Per Volstrito dviejų šimtų metų istoriją atsirado ir susikūrė kai kurios populiarios su investavimu susijusios tiesos arba taisyklės. Šis straipsnis kaip tik apie kelias iš jų.
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2011-03-19 02:48.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=11454
Per Volstrito dviejų šimtų metų istoriją atsirado ir susikūrė kai kurios populiarios su investavimu susijusios tiesos arba taisyklės. Šį kart laisvalaikio rubrikoje trumpai traders.lt portalo skaitytojams kaip tik ir pristatysime kelias populiarias ir daugelį metų Volstrite patikrintas investavimo tiesas ir pateiksime mintis apie jas.
Niekad nebandyk gaudyti krentančio peilio
Tuo, kad neverta gaudyti krentančio peilio, įsitikino daugelis investuotojų, kurie susigundę akcijų atpigimu, esant didelėms akcijų kainų kritimams, bandė nuspėti kritimo dugnus. Tokie bandymai dažnai pasibaigia nesėkmėmis.
Krentantis kompanijos akcijų kursas gali reikšti kur kas didesnes problemas, nei mažesnis bendrovės pelnas. Žinoma, kad investuotojai išpardavinės kompanijos akcijas keli mėnesiai anksčiau, nei ši paskelbs bankrotą.
Atsižvelgiant į tai, keista gali atrodyti, kad naudojantis krentančio peilio strategija, iš tiesų galima daug uždirbti. Remiantis Brandes Investment Partners kompanijos įkūrėjo Charles Brandes atliktais tyrimais, kompanijų akcijos, kurios per metus nusmuko ne mažiau nei 60 procentų, po to per kitus tris metus, lyginant su S&P 500 indeksu, duoda net 17,7 procentų didesnę grąžą.
Tokią grąžą pavykdavo pasiekti nepaisant to, kad per artimiausius tris metus iš stebimų kompanijų, kurių akcijos prieš tai per metus nusmukdavo net virš šešiasdešimt procentų, bankrutuodavo net trylika procentų. Nepaisant to, visas investicinis portfelis ne tik duodavo teigiamą grąžą, tačiau ji būdavo didesnė nei indekso prieaugis.
Taigi vis dėl to, kaip išnaudoti per pastaruosius kelis mėnesius smarkiai atpigusių kompanijų akcijų galimą augimo potencialą, tuo pačiu nerizikuojant, kad galime prarasti visus investuotus pinigus? Atsakymas į šią problemą yra diversifikacija.
Smarkiai atpigusių kompanijų akcijų pirkimo strategija, kitaip dar vadinama arba žinoma, kaip investavimas į vertę, gali atnešti didelius pelnus. Tačiau būtina apsisaugoti nuo to, kad kai kurios mūsų portfelyje esančios kompanijos, vis dėl to gali ateityje bankrutuoti. Na o tai, kad negalėsime kai kuriomis savo investicijomis pasigirti draugams? Na ką padarysi, tokia yra būsimo pelno kaina.
Sek tik kai kurias bendroves, ir tai daryk labai atidžiai
Informacija, kuri prieinama į akcijas investuojančiam investuotojui, pasižymi didele gausa. Netgi jei per savaitę kelias valandas gali skirti analizių atlikimui, vis tiek turi susitaikyti su faktu, kad nesi pajėgus sužinoti visko, apie visas kompanijas. Nieks yra nepajėgus tai padaryti.
Profesionalūs analitikai įprastai analizuoja vieną sektorių, ir tuo pačiu atidžiai stebi tik kelias šio sektoriaus atstoves. Be to, norint būti sėkmingu investuotoju, visai nebūtina žinoti kiekvienos kompanijos rodiklius. Pastaraisiais metais vienas iš geriausiai valdomų Amerikos fondų Sequoia Fund, savo portfelyje turi tik vos penkiolika pozicijų. 96 procentai jo valdomų aktyvų yra investuota tik į dešimt pozicijų. Tačiau tai šiam fondui nesutrukdė per pastaruosius penkerius metus, kasmet atnešti vidutiniškai šešiais procentais didesnę grąžą nei S&P 500 indekso duodama grąža. Išvados? – nebūtina žinoti visko, užtenka, kad žinosi tai, ko reikia.
