Autorius: Finasta, Parašyta: 2012-12-17 16:24.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=15559
Metinė infliacija Lenkijoje lapkričio mėnesį lėtėjo nuo 3,4 iki 2,8 proc. ir buvo mažesnė nei tikėtasi. Ekonomistai prognozavo kainas augsiant 3,0 proc. Per mėnesi kainų indeksas atitinkamai padidėjo 0,1 proc., o ne 0,2 proc. kaip, kad tikėtasi. Infliacija Lenkijoje pradėjo mažėti gana sparčiai paskutiniaisiais šių metų mėnesiais ir sugrįžo į centrinio banko toleruojamą 1,5-3,5 proc. intervalą. Kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad 2013 metų viduryje infliacija gali nusmukti ir žemiau apatinės centrinio banko toleruojamos ribos. Bazinė palūkanų norma Lenkijoje mažinama jau du mėnesiai iš eilės ir panašu, kad tai ne pabaiga ir karpymai tęsis ateinančiais metais. Prognozuojama, kad ekonomikos augimas kitąmet sulėtės iki 1,5 proc., o infliacija seks iš paskos.
Akcijų rinka
Lenkijos akcijų indeksų „WIG“ ir „WIG20“ reikšmių augimas nesustoja ir praėjusią savaitę indeksai išaugo penktą savaitę iš eilės – pirmojo indekso reikšmė padidėjo 3,0 proc., antrojo 3,5 proc. „WIG“ akcijų indeksas nuo metų pradžios iš viso pakilęs net 24,8 proc.
Daugiausia per praėjusią savaitę augo žiniasklaidos ir pagrindinių medžiagų sektorių indeksų reikšmės. Žiniasklaidos sektoriaus indeksas padidėjo net 7,7 proc., o pagrindinių medžiagų 7,1 proc. Iš žiniasklaidos sektoriaus atstovų ypač išsiskyrė tebeaugusios „TVN“ bendrovės akcijos, kurios per savaitę pabrango 13,6 proc., o per mėnesį pakilo net 46 proc. Vario ir sidabro milžinės „KGHM“ akcijos netikėtai šoktelėjo 8,2 proc. ir kirto 190 zlotų kartelę. Ir vėl labiausiai praėjusią savaitę kentėjo statybų bendrovės, o šio sektoriaus akcijų indekso reikšmė krito 0,1 proc. Nors didesnių akcijų kainų svyravimų nebuvo, tačiau daugiau statybos bendrovių akcijų pigo nei brango.
Praėjusį penktadienį prasidėjo prekyba „Alior“ banko akcijomis, kurių IPO šiais metais buvo didžiausias Varšuvos vertybinių popierių biržoje. Iš viso per IPO buvo parduota akcijų už 2,1 mlrd. zlotų, o nustatyta platinimo kaina sudarė 57 zlotus, arba ties žemiausia akcijų platinimo kainos intervalo riba. Pirmoji prekybos sesija nenuvylė dalyvavusiųjų platinime – akcijos kaina išaugo net 6,8 proc.
Šį antradienį prasidės prekyba Lietuvos bendrovės „INTER RAO Lietuva“ akcijomis Varšuvos akcijų biržoje. Pastaroji bendrovė paskelbė, kad antras pagal dydį įmonės akcininkas „Scaent Baltic“ išplatino visas siūlytas 4 mln. akcijų ir pritraukė 23,4 mln. eurų. Tiesa, nustatyta akcijos kaina yra 10,7 proc. mažesnė nei maksimali platinimo kaina. Dėmesį reiktų atkreipti į tai, kad mažmeniniams investuotojams teko 15 proc. visos išplatintos emisijos, o tai yra daugiau nei įprasta ir įrodo, kad pastarieji investuotojai buvo ganėtinai aktyvus. Atsižvelgiant į tai, kad akcijų paklausa viršijo pasiūlą 26 proc., o nustatyta kaina yra beveik 11 proc. mažesnė nei platinimo, tai suteikia daug vilčių dėl akcijos brangimo pirmąją prekybos sesiją.
Praėjusią savaitę likus dienai iki neeilinio visuotinio „Trakcja Tiltra“ akcininkų susirinkimo pagrindinis įmonės akcininkas ispanų bendrovė „Comsa“ pateikė naują siūlymą dėl konvertuojamų obligacijų išleidimo. Naujame pasiūlyme didžiausia galima obligacijų emisijos suma nuleista iki 102 mln. zlotų, o ji gali būti konvertuota daugiausia į 185,5 mln. akcijų. Tokiu atveju minimali konversijos kaina sudarytų 0,55 zlotų ir tai yra 0,2 zloto mažiau nei buvo siūloma anksčiau. Tai yra nepalankus sprendimas smulkiesiems investuotojams, bet panašu, kad esant dabartinei prastai įmonės padėčiai, daug vietos smulkiųjų interesų atsižvelgimui nebėra. Obligacijų emisija gali būti konvertuota iki 2013 m. kovo 31 d. Veikiausiai didesnė obligacijų dalis bus skiriama esamų obligacijų refinansavimui. Per savaitę akcijos kaina nesureagavo neigiamai į naujienas ir ji liko nepakitusi.
