Autorius: traders.lt, Parašyta: 2012-11-23 23:03.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=15402
Ekspertai tvirtina, kad ekonomikos skatinimas, bedarbystė, fiskalinis skardis, Irano branduolinės programos klausimas, bei tai pat konfliktas Sirijoje - tai pagrindiniai iššūkiai, kurie laukia Amerikos prezidento Barako Obamos, kuris buvo perrinktas antrajai kadencijai. Tad, trumpai iš arčiau apžvelkime jo laukiančius iššūkius.
Ekonomika ir fiskalinis skardis
„Didžiausias iššūkis Amerikos prezidentui - tai fiskalinis skardis, bei kalbant plačiau, Amerikos biudžeto būklė“ - pareiškė Užsienio ryšių Tarybos Vašingtone atstovas James Lindsay.
Jam pritaria ir Brookings Institution ekspertas Justin Vaisse pabrėždamas, kad biudžeto klausimas dominuoja virš visų kitų.
Fiskalinio skardžio problema yra tame, kad demokratų vadovaujami Baltieji Rūmai iki reikiamo laikotarpio gali nesusitarti su respublikonais esančiais Kongrese dėl to, kaip sumažinti šalies biudžeto deficitą. Jei nebus pasiektas susitarimas, nuo kitų metų pradžios prasidės automatinis Amerikos biudžeto išlaidų mažinimas bei pakils mokesčiai. Nerimaujama, kad tai gali pakenkti Amerikos ekonomika, ir ji vėl patirs recesiją.
Vis dėl to, daugelis analitikų mano, kad didžiausias iššūkis Barakui Obamai ir jo komandai - tai šalies ekonomika ir jos padėtis. Per trečiąjį šių metų ketvirtį metinis Amerikos bendrojo vidaus produkto augimas siekė du procentus. Tačiau šis ekonomikos augimas vis dar yra per mažas, kad galima būtų labiau sumažinti bedarbystę šalyje, kuri spalį sudarė 7,9 procentus.
Amerikos viešoji skola šių metų lapkričio pradžioje jau pasiekė 16,2 trilijonų dolerių vertę, kas prilygsta 107 procentų šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertei. Per pirmąją Barako Obamos buvimo Amerikos prezidentu kadenciją, šalies viešoji skola pagrinde ūgtelėjo dėl buvusių didelių išlaidų, susijusių su 2008 metais kilusia finansų krize, kuomet teko gelbėti šalies stambiausius bankus bei ant bankroto slenksčio buvusius automobilių gamintojus.
Tad, Amerikos viešosios skolos lygis vis labiau artėja prie dabartinio leistino maksimalaus skolos limito, kuris sudaro 16,4 trilijonus dolerių. Paskutinį kart šalies viešosios skolos galimas maksimalus limitas buvo didintas 2,1 trilijono dolerių suma gan neseniai, t.y. praėjusių metų rugpjūčio pradžioje, kuomet tik paskutinę akimirką, po gan ilgai užsitęsusių ginčų, respublikonams ir demokratams Kongrese pavyko surasti kompromisą ir susitarti. Beveik paskutinę minutę pasiektas susitarimas, leido Amerikai išvengti jai grėsusio nemokumo. Tačiau jau tuomet, iškart po pasiekto kompromiso dėl skolos limito padidinimo, analitikai tvirtino, jog tai tik laikinas spendimas, bei jau tada prognozavo, kad naujai nustatytas maksimalus Amerikos viešosios skolos limitas bus pasiektas šių metų lapkritį.
Užsienio politika
Tuo tarpu užsienio politikos srityje, anot analitikų, pagrindinis Amerikos prezidento Barako Obamos ir jo komandos laukiantis iššūkis - tai Iranas ir Sirija. Brookings Institution ekspertas Justin Vaisse pabrėžia, kad labiausiai neatidėliotinas yra branduolinės programos klausimas.
„Barakas Obama pažadėjo Izraelio premjerui Benjamin Netanjahu, jog Iranas neturės bombos“ - priminė minimas ekspertas.
Jis pažymėjo, kad Amerika ir Europos sąjunga Iranui, siekdamos priversti sustabdyti šioje šalyje vykdomą urano sodrinimą, jau nustatė sankcijas. Bet visų pirma jie nori išvengti Izraelio atakų nukreiptų prieš Irano branduolinius objektus.
Buvęs Amerikos ambasadorius Izraelyje Martin Indyk tai pat mano, jog Iranas - tai 2013 metų iššūkis.
„Arba iraniečiai sustabdys savo branduolinę programą, arba Amerika priims atitinkamus sprendimus“ - teigė diplomatas.
Kita problema Amerikos prezidentui Barakui Obamai ir jo komandai - tai Sirija, kur nuo 2011 metų kovo mėnesio trunka kruvinas vidaus konfliktas tarp šalies prezidento Bashar al-Assad pajėgų ir Laisvosios Sirijos armijos sukilėlių, kurie reikalauja, kad jis atsistatydintų.
Kalbant apie krizę Sirijoje, Amerikos prezidentas Barakas Obama buvo kritikuojamas dėl savo neveiklumo šiuo klausimu. Kritikai priminė, kad tik praėjusių metų rugpjūtį, t.y. praėjus beveik pusei metų nuo konflikto Sirijoje pradžios, Barakas Obama pareiškė, jog Sirijos prezidentas Bashar al-Assad turėtų atsistatydinti.
Washington Post leidinys neseniai priminė, kad Barako Obamos administracija Sirijos atžvilgiu sugriežtino sankcijas bei bendradarbiauja su Saudo Arabija ir Kataru, kurios vietos sukilėliams siunčia ginklus. Tačiau tai yra tik lengvieji ginklai, kurie nėra pakankami kovoje prieš režimo tankus ir lėktuvus. Minimame leidinyje pažymima, kad teikiami ginklai daugiausiai patenka į Sirijos ekstremistų rankas, todėl sukilimas šioje šalyje vis daugiau ir daugiau pritraukia džihado kovotojų, kurie neslepia savo priešiškumo Amerikai ir visiems Vakarams.
Brookings Institution ekspertas Justin Vaisse teigė, kad atsisakymas vykdyti intervencijas Sirijoje lėmė tai, jog šioje šalyje radikalai kovoja prieš režimą, ir tai tapo paskatinimu džihado kovotojams ir Al Qaedai, bei pavirto į pilietinį karą, kuris turi įtakos Jordanijos, Irako ir Libano vidaus situacijoms.
Ekspertai mano, jog Barakas Obama kartu su savo komanda turėtų paruošti įvairius variantus, kad būtų apribota žala, kurią sukelia konfliktas Sirijoje.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais