Finastos rugsėjo mėn. fondų apžvalgos tema apie Baltijos šalių ekonomikos raidos scenarijus
Autorius: Finasta IV, Parašyta: 2007-11-15 11:29.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=1433
Trys nedidelės valstybės, įsikūrusios prie Baltijos jūros, dar prieš kelerius metus išdidžiai buvo vadinamos "Baltijos tigrais". Šiuo metu tiek užsienio, tiek vietos analitikai bei žiniasklaida vis dažniau kalba apie Lietuvos, Latvijos bei Estijos ekonomikų perkaitimą. Šioje mėnesio temoje aptarsime, kokie yra Baltijos šalių ekonomikos raidos scenarijai bei ką tai žada akcijų rinkai.
Pastaruoju metu vis dažniau sulaukiame pranešimų, kad ekonomika Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje išaugo daugiau kaip 10 proc. Atrodytų, jog labai gerai, jog tokiais sparčiais tempais vejamės "senąją Europą". Tačiau jau ne vienas užsienio bei vietos ekspertas pastebi, kad Baltijos šalys auga daug greičiau, nei leidžia jų galimybės. Kokias grėsmes kelia sparti plėtra, kurią lydi didelė infliacija, einamosios sąskaitos deficitas, kredito bumas, skatinantis vidaus vartojimą ir emigracijos paskatintas itin mažas nedarbas?
Didžiausia grėsmė – "kieto nusileidimo" (angl. "hard landing") scenarijus. Manoma, kad spartų augimą gali pakeisti nuosmukis, kuris sukeltų problemų tiek bankams, tiek galėtų pakirsti ir paprastų žmonių pasitikėjimą (kai kurie analitikai mano, kad ekonomikai Baltijos šalyse 2007 metais augus po 9-12 proc., plėtros sulėtėjimas vos iki 3 proc. prilygtų "kietam nusileidimui").
Optimistai, tarp kurių yra tiek Baltijos šalių vyriausybės, tiek didžiausios finansinės institucijos, prognozuoja "švelnų nusileidimą" (angl. "soft landing") – kai spartų augimą pakeistų nuosaikesnis ir tai nesukeltų problemų ekonomikai.
Pasak analitikų, didžiausia "kieto nusileidimo" grėsmė kyla Latvijai, turinčiai didžiausią einamosios sąskaitos deficitą iš trijų Baltijos šalių, nekilnojamojo turto rinkos sulėtėjimo paveiktai Estijai, o Lietuva yra kiek geresnėje padėtyje nei kaimynės.
Ko reiktų imtis, norint, kad augimo nepakeistų nuosmukis? Baltijos šalių valiutos yra susietos su euru, todėl galimybių vykdyti restrikcinę monetarinę politiką reguliuojant palūkanų normas – nėra. Jos paprasčiausiai "importuojamos" iš euro zonos, kur Europos centrinis bankas yra priverstas skatinti augimą mažomis palūkanomis. Beje, dėl mažų palūkanų padidėjus infliacijai, Lietuva bei Estija neteko galimybės įvykdyti Mastrichto kriterijų ir įsivesti euro, kuris būtų išsprendęs daug problemų. Beje, daug problemų išspręstų ir natūralus Baltijos šalių valiutų nuvertėjimas, tačiau kol valiutos susietos – tai neįmanoma.
Todėl nesant galimybės vykdyti monetarinės politikos – vienintelis būdas yra griežtinti fiskalinę drausmę – mažinti biudžeto išlaidas. Estija bei Latvija ekonomikos augimo metais orientuojasi į perteklinius biudžetus, tuo tarpu Lietuva viską daro pavėluotai – nedeficitinio biudžeto tikimasi tik 2009 metais.
Kas laukia Baltijos šalių akcijų rinkų artimiausiais metais? Natūralu, kad krizių pranašai atbaidys dalį užsienio investuotojų, todėl parduodančių akcijas gali būti daugiau nei perkančių. Kita vertus, atmetus jau minėtas problemas, padėtis Baltijos šalyse dažnai yra geresnė nei kitose "naujosios Europos" valstybėse. Juk Baltijos šalių valstybės skola nėra didelė, bankų rinka (nepaisant kredito bumo) dar turi kur augti, nes bendras gyventojų ir verslo įsiskolinimas yra mažas. Be to, Baltijos šalys jau pergyveno didžiąją emigracijos bangą, kuri laukia mažiau išsivysčiusių regiono valstybių.
Todėl manome, kad Baltijos šalių rinkose artimiausiais metais bus gerų pirkimo galimybių, nes didelė dalis įmonių nėra susijusios su vidaus rinka, o yra orientuotos į eksportą ar didžiąją dalį veiklos vykdo užsienyje. Žinoma, rinktis investicijas reiktų itin atidžiai bei turėti kantrybės, kuri yra pagrindinis ilgalaikio investuotojo sėkmės garantas.
Nuo užsienio kapitalo srautų mažiau priklausoma yra Latvijos rinka. Latvijoje akcijų rinka yra išsivysčiusi gerokai mažiau nei Estijoje bei Lietuvoje, todėl ekonomikos ar galima valiutos krizė didelės įtakos ir taip pasyviai prekybai vargu ar turės. Beje, įmonės, eksportuojančios didžiąją dalį produkcijos (pavyzdžiui farmacininkai "Grindeks" ir "Olainfarm") dėl lato nuvertėjimo pajustų net teigiamą poveikį veiklai, nes reikšminga dalis jų sąnaudų yra vietos valiuta.
