Autorius: JT Naujienos, Parašyta: 2007-10-30 15:24.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=1324
Vertindami naujausius ekonomikos duomenis "Hansabanko" analitikai padidino šių metų Lietuvos BVP augimo prognozes iki 9,2 proc., 2008 metais – iki 7,5 procentų. Taip pat prognozuojama didesnė infliacija Lietuvoje šiais ir kitais metais, o įsivesti eurą mūsų šalis gali tikėtis ne anksčiau kaip 2013 metais, prognozuoja “Hansabanko” analitikai.
“Naujausi duomenys patvirtina mūsų nuogąstavimus dėl galimo ekonomikos perkaitimo. Tampa vis akivaizdžiau, kad Lietuvos ekonomika seka Latvijos ir Estijos pėdomis su tam tikru atsilikimu. Skatinamas vidaus paklausos BVP augimas lipa į ekonominio ciklo viršūnę. Mes padidinome BVP augimo prognozę nuo 8 proc. iki 9,2 proc. šiems metams ir nuo 7 proc. iki 7,5 proc. kitiems metams. Šis scenarijus išties būtų nuoseklus ir priimtinas mums, nes nedidelis BVP augimo lėtėjimas vartojimo sąskaita padėtų išvengti kur kas didesnių problemų ateityje. Manome, kad sveikas Lietuvai BVP augimas galėtų svyruoti tarp 5 ir 7 procentų, esant infliacijai ne didesnei, kaip 4 - 4,5 procento. Tačiau 2007 ir 2008 metų realybė gali būti ir kitokia: dėl didelės inercijos BVP augimas turbūt išsilaikys aukštas, kaip ir infliacija. Mes remiamės prielaidomis, kad kitų metų ekonomikos sulėtėjimo priežastimis taps besikeičianti pasaulinė aplinka, t.y. lėtėjančios išsivysčiusių šalių, kurios Lietuvai yra pagrindinės eksporto partnerės, ekonomikos, bei įtampa darbo rinkoje. Be to, auganti infliacija palaipsniui mažins verslo ir vartotojų optimizmą” – sakė „Hansabanko“ Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.
Pasak jo, pagrindinė varomoji ekonomikos augimo jėga ir toliau bus vidaus investicijos ir namų ūkių vartojimas. Pastarąjį skatins didėjančios pajamos ir skolinimasis (nors jų augimo tempas bus lėtesnis), padidėjęs užimtumas, emigrantų pervedamos lėšos bei dideli vartotojų lūkesčiai. ES parama ir fiskalinės išlaidos (ypač kitais metais artėjant Seimo rinkimams) taip pat bus svarbios ekonomikos augimui.
Atsižvelgdami į naujausius ekonomikos duomenis, "Hansabanko" analitikai padidino šių metų Lietuvos infliacijos augimo prognozes iki 5,5 proc. (buvo 4,5 proc.), 2008 metais – iki 6,8 proc. (buvo 4,5 proc.).
“2007 metais vidaus ir išorės veiksniai infliaciją veikė labiau nei tikėjomės. Prasidėjęs naujas šildymo sezonas su 15-20 proc. didesnėmis kainomis, dar labiau padidins infliaciją. Prognozuojame, kad šiais metais kainos vidutiniškai turėtų augti 5,5 proc., o kitais metais – 6,8 proc. dėl didėjančių darbo jėgos sąnaudų, dujų ir elektros kainų bei cigarečių ir kuro akcizų. Tačiau kur kas pavojingesnis reiškinys, kuris jau pradėjo reikštis Lietuvos ūkyje, yra infliacijos lūkesčiai. Tiek stambus, tiek smulkus ir vidutinis verslas mato augančias kainas ir skuba tuo pasinaudoti. Vartotojų pajamos kyla, ir jie lengvai įsukami į kainų kėlimo spiralę,“- komentuoja T.Andrejauskas.
„Hansabanko“ analitikai prognozuoja, kad ir artimiausius kelerius metus infliacija Lietuvoje išliks didesnė už ES vidurkį. „Didėjant infliacijai, artimiausiu metu Mastrichto infliacijos kriterijus nebus įvykdytas. Mes skeptiškai vertiname galimybes prisijungti prie euro zonos anksčiau nei 2013 metais“, – sakė T.Andrejauskas.
Darbo rinkoje ir toliau prognozuojama didėjanti įtampa. „Šiems metams prognozuojama žemesnis nei anksčiau tikėtasi nedarbo lygis (4,5 proc. vietoje 5 proc.), kuris 2008 metais nebemažės, o išliks beveik toks pat (4,6 proc.).Tai dėl to, kad šiuo metu yra sukuriama kur kas daugiau darbo vietų, nei per metus ateina naujų darbuotojų. Todėl verslininkams siūlome atkreipti dėmesį į darbo rinkos situaciją ir peržiūrėti savo plėtros planus. Taip pat skatiname investuoti į darbo našumą didinančias priemones bei svarstyti galimybes įgyvendinti taupymo programas, kurios neužilgo gali tapti rimta priemone išsaugant ilgalaikį verslą“, - sakė „Hansabanko“ analitikas.
Pasak „Hansabanko“ analitikų, Vyriausybė kaip ir verslas turėtų atkreipti dėmesį į kylančią ekonomikos perkaitimo riziką – nepilti žibalo į ugnį ir daugiau dėmesio skirti taupymui, o ne išlaidavimui. 2008 metų biudžeto projekte – didelis deficitas. Turint omenyje, kad biudžetas sudaro apie trečdalį Lietuvos BVP, jis stipriai veikia ir pačią ekonomiką, skatindamas ją papildomomis išlaidomis. Deficitinis šalies biudžetas ekonomikos kaitimo sąlygomis gali privesti šalies ūkį prie besaikio vartojimo, dar sparčiau augančios infliacijos, įtampos finansų sektoriuje bei konkurencijos praradimo tarptautinėse rinkose. Tuo tarpu kaimynai latviai ir estai sugebėjo priimti ryžtingą politinį žingsnį ir subalansavo savo biudžetus (estų biudžetas yra perteklinis). Skirtumas nuo mūsų toks, kad juos tai privertė padaryti ekonominė realybė, kurios mes vis dar galime išvengti elgdamiesi atsakingai.
“Hansabank” grupės analitikai teigia, kad iš trijų Baltijos šalių ekonomikos sulėtėjimas šiuo metu labiausiai pastebimas Estijoje. Analitikai mano, kad ši žiema Estijoje bus blogiausias dabartinio ekonominio ciklo laikotarpis, nes spartus kainų didėjimas pakirs gyventojų perkamąją galią, o struktūriniai ekonomikos pokyčiai trumpam stabdys investicinę veiklą ir eksportą. Latvijoje taip pat stebimi ekonomikos lėtėjimo ženklai. Plėtrą šalyje turėtų sulėtinti darbo jėgos trūkumas, sąnaudų augimas, griežtesnė pinigų politikos aplinka. Infliacija artimiausias metais turėtų išlikti aukšta abiejose šalyse: Latvijoje 2007 ir 2008 metais – po 10 proc., 2009 metais – 5 proc., Estijoje tuo pačiu laikotarpiu – 6,4 proc., 5,2 proc. ir 3,5 procentai.