Apžvelgdami Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų šių metų trečiojo ketvirčio finansinius veiklos rezultatus, šįkart orientuosimės į tas bendroves, kurios neįeina į OMX Baltic Benchmark GI indeksą
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2015-12-12 18:09.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=22325
Lapkričio pabaigoje visos Baltijos biržose kotiruojamos kompanijos iš Lietuvos, Estijos ir Latvijos, kurios dar nebuvo spėjusios to padaryti, pristatė savo praėjusio ketvirčio veiklos rezultatus. Praėjusią savaitę buvo apžvelgti į OMX Baltic Benchmark GI indeksą įeinančių įmonių veiklos rezultatai, tačiau neignoruosime ir kitų akcinių bendrovių, kurių akcijomis prekiaujama Baltijos biržoje. Šioje apžvalgoje trumpai panagrinėsime prieš savaitę neapžvelgtų kompanijų finansinius veiklos rodiklius ir jų pokyčius.
Norėdami apžvelgti Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų šių metų trečiojo ketvirčio finansinius veiklos rezultatus, mes šįkart, kaip jau minėta, orientuosimės į tas bendroves, kurios neįeina į OMX Baltic Benchmark GI indeksą. Jų akcijos yra mažiau likvidesnės, be to, daugelio iš jų prekyba nevyksta itin aktyviai, tad į tai taip pat reiktų atsižvelgti ir tai turėti omenyje. Atkreipiame dėmesį, kad nuo spalio iš Vilniaus biržos pasitraukė Įmonių grupė ALITA ir Anykščių vynas, kurios anksčiau figūravo šioje apžvalgoje.
Kaip įprasta, apžvalgą pradedame nuo paprastos statistikos. Per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, trylikos kompanijų, kurių duomenys yra palyginami, pajamos ūgtelėjo, na o dvylikos smuktelėjo. Ketvirtį prieš tai šis santykis siekė trylika ir penkiolika, o per pirmą ketvirtį sudarė aštuonios ir septyniolika. Tad lyginant antrąjį ketvirtį su trečiuoju, padėtis iš esmės nepakito.
Tačiau lyginant bendras pajamų pokyčių medianas, akivaizdu, jog praėjęs ketvirtį buvo pozityvesnis, t.y. bendra pajamų pokyčio mediana jau buvo teigiama ir siekė 1,6 procento, kai per antrą šių metų ketvirtį buvo neigiama ir sudarė 0,2 procento, o per pirmą šių metų ketvirtį irgi buvo neigiama ir siekė net 7,9 procento. Vertinant pagal šakas, pramonės atstovių pajamų pokyčių mediana per trečią šių metų ketvirtį buvo teigiama, kai per antrą ketvirtį buvo neigiama, tuo tarpu paslaugų atstovių minėtas rodiklis praėjusį ketvirtį buvo neigiamas, nors prieš tai buvo teigiamas.
Per trečią šių metų ketvirtį iš apžvalgoje figūruojančių bendrovių labiausiai ūgtelėjo finansų sektoriaus atstovių pajamos. Štai nekilnojamo turto projektų plėtotojos Arco Vara pajamos pašoko net beveik aštuoniasdešimt procentų, kiek daugiau nei penktadaliu padidėjo INVL Baltic Farmland pajamos, o INVL Baltic Real Estate šis rodiklis pakilo beveik šešiolika procentų. Iš pramonės atstovių pozityviai išsiskyrė legendinė šaldytuvų gamintoja Snaigė, kurios pajamos per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, paaugo 21,3 procento. Bet nemažai buvo ir tų bendrovių, kurių pajamos per praėjusį ketvirtį gerokai smuktelėjo. Šiuo metu veiklos nevykdančios Dvarčionių keramikos pajamos dėl objektyvių priežasčių susitraukė net 92,1 procento, panašioje padėtyje atsidūrusios Lietuvos jūrų laivininkystės pajamos krito net 85,6 procento, be to, pastebimai susitraukė ir Latvijas tilti pajamos.
Kalbant apie EBITDA pelną, tai iš dvidešimt vienos bendrovės, kurių duomenys yra palyginami, per praėjusį ketvirtį devynių minėtas pelnas ūgtelėjo, na o likusių dvylikos smuktelėjo. Ketvirtį prieš tai šis santykis siekė dešimt ir trylika, o per pirmą ketvirtį sudarė dvylika ir vienuolika. Vertinant bendrą EBITDA pelnų pokyčių mediana, padėtis blogėja antrą ketvirtį iš eilės. Šįkart ji buvo neigiama ir siekė 9,3 procento, kai per antrą ketvirtį irgi buvo neigiama, tačiau sudarė tik 3,1 procento. Šiuo atveju vertinant šį rodiklį pramonės atstovių padėtis pablogėjo, o paslaugų - priešingai, pagerėjo. Atskirų sektorių atveju, t.y. finansų, alkoholinių gėrimų gamintojų ir energetikos atstovių, padėtis irgi pablogėjo.