Praėjusią savaitę pranešta, kad Lenkijos socialinė apsaugos ministerijos parengtas planas, kaip įgyvendinti ES Teisingumo teismo sprendimą panaikinti pensijų fondų apribojimą investuoti užsienyje, buvo sukritikuotas Europos komisijos. Šalies vyriausybė siekia leisti pensijų fondams palaipsniui didinti investicijas užsienyje nuo dabartinių 5 proc. iki 30 proc. viso pensijų fondo turto 2021 m. Europos Komisija tam prieštarauja ir nori kad limitas iš viso būtų nuimtas, o pereinamasis laikotarpis netruktų ilgiau 3 metų. Visgi panašu, kad diskusijos ir derybos tarp Lenkijos ministerijų ir Europos Komisijos tęsis ir toliau, tad prognozuoti, kada bus pakeista dabartiniai Lenkijos pensijų fondų investavimo užsienio apribojimai, sudėtinga
Praėjusią savaitę 6,2 proc. pabrango NT vystymo bendrovės „Gant Development“ akcijos po to, kai įmonė pateikė daugiau informacijos apie Vengrijos gerai žinomos NT vystymo įmonės „Futureal“ sprendimą išpirkti naują 4,4 mln. zlotų vertės lenkų bendrovės akcijų emisiją. Teigiama, kad vengrų bendrovė iš viso investuos apie 42 mln. zlotų į naujus projektus kartu su „Gant Development“, o visų projektų vertė turėtų sudaryti apie 350 mln. zlotų. Norima pastatyti iki 1200 butų trijuose miestuose. Anot „Futureal“, ji bus pasyvus investuotojas, besidalinantis savo patirtimi ir tikintis iš bendradarbiavimo pakankamos grąžos.
Lenkijos žiniasklaidos milžinės „Cyfrowy Polsat“ vadovas užsiminė, kad įmonė kitais metais gali mokėtis dividendus iš 2012 m. uždirbto grynojo pelno, jeigu bendrovės skolų lygis kitų metų pavasarį dar sumažės. Bendrovės dividendų nemokėjo jau dvejus metus. Anot įmonės akcijas stebinčių analitikų, dividendai už praėjusius metus gali sudaryti iki 0,66 zloto vienai akcijai. Akcijos kaina praėjusių savaitę užaugo 8,1 proc. iki 16,64 zlotų.
Šiandien Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad danų „Dong Energy“ ir ispanų „Iberdrola“ dar šiais metais siekia parinkti parduodamų vėjo jėgainių parkų laimėtojus. Šios abi bendrovės yra didžiausios vėjo jėgainių parkų vystytojos Lenkijoje, tačiau dėl vidinių sprendimų nusprendė pasitraukti iš šios šalies rinkos. „Dong Energy“ priklausančio vėjo jėgainių parkų įrengtoji galia siekia 111,5 MW, o „Iberdrola“ parkų galia net 184,5 MW. Bendra jų jėgainių galia sudaro apie 13 proc. šalyje įrengtos vėjo jėgainių galios. Pasak neoficialių šaltinių, vienas iš galimų šių jėgainių pirkėjų yra lenkų energetikos milžinė „PGE“, kuri siekia iki 2015 m. savo elektros gamybos pajėgumų portfelyje turėti iki 1000 MW galios vėjo elektrinių. Kiti kandidatai yra valstybinė dar nelistinguojama lenkų energetikos bendrovė „Energa“ bei vokiečių „RWE“. Taip pat spėjama, kad „Dong Energy‘ ir ispanų „Iberdrola“ vertina išvystytus bei dar vystomus vėjų parkus apie 1 mlrd. zlotų. Visgi vargu ar šių bendrovių vėjų jėgainių parkai, kurių bendras galingumas skiriasi smarkiai gali būti vertinami panašia suma. Primintina, kad dar pastaruoju metu vėjo elektrinių sandorių rinka yra suaktyvėjusi Lenkijoje, o prie to prisideda ir vėjo energijos gamintojų nenudžiuginę finansavimo pokyčiai šalyje. „Polenergia“ spalį už 58 proc. listinguojamos bendrovės „Polish Energy Partners“ sumokėjo 406 mln. zlotų (visas akcijų paketas būtų vertas 700 mln. zlotų), o pastaroji turi 80 MW vėjo jėgainių parką bei vysto dar keletą naujų vėjo parkų, kurių galia 80 MW. Pati „PGE“ už neatskleistą sumą spalį įsigijo 60 MW vėjo jėgainių parką iš ispanų „Gamesa“. „PGE“ plėtra įsigyjant esamus vėjo parkus leidžia diversifikuoti elektros gamybos pajėgumus, tačiau kaip ir visur, labai svarbu, kad nauji įsigijimai nebūtų per brangūs ir pinigai nebūtų švaistomi beatodairiškai.
Rūta Medaiskytė
Vyr. ekonomistė
Tadas Povilauskas
Analitikas
AB bankas „Finasta“