Autorius: traders.lt, Parašyta: 2025-03-06 15:16.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=38764
Šiandien Europos Centrinio banko nariai susirinkę į posėdį nusprendė vėl, t.y. jau šeštą kartą tais pačiais 25 baziniais punktais sumažinti savo palūkanų normas. Tuo pačiu dabar 2025 metais laukiama lėtesnio BVP augimo nei prognozuota prieš tai ir kiek didesnės metinės infliacijos.
Sprendimą sumažinti palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe – normą, kuria Valdančioji taryba nustato savo pinigų politikos kryptį – Valdančioji taryba priėmė atsižvelgusi į atnaujintą infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos raidos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą.
Taigi, nuo kovo 12 dienos ECB palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe mažėja iki 2,5 procento, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma - iki 2,65 procento, o palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe krenta iki 2,9 procento.
„Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija tvariai stabilizuotųsi ties jos nustatytu vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 procentų lygiu. Ypač dabartinėmis didėjančio neapibrėžtumo sąlygomis sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio Valdančioji taryba priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties“ - rašoma ECB pranešime.
Euro zonos pinigų politikos vyktydojai tuo pačiu primena, jog Turto pirkimo programos (TPP) ir Specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) portfeliai mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
Skelbiama, jog dezinfliacija juda norima kryptimi. Infliacijos raida toliau iš esmės atitiko ekspertų lūkesčius, o naujausiose prognozėse numatoma jos raida panaši į numatytą ankstesnėse. Šių metų metinės infliacijos prognozė pakoreguota nuo 2,1 iki 2,3 procento, o štai 2026 metų nepakeista ir siekia 1,9 procento.
„Sprendžiant iš daugumos bazinės infliacijos rodiklių, infliacija tvariai nusistovės ties Valdančiosios tarybos vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 procentų lygiu. Vidaus infliacija tebėra didelė, daugiausia dėl to, kad tam tikruose sektoriuose darbo užmokestis ir kainos smarkiai vėluodami vis dar koreguojasi po ankstesnio infliacijos šuolio. Tačiau darbo užmokestis, kaip numatyta, auga mažiau, o pelnas iš dalies švelnina poveikį infliacijai“ - rašoma ECB pranešime.
Atkreipiamas dėmesys, kad pinigų politika tampa juntamai mažiau ribojamoji, nes dėl mažinamų palūkanų normų pinga naujos paskolos įmonėms bei namų ūkiams ir spartėja paskolų augimas. Kartu finansavimo sąlygų švelninimą stabdo tai, kad esamų paskolų likučiams ir toliau taikomos anksčiau padidintos palūkanų normos, o skolinimas apskritai tebėra vangus. Ekonomikai vis dar susiduriant su sunkumais, ekspertai ir vėl sumažino bendrojo vidaus produkto augimo prognozes. Palyginus su buvusia gruodį, šių metų pakoreguota nuo 1,1 iki 0,9 procento, o 2026 metų sumažinta 0,2 procento iki 1,2 procento.
„Augimo prognozė 2025 ir 2026 metais sumažinta dėl sumenkusio eksporto ir vis dar neatsigaunančių investicijų, o tam įtakos iš dalies turi didelis netikrumas dėl prekybos politikos ir ekonominės politikos apskritai. Kylančios realiosios pajamos ir pamažu slopstantis anksčiau vykdyto palūkanų normų didinimo poveikis ir toliau yra pagrindiniai veiksniai, ilgainiui paskatinsiantys laukiamą paklausos augimą“ - skelbia Europos Centrinis bankas.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija tvariai stabilizuotųsi ties jos nustatytu vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 procentų lygiu ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.
Kaip atskleidė Europos Centrinio banko vadovė Christine Lagarde, po diskusijų buvo priimtas bendras sprendimas mažinti palūkanas, tiesa, vienas monetarinės politikos vykdytojas tam nepritarė.
Artimiausias ECB posėdis monetarinės politikos klausimais bus surengtas balandžio 16 - 17 dienomis Frankfurte.