Mėnesio tema apie kelionę po CRE, susitikimus su kompanijų vadovais, vietiniais ekspertais bei investuotojais.
Autorius: "Finasta IV", Parašyta: 2006-11-07 11:53.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=143
Kaip esame rašę savo ankstesnėse fondų apžvalgose, manome, jog investuojant labai svarbu pažinti įmones, į kurias investuoji, suprasti jų vadovus ir pagrindinius akcininkus. Todėl spalio mėnesį praleidome keliaudami po Centrinę ir Rytų Europą, susitikdami su kompanijų vadovais, besilankydami įmonėse ir bendraudami su vietiniais ekspertais bei investuotojais. Per šį mėnesį teko pabendrauti su keliasdešimt įmonių vadovų iš beveik dešimties valstybių, o tai leido susidaryti aiškesnį vaizdą apie investavimo galimybes šiame regione.
Nors Centrinė ir Rytų Europa dažniausiai laikoma vienu regionu, jame esančios valstybės, netgi tos, kurios jau yra Europos sąjungos narės, labai skiriasi savo kapitalo rinkų išsivystymo lygiu, o kartu ir kompanijų požiūriu į smulkiuosius investuotojus. Dar margesnį vaizdą galima pamatyti tose valstybėse, kurios dar tik bus priimtos į Europos sąjungą artimiausiu metu – vizito Bulgarijoje metu keliose įmonėse teko patirti ir labai malonių įspūdžių, bendraujant su vadovais, tačiau lankantis kitose kompanijose iškilo daug klausimų apie vadovų ir pagrindinių akcininkų skaidrumą bei jų požiūrį į smulkiuosius akcininkus. Kai kuriose kompanijose laikoma normaliu dalyku, kad finansinės ataskaitos vėluoja gerą pusmetį, su pagrindiniu akcininku susijusiai įmonei mokami dideli “valdymo” mokesčiai, o smulkiesiems akcininkams gauti kokią nors šviežesnę nei metų senumo informaciją apie įmonės veiklą beveik neįmanoma. Kadangi suprantame, jog toks požiūris į investuotojus
mažiau išvystytose rinkose yra visai neretas, stengiamės susitikti su kompanijų vadovais ir atsižvelgti į jų požiūrį priimant investicinius sprendimus – finansiniai duomenys ne visada viską pasako apie įmonę, ir labai gali būti, jog kompanija yra pigi būtent todėl, kad pagrindiniai akcininkai nėra linkę dalintis pelnu (ar bent jau informacija) su smulkiaisiais.
Tačiau kelionės metu pastebėjome ir teigiamų pokyčių įmonių skaidrumo linkme. Dar pernai lankėmės vienoje Bulgarijos kompanijoje, kurioje esame šiek tiek investavę. Tuo metu mes buvome pirmieji užsienio investuotojai, kurie susidomėjo kompanija ir norėjo susitikti su jos vadovais. Vadovai pernai buvo atsargūs, nenoriai pasakojo apie savo įmonės viziją ir planus – galbūt investuotojai iš kitų valstybių jiems atrodė bauginančiai: gal jie norės kištis į kompanijos valdymą, o gal ir stengsis perimti kompaniją? Pernai jie nepatikliai klausėsi mūsų pasakojimo apie tai, kas mes esame, ir kad domimės tik galimybėmis būti finansiniu investuotoju. O štai šiemet susitikimas su tais pačiais vadovais buvo žymiai draugiškesnis – jie pradėjo tikėti užsienio finansinių investuotojų nauda, tapo skaidresni ir atviresni. Kompanijos pradeda suprasti, jog skaidrėjimas yra vienintelis kelias siekiant pritraukti daugiau investicijų į savo įmonę – jeigu kompanija yra atvira visiems investuotojams, į ją žymiai palankiau žiūri ir bankai, galima dalyvauti didesniuose projektuose su užsienio partneriais. Tokių pavyzdžių keliaudami po Balkanus matėme nemažai.
Aišku, faktas, jog kompanija neslepia informacijos apie save, nereiškia, jog joje dirba puiki vadovų komanda, kurios pagrindinis tikslas yra didinti kiekvieno akcininko nuosavybės vertę. Dalis kompanijų dar yra valdomos dešimtmečius jose dirbusių vadovų, kurie į verslą ne visada žiūri iš investuotojo pozicijos: teko sutikti ir tokių įmonių vadovų, kurie giriasi, jog niekada neatleidžia darbuotojų ir stengiasi, jog įmonė visą savo sukurtą pridėtinę vertę atiduotų būtent jiems. Be to, mažiau išvystytų šalių įmonių vadovams gali stigti ir žinių. Neretai įmonės stambiųjų akcininkų rankose atsirado masinės privatizacijos laikais, o akcininkai neturi jokios patirties valdant vienokio ar kitokio pobūdžio verslą. Tikime, jog su laiku tokios kompanijos vis dėlto pasikeis į gerąją pusę, jas nupirks užsienio investuotojai, kurie sugebės jas sutvarkyti, arba vietiniai kompanijų savininkai įgaus daugiau patirties bei gerins įmonių veiklos rezultatus. Juolab, kad tokie norai su jais pabendravus aiškiai matomi – naujosios ir būsimosios Europos Sąjungos šalys dega entuziazmu pasiekti vakarų Europos lygį, tad esant geriems norams viskas įmanoma.