O kaip diversifikacija? Tai tiesa, kad jeigu seksi tik kelias arba keliolika kompanijų, gali prieiti prie išvados, kad tavo investiciniame portfelyje atsiras vietos tik trims pasirinktoms kompanijoms. Tačiau yra būdas, kaip galima diversifikuoti. Egzistuoja tokie indeksų fondai, kurie už nedidelį mokestį seka pagrindinių indeksų pokyčiais. Investuojant dalį savo turimų lėšų į tokį fondą, o dalį valdant savarankiškai, neprarasi galimybės pasiekti aukštesnę nei vidutinę grąžą, nes sutelki dėmesį tik į tas kompanijas, kurias iš tiesų gerai žinai. Tuo pačiu gali sau užsitikrinti saugumą, kurį suteikia diversifikacija.
Mažink nuostolius ir leisk augti pelnui
Vienas iš geriausiai investuotojams žinomų pasakymų – mažink nuostolius ir leisk augti pelnui. Kodėl prie tokios išvados priėjo investuotojų kartos? Niekas nėra neklystantis, netgi ir geriausi prekybininkai tik kiek daugiau nei pusėje atvejų būna teisūs. Nors tai gali atrodyti keista, tačiau sėkmę lemia kažkas kito, nei tinkamų spėjimų skaičius. Svarbiausia yra tai, kaip tinkamai mes išnaudojame tuos atvejus, kai esame teisūs, ir kaip greit mes pripažįstame, jog padarėme klaida, kai esame neteisūs.
Tai yra labai sunkus uždavinys, nes žmogaus prigimtis diktuoja priešingai. Galimybė realizuoti pelną, dažnai yra labai viliojanti. Tuo tarpu akcijų pardavimas esant nuostoliui, yra labai sudėtingas procesas, nes daugelis investuotojų tai gali įvertinti kaip asmeninį pralaimėjimą. Kol pozicija nėra uždaryta, tol nuostoliai yra virtualūs, nes nuostolis juk turi apsisukti ir būti panaikintas. Tačiau ši strategija turi vieną minusą. Tokiu būdu veikiantis investuotojas savo portfelyje pasiliks tik nesėkmingas investicijas, bei turės daug grynųjų, kuriuos bus gavęs iš sėkmingų investicijų pardavimo.
Papildoma nauda, kai veikiame vadovaudamiesi požiūriu - mažink nuostolius ir leisk augti pelnui, jog nutolsta laikas, kada nuo gauto pelno privalėsime sumokėti mokesčius. Anksčiau uždarant nuostolingas pozicijas, bei ilgiau neuždarant pelningas pozicijas, sumažinsime apskaitinį pelną, kokį pasiekėme minėtais metais, tuo pačiu kitiems metams nutolinant nemalonią būtinybe, pasidalinti pelnu su mokesčių institucijomis.
Tai kažkas daugiau nei intuicija, kuri lemia nuostolių, o ne pelno mažinimą. Kaip rodo patirtis, visuomet pelnui reikia leisti augti.
Kiekvienas investuotojas kaip taisyklę turi nustatyti savo galimas patirti nuostolių ribas, kurias jis gali prisiimti investuodamas į vieną poziciją. Vieniems nuostolių toleravimas sudarys dešimt procentų, kitiems – 15 procentų, o kai kurie gali sau leisti prarasti net ketvirtadalį savo turimo kapitalo. Nustatydami ribą per žemai, rizikuojame, kad nuostolingai uždarysime didelę dalį savo sandorių, tuo tarpu nuostolių ribą nustačius aukštai, patirsime mažiau nuostolių, tačiau kiekvienas iš šių nuostolių bus asmeniškai daug skaudesnis.
Nemažink nesėkmingų krentančių akcijų įsigijimo vidurkio
Taigi susipažinkime apie ką yra strategija, kurią šiuo metu minime. Įsigytų akcijų įsigijimo kainos vidurkinimas, tai toks procesas, kai per tam tikrą laikotarpį per keliolika kartų už skirtingas kainas įsigyjame tos pačios kompanijos akcijas. Jei tuo metu šie vertybiniai popieriai yra augimo stadijoje, tai toks procesas vadinamas vidurkinimu aukštyn, na o priešingu atveju kalbama apie vidurkinimą žemyn.
