Apžvelgdami Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų 2015 m. trečiojo ketvirčio finansinius veiklos rezultatus, tradiciškai orientuosimės į OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančias bendroves
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2015-12-05 15:50.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=22284
Lapkričio pabaigoje Baltijos biržose kotiruojamos bendrovės, kurios iki tol dar nebuvo spėjusios to padaryti, paskelbė savo trečiojo šių metų ketvirčio veiklos finansinius rezultatus. Kaip ir įprasta, buvo ir tų kompanijų, kurios savo veiklos rezultatus pastebimai pagerino, bei tuo pačiu buvo ir tų, kurių veiklos rezultatai pablogėjo, arba pakito nežymiai. Tad šioje apžvalgoje sudėkime visus taškus ant i.
OMX Baltic Benchmark GI
Norėdami apžvelgti Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų šių metų trečiojo ketvirčio finansinius veiklos rezultatus, mes tradiciškai orientuosimės į OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančias bendroves. Būtent šis indeksas objektyviausiai atspindi padėtį Baltijos biržose, todėl šioje apžvalgoje jis ir bus pagrindinis orientyras.
Taigi, kaip ir tapo įprasta, apžvalgą pradedame nuo statistikos. Pažvelgę į pateiktą lentelę matome, kad per praėjusį ketvirtį kalbant apie pajamų ir EBITDA pelnų pokyčius matome kiek daugiau žalios spalvos nei per ankstesnius du ketvirčius. Iš vieno banko ir dvidešimt šešių bendrovių sudarančių OMX Baltic Benchmark GI indeksą per trečią šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, septyniolikos pajamos ūgtelėjo, na o likusių dešimties smuktelėjo. Per antrą šių metų ketvirtį šio rodiklio prieaugiu pasižymėjo šešiolika minimo indekso atstovių, na o ketvirtį prieš tai tokių buvo aštuoniolika.
Kalbant apie EBITDA pelnų pokyčius, tai iš tų aptariamo indekso atstovių, kurių duomenys yra palyginami, net septyniolikos minėtas rodiklis paaugo ir tik vos šešių smuktelėjo, o likusių atveju arba pelnas pakeitė nuostolį, arba atvirkščiai, arba veikla buvo nuostolinga. Per pirmą šių metų ketvirtį šis santykis siekė trylika ir dvylika, o per antrą - dešimt ir penkiolika.
Kad bendrai padėtis pagerėjo galime matyti iš bendrų minėtų finansinių rodiklių pokyčių medianų. Pajamų pokyčio mediana per trečią šių metų ketvirtį buvo teigiama ir siekė 3,4 procento bei buvo pastebimai didesnė nei per ankstesnius du šių metų ketvirčius (1,3 ir 1,8 procento). Bendra EBITDA pelnų pokyčių mediana per praėjusį ketvirtį, skirtingai nei ketvirtį prieš tai, taip pat buvo teigiama ir siekė net 10,5 procento. Per antrą ketvirtį šis rodiklis procentine išraiška buvo neigiamas bei sudarė 7,2 procento, o per pirmą šių metų ketvirtį buvo užfiksuotas simboliškas 0,7 procento prieaugis.
OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių pramonės atstovių pajamų ir EBITDA pelnų pokyčių medianų rodikliai, lyginant su antru šių metų ketvirčiu, buvo pagerinti. Sumažėjo pajamų nuosmukio mediana, na o minėtų pelnų pokyčių mediana tapo teigiama ir siekė net 40,1 procento, kai per antrą šių metų ketvirtį buvo neigiama ir sudarė 30,6 procento. Paslaugų srities atstovių atveju tiek pajamų, tiek EBITDA pelnų pokyčių medianos buvo teigiamos, tiesa, pajamų atveju prieaugis padidėjo, na o EBITDA pelnų atveju kiek sumažėjo. Tas pats principas galiojo ir lyginant su pirmuoju šių metų ketvirčiu. Per praėjusį ketvirtį pastebimai savo veiklus rezultatus pagerino Baltijos šalių maisto produktų gamintojos, tuo tarpu statybininkų atveju padėtis kiek pablogėjo.
