Autorius: DnB NORD bankas, Parašyta: 2006-11-22 11:47.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=170
VILNIUS. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje ir kitais metais augs sparčiau už darbo našumą, teigia DnB NORD banko analitikai.
DnB NORD banko specialistai prognozuoja, kad 2007 metais Lietuvoje vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio augimo tempas trečius metus paeiliui viršys 10 procentų, o darbo našumas, kaip ir realusis šalies bendrasis vidaus produktas (BVP), augs apie 5,5 proc.
„Darbo jėga Lietuvoje gan sparčiai brangs net ir tuo atveju, jei ūkio plėtra sulėtės, nes pastaraisiais metais vidutinis atlyginimas didėjo lėčiau, nei nominalusis BVP, ir susidarė tam tikras atotrūkis, o darbuotojų stygius vis aštrėja,“ – teigia DnB NORD banko vyriausiasis analitikas prof. Rimantas Rudzkis naujausioje Lietuvos ūkio raidos apžvalgoje.
Pasak profesoriaus, darbuotojus atstovaujančių profsąjungų noras, kad atlyginimų lygis Lietuvoje kuo greičiau pasiektų Europos Sąjungos vidurkį yra suprantamas, tačiau dėl nepakankamo darbo našumo nėra ekonomiškai pagrįstas. Iš esmės priartinti dirbančiųjų darbo užmokestį prie vidutinio Europos Sąjungos (ES) šalių lygio galima tik atitinkamai padidinus darbo našumą, o tuo pačiu ir įmonių pajamų lygį.
„Nesunku paskaičiuoti, kad net jei visas dividendams skirtas bendrovių pelnas pernai būtų panaudotas atlyginimų didinimui, vidutinės mėnesinės darbo pajamos šalyje padidėtų tik keliais šimtais litų,“ - sako prof. R. Rudzkis.
Pristabdyti nepageidaujamą darbuotojų emigraciją ir sumažinti atlygio už darbą skirtumą su ES senbuvėmis būtų galima tik skiriant ypatingą dėmesį spartesniam Lietuvos ūkio modernizavimui, tam pritraukiant didesnius užsienio investicijų srautus, bei naikinant bereikalingus apribojimus Lietuvos darbo rinkoje.
„Reikėtų ne protestuoti prieš galimybę darbdaviui ir dirbančiajam sutarus padidinti darbo valandų per savaitę skaičių, bet reikalauti tinkamo viršvalandinio darbo apmokėjimo ir įdiegti patikimus saugiklius prieš galimą darbdavių savivalę, pavyzdžiui, teisę profsąjungai vetuoti įmonės vadovybės sprendimus dėl papildomų darbo valandų, “ – teigia prof. R.Rudzkis.
DnB NORD banko analitikai atkreipė dėmesį, kad, kaip ir buvo prognozuota, trečiąjį šių metų ketvirtį ėmė ryškėti pirmieji Lietuvos ūkio plėtros sulėtėjimo požymiai: smuktelėjo eksporto plėtros tempas, prislopo nekilnojamojo turto rinkos karštinė, o verslui ir namų ūkiams išduotų bankų kreditų apimtys augo nuosaikiau.
„Aprimus skolinimosi ažiotažui, ekonomikos plėtra taps lėtesnė, darbo jėgos resursai jau išsemti, o produktyvumo šuolis be didelių užsienio kapitalo injekcijų vargu ar įmanomas. Žinoma, tradicinių prekių gamybos plėtojimas ir modernizavimas stiprina ūkio potencialą, tačiau einant šia kryptimi sunkiau kurti didelę pridėtinę vertę dėl mažo naujų žinių indėlio, didelės konkurencijos ir priklausomybės nuo žaliavų ir energijos kainų,“ – sako prof. R.Rudzkis.
Lygindami trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos - duomenis, DnB NORD banko analitikai atkreipė dėmesį, kad nežiūrint pigiausių bankinio kreditavimo paslaugų Lietuvos ūkis plėtojasi lėčiausiai, tačiau išsiskiria ir mažiausia infliacija.
Baltijos šalių pagrindiniai makroekonominiai rodikliai:
