Autorius: SEB Vilniaus bankas, Parašyta: 2007-06-12 14:18.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=443
Didžiausio Lietuvoje komercinio SEB Vilniaus banko analitikai skeptiškai vertina progresinių gyventojų pajamų mokesčio tarifų įvedimo galimybes ir ekonominį tikslingumą. Jų nuomone, tokiu būdu būtų panaikintas mokesčių sistemos paprastumas – vienas iš nedaugelio teigiamų bruožų, kuriais mūsų šalis patraukia užsienio investuotojų dėmesį.
SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, pristatydamas naujausią banko rengiamą „Lietuvos makroekonomikos apžvalgą“, atkreipė dėmesį į Lietuvos politikų nenuoseklumą. „Lietuvoje gali būti keletą metų diskutuojama mokesčių reformos klausimais, patvirtinama koncepcija ir net priimami konkretūs teisės aktai, numatantys, kad 2008 m. mokesčio tarifas bus sumažintas nuo 27 proc. iki 24 proc., tačiau vieną gražią dieną staiga pasigendama mokesčių progresyvumo“, – akcentavo G. Nausėda.
Eksperto nuomone, politikams, pakilusiems į kovą dėl progresinių mokesčių tarifų, vertėtų atidžiau išanalizuoti naujausias Vakarų Europos valstybių, kurias jie mini kaip sektiną pavyzdį, mokesčių politikos tendencijas.
„Pastaraisiais metais daugelis progresyvinius mokesčius turinčių valstybių siekė sumažinti apmokestinimo progresyvumą, „apkarpydamos“ maksimalius pajamų mokesčio tarifus, mažindamos tarifų skaičių. Tai daryti verčia tarptautinė mokesčių konkurencija, noras išsaugoti savo šalies investicinį patrauklumą ir darbo vietas“ – teigė G. Nausėda. Pasak eksperto, kai kurie Lietuvos politikai neatsižvelgia į dabarties iššūkius, bet puoselėja nostalgiją šiandien daug abejonių keliančioms praėjusio amžiaus viduryje vykdytoms mokesčių politikos reformoms.
Pasak G. Nausėdos, dabar įsiplieskusi diskusija dėl mokesčių sistemos progresyvumo iš esmės yra tuščia ir nevaisinga. “Pasaulyje nerasime valstybės, kurioje nebūtų garantuotas tam tikras gyventojų pajamų apmokestinimo progresyvumo lygis. Ne išimtis yra ir Lietuva“, – sakė G. Nausėda. Pasak jo šį progresyvumo lygį garantuoja taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis, kuris palankesnis mažas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms.
„Štai ir dabar, neapmokestinamojo pajamų dydžio pakėlimas duotų panašų rezultatą kaip ir mokesčių tarifų „dauginimas“, tačiau eiti šiuo keliu kažkodėl nenorima“, – teigė G. Nausėda. Pasak eksperto, politikai dažnai pervertina savo įtaką realiems ekonomikos procesams įsivaizduodami, kad mokesčių tarifų kaitaliojimas lems darbo užmokesčio „į rankas“ dydį.
“Darbo užmokestis priklauso nuo darbo jėgos pasiūlos bei paklausos santykio, darbdavio ir darbuotojo susitarimo. Jei ūkiui labiau reikia kvalifikuotų ir patyrusių darbuotojų, tikėtina, kad įvedus progresinius tarifus jų atlyginimas augtų sparčiau nei nekvalifikuotų darbuotojų, siekiant atstatyti iki reformos buvusias darbo užmokesčio proporcijas“, – sakė G. Nausėda.
Analitiko teigimu, tokiu atveju išaugtų bruto atlyginimų diferenciacija, o tai reiškia, kad naujos mokesčių politikos strategijos kūrėjai pasiektų priešingą efektą nei yra planuojama.