Vertinant tiek pajamų, tiek EBITDA pelnų pokyčius, tarp minimo indekso atstovių savo veiklos rezultatus tradiciškai labiausiai pagerino Klaipėdos Nafta. Priežastis ir vėl ta pati, t.y. susijusi su nauja veikla (dujų terminalas). Tiesa, atkreipiame dėmesį, kad pajamų ir EBITDA pelno prieaugis, palyginus su antru šių metų ketvirčiu, kiek sulėtėjo, be to, ir vėl pajamos paaugo pastebimai sparčiau už minėtą pelną, o tai nėra teigiama tendencija. Be jokios abejonės, šiuo atveju kitais metais bus sudėti visi taškai ant i ir kur kas ryškiau pasimatys tikrasis vaizdas.
Be minėtos bendrovės savo veiklos rezultatus per praėjusį ketvirtį taip pat pastebimai pagerino ir estų maisto produktų gamintoja PRFoods, bendrovė iš Latvijos SAF Tehnika, vaistų gamintoja iš tos pačios šalies Olainfarm bei dar viena bendrovė iš Estijos Tallink Grupp. Verta pabrėžti, jog visų jų atveju EBITDA pelnai pakilo kur kas labiau už pajamas. Tuo tarpu per minimą laikotarpį labiausiai savo finansinius veiklos rezultatus pablogino Estijos statybų kompanija Nordecon bei Vilkyškių pieninė.
Vertinant atskirai pajamas, tai tarp OMX Baltic Benchmark GI indekso bendrovių labiausiai jos per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, paaugo pas jau minėtą Klaipėdos Naftą. Be to, kiek daugiau nei trečdaliu savo pajamas padidino nekilnojamo turto bendrovė Pro Kapital Grupp, virš penkiolikos procentų paaugo Harju Elekter minėtas rodiklis, o Linas Agro Group pajamos pakilo virš keturiolikos procentų. Tuo tarpu didžiausiu pajamų nuosmukiu per minimą laikotarpį pasižymėjo Silvano Fashion Group, kurios minėtas rodiklis krito net 46,5 procento, bei pastebimai sumažėjo ir dviejų Lietuvos pieno produkcijos gamintojų Pieno Žvaigždžių ir Rokiškio Sūrio pajamos.
EBITDA pelno atveju pagal prieaugį į neabejotino lyderio gretas įsiveržė prieš tai minėtas Rokiškio Sūris, kurio šis pelnas pašoko net 380 procentų. Tradiciškai šiame sąraše atsidūrė ir Klaipėdos Nafta, kurios pelnas pašoko kiek daugiau nei du kartus. Nors kitos pieno produkcijos gamintojos Pieno Žvaigždžių EBITDA pelnas ir nepašoko taip įspūdingai kaip prieš tai minėtos šio sektoriaus atstovės, tačiau beveik aštuoniasdešimties procentų prieaugis taip pat yra solidus. Virš septyniasdešimt procentų savo minėtą pelną sugebėjo padidinti ir Latvijos bendrovė SAF Tehnika, tuo tarpu Olainfarm EBITDA pelnas pašoko net 45,7 procento, o PRFoods - 48,7 procento. Labiausiai per praėjusį ketvirtį šis pelnas krito pas Nordecon ir Šiaulių Banką.
Vertinant OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių kompanijų ir banko finansinių santykinių rinkos vertės rodiklių (P/E, P/BV ir P/S) medianas, akivaizdu, jog Baltijos šalių bendrovių akcijos ir toliau išlieka gana pigios. Iš esmės mažiausiais šiais rodikliais pasižymi pramonės šakos atstovės ir atskirai maisto produktų gamintojai.
Per šiuos metus iš minėtą indeksą sudarančių atstovių keturiolikos akcijos pabrango, na o likusių trylikos atpigo. Per praėjusius metus šis santykis siekė dešimt ir septyniolika. Nuo šių metų pradžios bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra teigiama ir siekia 2,9 procento, kai per praėjusius metus buvo neigiama ir sudarė 4,3 procento. Teigiamais minėtais medianos rodikliais pasižymi paslaugų ir statybų atstovės, o neigiamais pramonės ir maisto gamintojos.