Per trečią šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, ypač įspūdingu EBITDA pelno šuoliu (7,3 karto) pasižymėjo Agrowill Group. Šio pelno šuolį lėmė augusios pajamos ir tuo pačiu sumažėjusi pardavimų savikaina bei paaugusios kitos pajamos. Tradiciškai įspūdingai pašoko INVL Baltic Farmland ir INVL Baltic Real Estate EBITDA pelnai, tačiau šiuo atveju yra žema palyginamoji bazė. Daugiau nei dvigubai per praėjusį ketvirtį pašoko iš Latvijos statybų bendrovės Latvijas tilti minėtas pelnas. Be to, pastebimai paaugo estų Skano Group ir Invalda INVL EBITDA pelnai.
Tuo tarpu didžiausiu šio rodiklio nuosmukiu per minimą laikotarpį pasižymėjo Lietuvos energijos gamyba, Arco Vara ir Linas, t.y. visais trim atvejais EBITDA pelnas krito net virš keturiasdešimt procentų. Kiek daugiau nei trečdaliu krito Vilniaus degtinės ir Utenos trikotažo pelnai.
Vertinant tiek pajamas, tiek EBITDA pelną, tarp šioje apžvalgoje figūruojančių bendrovių labiausiai savo veiklos rezultatus per trečią šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pagerino jau minėtos INVL Baltic Farmland ir INVL Baltic Real Estate, Agrowill Group bei Snaigė. Na o labiausiai jų kritimu pasižymėjo Gubernija, Lietuvos energijos gamyba.
Tarp dvidešimt devynių šioje apžvalgoje nagrinėjamų kompanijų nuo šių metų pradžios penkiolikos akcijų kaina ūgtelėjo, na o likusių keturiolikos smuktelėjo. Praėjusiais metais dvylikos bendrovių akcijos pabrango, dviejų akcijų kainos nepakito ir penkiolikos akcijos atpigo. Taigi, statistika labai panaši. Tiesa, bendra akcijų kainų pokyčių mediana šiais metais yra teigiama, kai praėjusiais metais buvo neigiama.
Minėtas rodiklis pramonės atstovių atveju šiais metais yra gerokai neigiamas, kai praėjusiais metais buvo kardinaliai priešingai. Tuo tarpu paslaugų atstovių akcijų kainų pokyčių mediana šiais metais yra teigiama, kai per 2014 metus buvo neigiama. Finansų sektoriaus atstovių šis rodiklis šiais metais siekia 13,7 procento, kai praėjusiais metais buvo neigiamas, tuo tarpu alkoholinių gėrimų gamintojų ir energetikos atstovių atveju viskas yra atvirkščiai.
Nuo šių metų pradžios tarp apžvelgiamų kompanijų labiausiai pabrango Ventspils nafta akcijos, kurių kaina dėl paskelbto privalomo oficialiaus pasiūlymo supirkti jos akcijas, pašoko net kiek daugiau nei keturis kartus. Lietuvos bendrovės Agrowill Group akcijų kaina per šiuos metus pakilo 36,7 procento, Arco Vara - 35,3 procento, INVL Technology - 32,3 procento, na o Amber Grid akcijų kaina ūgtelėjo kiek daugiau nei trisdešimt vienu procentu.
Per minimą laikotarpį labiausiai atpigo bankrutuojančios Lietuvos jūrų laivininkystės akcijos, kurių kaina driokstelėjo žemyn net devyniasdešimt procentų. Latvijos Ditton pievadkezu rūpnica akcijų vertė krito šešiasdešimt vienu procentu, Latvijas tilti - beveik perpus, Gubernija - 42 procentais, o virš keturiasdešimt procentų smuktelėjo Dvarčionių keramikos akcijų kaina.
OMX Vilnius indeksas per apatinę dalį ištrūko iš ilgalaikio pakilimo kanalo. Tai nutiko po to, kai jis kelis kartus nesėkmingai bandė labiau palikti virš psichologiškai svarbios 500 punktų ribos. Na o dabar vyksta konsolidacija.
OMX Tallinn indeksas vis dar išlieka ilgalaikiame pakilimo kanale, bando pakilti virš 900 punktų ribos.
OMX Riga indeksas ištrūko iš ilgalaikės konsolidacijos kanalo pro jo viršutinę dalį, tiesa, tą sąlygojo vienkartinis veiksnys susijęs su oficialiu pasiūlymu supirkti Ventspils nafta akcijas, tad to atsižvelgus į gan seklią Latvijos akcijų rinką per daug sureikšminti nereikėtų.