Taigi, kokie spąstai gali būti vykdant tokią investavimo strategiją? Vidurkindami akcijų įsigijimo kainą, kai šios akcijos krenta, investuotojai žaidžia prieš rinką, tikėdamiesi, kad kiti rinkos dalyviai klysta. Tačiau jeigu jie iš tiesų yra teisus, tai tokiu būdu žaidžiant prieš juos, galima patirti daug nuostolių.
Prisiminkime, kad pasipirkdami dar jau turimų krentančių akcijų, portfelyje išlaikome ne tik pingančias akcijas, tačiau tuo pačiu padidiname jų dalį bendrame portfelyje.
Vienas iš motyvų, kodėl investuotojai taip elgiasi, nes pingančios akcijos yra patrauklesnės pagal rodiklius, nei buvo prieš pigimą. Tačiau toks mastymas, investuotojui dažnai gali sukelti rimtų nemalonumų. Kodėl?, - nes rodikliai dažniausiai yra paremti praeityje gautais rezultatais, tuo tarpu akcijos gali pigti dėl to, kas mūsų laukia ateityje. Tai reiškia, kad akcijų kainos kritimą gali lemti prognozės, kad kompanijos finansiniai veiklos rezultatai suprastės.
Todėl naudojant vidurkinimo žemyn strategiją, reikia turėti svarių įrodymų, kad kompanijos akcijos krenta ne dėl fundamentinių priežasčių. Priešingu atveju, mūsų laukia nemaloni staigmena.
Pirk gandus, parduok faktus
Tarp investuotojų yra labai gerai žinomas posakis – pirk gandus, parduok faktus. Šią taisyklę neturėtų būti sudėtinga suprasti. Be abejonės, patyręs investuotojas pirks akcijas anksčiau, nei bus patvirtinta su ta akcija susijusi pozityvi informacija, jeigu tuo metu atrodys daugiau nei tikėtina, jog tokia informacija pasirodys. Be to, kai ši informacija bus viešai paskelbta, galima bus daryti išvadą, kad ji jau atsispindėjo akcijų kainoje, todėl tolesnis šių akcijų laikymas, neturi prasmės.
Kas gi gali būti tokia svarbi informacija? Didelį poveikį akcijų vertei gali turėti susijungimai ir įsigijimai. Akcijų kainą taip pat paveiks geri finansiniai kompanijos veiklos rezultatai, įvedimas į rinką naujo produkto, arba atidarymas arba uždarymas gamybos padalinio.
Atsižvelgiant į tai, kad šios taisyklės taikymas yra gan paprastas, kodėl tada visi investuotojai nėra milijonieriai? Jeigu visi veiktų pagal šią taisyklę – pirk gandus, parduok faktus, tai tuomet akcijos, vos tik horizonte atsiradus kokiai nors teigiamai naujienai, labai staigiai brangtų, na o po šios naujienos patvirtinimo, šios akcijos gan smarkiai pigtų, nes investuotojai skubėtų realizuoti pelnus.
Kita problema yra tame, kad šiais laikais pasirodo gan daug nepatikimų gandų, na o patikimų yra mažai.
Kompanijos turi laikytis įsipareigojimų susijusių su informacijos atskleidimu, nes tai visiems investuotojams suteikia vienodą prieigą prie informacijos. Kartais tiesiog sunku tikėti, kad gandas, kurį mes žinome, iš tiesų padės mums uždirbti pinigų, jau nekalbant apie situaciją, kuomet gandas pasirodys esantis neteisingas, ir tada jis taps nuostolių šaltiniu.
Todėl atsižvelgdami į minėtas problemas ir trūkumus, galime gan kritiškai vertinti vieną iš populiariausią Volstrito posakį. Kartais tiesiog saugiau ir protingiau investuoti į faktus, nei į gandus.
Paruošta remiantis Michael Maiello, "Buy the Rumor, Sell the Fact", New York 2004.