Autorius: JT Naujienos, Parašyta: 2008-04-28 13:55.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=3209
Pagal Komisijos pavasario ekonomikos prognozę Europos Sąjungos (ES) ekonomikos augimas turėtų sulėtėti iki 2 proc. 2008 metais ir iki 1,8 proc. 2009 m., palyginti su 2,8 proc. 2007 m. (euro zonoje atitinkamai iki 1,7 proc. ir 1,5 proc., palyginti su 2,6 proc. 2007 m.).
Dėl nesibaigiančios sumaišties finansų rinkoje lėčiau auganti ekonomika, labai susilpnėjusi JAV ekonomika ir sparčiai didėjančios pagrindinių produktų kainos – visa tai turi įtakos pasaulio ekonominei veiklai. Tvirtus pamatus turinti ES ekonomika laikosi palyginti gerai – tikimasi, kad per 2008–2009 m. joje bus sukurta 3 milijonai naujų darbo vietų (be 7,5 milijono 2006–2007 m.).
Prognozuojama, kad ES vartojimo kainų infliacija dėl sparčiai didėjančių energijos ir maisto produktų kainų šiais metais laikinai pakils iki 3,6 proc. (palyginti su 2,4 proc. 2007 m.), o 2009 m. sumažės iki prognozuojamų 2,4 proc. (euro zonoje atitinkamai 3,2 ir 2,2 proc., palyginti su 2,1 proc. 2007 m.).
„ES ir euro zonos ekonomika auga lėčiau, be to, nerimą kelia dabartinis išorės infliacinis spaudimas. Nors iki šiol mūsų ekonomika buvo atspari už ES ribų vykstantiems sukrėtimams ir nors mes tikimės toliau (nors ir lėčiau) kurti naujas darbo vietas, privalome laikytis patikimos makroekonominės politikos ir būti labai atsargūs, kad išvengtume staigaus infliacijos augimo, kuris ypač pakenktų mažas pajamas gaunančioms šeimoms“, – kalbėjo už ekonomikos ir pinigų reikalus atsakingas ES Komisijos narys Joaquínas Almunia.
Mažesnį ES ekonomikos augimą lėmė tebesitęsianti krizė finansų rinkoje, labai susilpnėjusi JAV ekonomika (kuri pagal Komisijos prognozę turėtų augti 0,9 proc. šiais metais ir 0,7 proc. 2009 m., palyginti su 2,2 proc. 2007 m.), sparčiai didėjančios pagrindinių produktų kainos ir dėl to lėčiau auganti viso pasaulio ekonomika.
Pagal pagrindinį Komisijos scenarijų iki šių metų pabaigos dar nebus aišku, kokio dydžio patirti kreditų nuostoliai ir kur jie patiriami, bet per pirmąjį 2009 m. pusmetį visa tai turėtų palaipsniui paaiškėti. Tai, kad iki šiol nepastebėjome jokio didelio poveikio, gali reikšti, kad laikotarpis, per kurį padaroma įtaka, ilgesnis nei prognozuota arba kad ES tapo atsparesnė, nei mes manome.
Bendroji metinė infliacija ES nuo rudens labai išaugo ir kovo mėn. pasiekė 3,8 [proc. (euro zonoje – 3,6 %). Tam įtakos turėjo didelis pasaulinis energijos ir maisto produktų kainų augimas, kurį iš dalies sušvelnino šiek tiek sustiprėjęs euras. Todėl dabar Komisija prognozuoja, kad šių metų vidutinė infliacija ES bus 3,6 proc., o euro zonoje – 3,2 procento. Vis dėlto tikimasi, kad pasiekusi aukščiausią tašką antrajame 2008 m. ketvirtyje ji vidutiniškai sumažės iki 2,4 proc. 2009 m. (iki 2,2 proc. euro zonoje).
ES ekonomika, turėdama stiprius pamatus, pagrįstus makroekonomine pusiausvyra ir gerai sutvarkytais viešaisiais finansais, palyginti gerai atlaiko pasaulyje kylančius sunkumus. Vidutinis biudžeto deficitas ir einamosios sąskaitos padėtis 2007 m. buvo mažiau nei 1 proc. BVP, nors įvairiose valstybėse narėse šie rodikliai vis dar labai skiriasi. Per pastaruosius metus labai pagerėjo namų ūkių ir įmonių finansinė padėtis, o nedarbo lygis ES ir euro zonoje mažiausias per paskutinius daugiau nei 15 metų.
Tačiau ES ekonomika poveikio neišvengs. Investicijos auga lėčiau rimstant pervertinto nekilnojamojo turto rinkai, taip pat dėl lėtesnio ciklinio augimo. Privatus vartojimas augs lėčiau, nes lėčiau didės užimtumo lygis, realus darbo užmokestis ir nuolat silpnės vartotojų pasitikėjimas.
Po didelių teigiamų pokyčių 2006–2007 m. darbo rinka šiuo metu tampa pasyvesnė ir prognozuojama, kad užimtumo augimas šiais metais sumažės per pusę nuo 1,7 % 2007 m. iki 0,8 proc. šiais metais ir iki 0,5 proc. ateinančiais metais. Nedarbo lygis ES šiais metais turėtų nukristi iki 6,8 proc. (7,2 proc. euro zonoje).
Nepaisant lėtėjimo darbo rinkoje, prognozuojama, kad atlyginimai šiais metais didės 3,8 proc., palyginti su 2,9 proc. 2007 m. (tai kurį laiką vyks sparčiau dėl tam tikrų „vijimosi“ priemonių, pvz., Vokietijoje), ir vėl sulėtės iki 3,5 proc. ateinančiais metais.
2007 metais pasiekus 0,9 proc. BVP (0,6 proc. euro zonoje) – geriausią rezultatą nuo 2000 m., prognozuojama, kad vidutinis biudžeto deficitas ES 2008 m. vėl didės iki 1,2 proc. BVP (1,0 proc. euro zonoje) dėl apskritai pasyvesnės veiklos ir mokesčių mažinimo kai kuriose šalyse. Jeigu politika nesikeis, 2009 m. deficitas turėtų stabilizuotis. Struktūriniu atžvilgiu biudžetas 2008 m. taip pat turėtų lėčiau konsoliduotis.