Autorius: DnB NORD bankas, Parašyta: 2007-11-22 13:49.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=1586
AB DnB NORD banko analitikai prognozuoja, kad 2008-aisiais metais Lietuvos ekonomikos plėtra išliks sparti ir sieks apie 7 proc., tačiau nevaldoma infliacija ir perteklinė vidaus paklausa gali pakenkti ūkio konkurencingumui. Pasak DnB NORD banko specialistų, darbo jėgos stoka ir labai optimistiškais gyventojų lūkesčiais pagrįstas vartojimas Lietuvoje įsuko klasikinę darbo užmokesčio–kainų spiralę. Didėjanti infliacija mažina gyventojų norą taupyti ir skatina dirbančiuosius reikalauti iš darbdavių bei Vyriausybės tęsti atlyginimų didinimą.
„Susidarė savotiškas užburtas ratas – pernelyg sparčiai auganti paklausa sumažino konkurenciją ir sudarė sąlygas kilti gaminių kainoms ir įmonių pelningumui, o didelis darbo jėgos stygius spartina atlyginimų didėjimą ir dar labiau skatina perteklinę paklausą bei infliaciją. Gyventojų darbo pajamų kilimas yra pagrindinis įsibėgėjusios emigracijos stabdis, tačiau jo tempas jau viršija darbo našumo didėjimo spartą, ir tai gresia šalies konkurencingumo užsienio rinkose smukimu,“ - teigė DnB NORD grupės ekonomių tyrimų vadovas dr. Vadimas Titarenko, pristatydamas naujausią Lietuvos ūkio raidos apžvalgą.
Pagrindiniam Lietuvos ūkio plėtros varikliui – vartojimui – gerokai aplenkus šalies eksporto lygį, šalies užsienio prekybos deficitas ir einamosios sąskaitos deficitas (ESD) labai padidėjo. ESD šių metų pirmąjį pusmetį sudarė apie 15 proc. BVP, o visų metų rezultatas gali būti 17–18 proc. Jie daugiausiai yra dengiami paskolomis, todėl sparčiai auga šalies bendrosios skolos užsieniui lygis – 2005 m. gale jos santykis su BVP sudarė 51 proc., o šių metų viduryje jau siekė 66 proc.
Pasak DnB NORD banko analitikų, nors Lietuvos ūkio temperatūra žemesnė nei Estijos ar Latvijos, vengiant ekonomikos perkaitimo vyriausybei būtina imtis neatidėliotinų veiksmų: stabdyti infliaciją, stiprinti šalies konkurencingumą gerinant verslo aplinką, ir skubiai patvirtinti Nacionalinę investicijų skatinimo programą. Jų nuomone, dėl artėjančių rinkimų Vyriausybei bus sunku laikytis griežtos fiskalinės politikos.
„Planuojama, kad nacionalinio biudžeto (be ES paramos) pajamos 2008 –aisiais metais išaugs daugiau nei ketvirtadaliu, nors neliks socialinio mokesčio, o gyventojų pajamų tarifas sumažės 3 proc. punktais. Regis, Vyriausybė remiasi prielaida, kad infliacija kitąmet išliks aukšta, o skolinimasis neslops,“ – teigia DnB NORD banko analitikai.
Tai, kad šiemet neblogai sekasi eksportuojančioms įmonėms, o šalies įsiskolinimo lygis dar nėra aukštas, leidžia specialistams palankiai vertinti artimiausias šalies ūkio plėtros perspektyvas ir prognozuoti „švelnų nusileidimą“.
„Manome, kad 2008-aisiais metais ekonomikos plėtra kiek sulėtės – BVP metinis pokytis sieks 7 proc., išliks spartus darbo užmokesčio augimas, o infliacija metų pabaigoje sudarys apie 6 procentus. Šalies biudžeto deficitas nemažės, o einamosios sąskaitos deficitas išliks pavojingoje zonoje. Kitąmet skolinimosi tempai turėtų nuosaikiai kristi, o nekilnojamojo turto kainos nebeaugti ar net sumažėti,“ – sako dr. V. Titarenko.
Paskolų portfelio augimas ėmė labiau atitikti gyventojų ir verslo pajamų augimo spartą. Jei praėjusių metų pabaigoje nekilnojamojo turto kainų korekcija buvo trumpalaikė ir buvo iššaukta tik finansų ir nekilnojamojo turto rinkų nusivylimu dėl neįvesto euro, šiandien situacija leidžia kalbėti apie nuosaikų tendencijų pasikeitimą. Itin sparčiai augant statybų sektoriui bei esant dabartiniam kainų ir pajamų lygiui nekilnojamojo turto rinka priartėjo prie pusiausvyros taško, kuriame skirtingai nei ankstesniais metais vis didesnę galią įgauna pirkėjas.
Pasak DnB NORD banko analitikų, šalies ekonomikos plėtrą pastaruoju metu lemia keturios ekonominės veiklos: transportas, apdirbamoji pramonė (ypač maisto produktų, statybinių medžiagų, metalo dirbinių, chemijos produktų, plastikų ir baldų gamyba), vidaus prekyba bei statybų sektorius. Vis dar dinamikos stokoja daug paramos iš šalies valdžios ir Briuselio gaunantis žemės ūkis.
Baltijos šalių pagrindiniai makroekonominiai rodikliai:
1) prognozė
2) laikotarpio pabaigoje
3) užimtumo tyrimo duomenimis
4) Latvijoje: ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų palūkanų normų aritmetinis vidurkis
5) rugsėjis