Nuo šių metų pradžios pagal akcijos kainos prieaugį neabejotina lyderė yra Latvijos kompanija SAF Tehnika, kurios akcijos pabrango net 86,3 procento. Daugiau nei trečdaliu pabrango Tallinna Kaubamaja ir Latvijas kugnieciba akcijos. Tuo tarpu absoliučių autsaiderių gretose atsidūrė dvi kompanijos iš Estijos, t.y. PRFoods ir Baltika, kurių akcijos per šiuos metus atpigo atitinkamai net 44,6 ir 34,4 procento.
Lietuvos pieno produkcijos gamintojos
Vilniaus biržoje yra prekiaujama net keturių Lietuvos pieninkystės atstovių akcijomis. Nors šiuo metu šiam sektoriui tiek dėl kritusių pieno produkcijos kainų, tiek dėl uždarytos Rusijos rinkos, nėra pats lengviausias ir geriausias laikas, tačiau tuo pačiu tai nereiškia, kad taip bus visada, na o per praėjusį ketvirtį itin pastebimai ūgtelėję šių bendrovių pelnai tą tik patvirtina.
Norėdami susidaryti kiek labiau išsamesnį vaizdą apie šias keturias Lietuvos pieno produkcijos gamintojas, t.y. Pieno Žvaigždes, Rokiškio Sūrį, Vilkyškių pieninę ir Žemaitijos Pieną, mes atlikome trumpą jų santykinių finansinių rodiklių palyginamąją analizę.
Iš pradžių minėtas keturias kompanijas palyginome pagal rinkos vertės santykinius finansinius rodiklius, t.y. P/E, P/S ir P/BV. Paaiškėjo, jog bent jau šiuo metu mažiausiais minėtais rodikliais, kurie tuo pačiu yra mažesni ir už vidurkius, pasižymi Žemaitijos Pienas ir Vilkyškių pieninė. Be to, itin žemi P/S ir P/BV rodikliai yra ir pas Rokiškio Sūrį.
Vertinant pelningumo rodiklius, tai nuo 2011 metų iki dabar visų keturių kompanijų EBITDA pelningumas svyravo ir žinoma, praėjusiais metais sumažėjo, tačiau pastaraisiais ketvirčiais padėtis kiek pasitaisė. Per 2012 - 2013 metų laikotarpį didžiausiu minimu pelningumu pasižymėjo Pieno Žvaigždės ir Rokiškio Sūris, vėliau padėtis kiek keitėsi. Po pirmų trijų šių metų ketvirčiu didžiausią EBITDA pelningumą sugeneravo Žemaitijos Pienas ir Pieno Žvaigždės, tuo tarpu kitos dvi bendrovės kiek atsilieka.
Kalbant apie turto grąžos rodiklį, tai didžiausiu ROA per 2011 metus pasižymėjo Pieno Žvaigždės, kitus du metus lyderio poziciją perėmė Žemaitijos Pienas, na o praėjusiais metais didžiausią turto grąžą sugebėjo pasiekti jau Vilkyškių pieninė.
Mažiausiais skolų ir turto rodikliais per visą nagrinėjamą laikotarpį pasižymėjo Rokiškio Sūris ir Žemaitijos Pienas, tuo tarpu didžiausiais, kurie buvo aukštesni už vidurkį, Pieno Žvaigždės ir Vilkyškių pieninė. Ta pati padėtis ir kalbant apie bendrojo likvidumo rodiklį, tik šiuo atveju priešingai, aukštesnis šis rodiklis - tai tuo pačiu pozityvesnis ženklas.
Nuo 2003 metų rudens tęsiasi Pieno Žvaigždžių akcijų kainos nuosmukio tendencija, ir kol kas jokių jos pabaigos ženklų nematyti.
Rokiškio Sūrio pozicijoje iš esmės tęsiasi ilgalaikė konsolidacija. Akcijų kaina po 2014 metų vasarį pasiekto piko po truputi leidžiasi.
Vilkyškių pieninės akcijų kaina po 2014 metų pradžioje pasiekto visų laikų aukščiausio lygio po truputi leidžiasi žemyn, korekcija.
Žemaitijos Pieno pozicijoje nuo 2014 metų pradžios taip pat vyko korekcija, tiesa, pastaruoju metu bandoma ištrūkti iš šio nuosmukio kanalo per jo viršutinę dalį. Labai svarbus momentas, po kurio paaiškės, ar tai tik bus pabandymas, ar nuosmukio kanalas iš ties bus pralaužtas, po ko gali sekti rimtesnis akcijos kainos atšokimas.
