Autorius: JT Naujienos, Parašyta: 2008-10-22 11:06.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=5300
Skolos vertybinių popierių vertė sumažėjo tiek, kad daugelis rinkos dalyvių tokių kainų nematė per visą savo profesinę karjerą. Pavyzdžiui JAV rinkoje įmonių obligacijos, kurių reitingas yra mažesnis už investicinį B- reitingą, kainuoja tik 66 proc. nominalios vertės. Tokia žema kaina rodo, kad į nors kiek diversifikuotą įmonių obligacijų portfelį investavęs žmogus uždirbs praktiškai nerizikingą ir solidžią grąžą iš savo investicijos. Pagal kai kuriuos rinkos rodiklius matyti, kad nepasitikėjimas įmonių išleistais skolos vertybiniais popieriais yra didžiausias nuo 1929 metų Didžiosios depresijos laikų.
Didžiuliai skolos vertybinių popierių išpardavimai, kurie jau iš esmės vyksta keletą savaičių, turi mažai ką bendro su fundamentaliais rodikliais, tokiais kaip istorinė rizika, tuos vertybinius popierius išleidusios įmonės ar finansinės institucijos reitingai. Nors išsivysčiusių šalių centriniai bankai padidino pinigų rinkos likvidumą trimis trilijonais dolerių, kredito institucijos kaip įmanydamos stengiasi mažinti skolinimą versdamos investuotojus parduoti turtą, kurį jos pirko skolintais pinigais.
Specifiniai finansų rinkos dalyviai – alternatyviųjų investicijų fondai (angl. „hedge funds“) tai jaučia ypač stipriai. Šių fondų investicijų rizikingumas pasireiškia dvejopai. Pirma, alternatyviųjų investicinių fondų veikla daugelyje šalių nėra reguliuojama tų šalių vertybinių popierių komisijų. Be to, norėdami pasiekti savo investicinius tikslus, šie fondai labai daug skolinasi.
Dabar, kai skolinimasis tapo brangesnis ir finansinis svertas daugiau ribojamas, šie alternatyviųjų investicijų fondai į rinką pardavimui metė daug investicinio turto – pradedant įmonių obligacijomis ir baigiant akcijomis bei nekilnojamu turtu. Ši neregėta turto pardavimo banga pasaulinėse rinkose nusmukdė turto vertes į gilias žemumas. Pavyzdžiui, investuotojai į kredito institucijų obligacijas gali sėkmingai pildyti savo portfelius praktiškai nerizikingomis santykinai aukštos grąžos investicijomis.
Tokio nuvertinto finansinio turto visai nesunku rasti ir mūsų šalyje. Pavyzdžiui, 1,5 metų trukmės banko „Snoras“ eurais nominuotų obligacijų antrinėje rinkoje galima nusipirkti už fantastišką apytikriai 24 proc. metinę grąžą (38 proc. grąžą iki obligacijų išpirkimo dienos), nors šis bankas turi investicinį BB- reitingą, kurio perspektyva visiškai neseniai buvo pakeista iš neigiamos į stabilią.
Akcijų rinkoje taip pat nesunku surasti „pasaulio pabaigos“ kainų. Pakanka pasižiūrėti į to paties bankas „Snoras“ ir „Ūkio bankas“ akcijas Vilniaus vertybinių popierių biržoje. Prieš kokią savaitę vieną šių bankų kapitalo litą investuotojai galėjo nusipirkti už 33-47 ct. Be jokios abejonės, ši krizė prasidėjo finansų sistemoje, todėl būtent nerimas bei bankams nepalankios nekilnojamo turto kainų vystimosi prognozės ir yra atsakingos už tokį nuvertėjimą.
Tačiau vieną kapitalo litą galima pirkti pigiau negu už litą ne vien tik finansų sektoriuje. Tokių bendrovių galima rasti pieno pramonėje („Rokiškio sūris“ – 36 ct už litą, „Vilkyškių pieninė“ – 58 ct už litą), farmacijos pramonėje („Sanitas“ – 78 ct už litą, „Grindeks“ – 85 ct už litą). Sunku patikėti, kad visos šios kasdienius poreikius tenkinančios bendrovės patirs tokių didelių nuostolių, jog net sunaikintų tokią didelę dalį savo kapitalo.
Atsakymas gali glūdėti tokiame įdomiame fakte. Jeigu mes atidžiau pažvelgsime, kas dabar valdo didžiuosius JAV ir Europos bankus, tai pastebėsime, kad paskutiniai JAV ir Didžiosios Britanijos sprendimai įsigyti dalį bankų akcijų mainais už finansinę pagalbą praktiškai paverčia šių dviejų šalių vyriausybes didžiausiais tų šalių bankų savininkais.
Naujas savininkas, be jokios abejonės, formuoja naują rizikos prisiėmimo politiką. Turint galvoje, kad valstybės kišenės nėra bedugnės, labai tikėtina, kad ši naujoji politika bus žymiai konservatyvesnė už prieš tai taikytą. Kadangi senoji politika atnešė didelių nuostolių, tas nėra blogai. Blogiau yra tai, kad jei ši politika nebus laikina, tai rizikingesnės verslo sritys (ypač JAV) praras savo tradicinius finansavimo šaltinius ir todėl gali būti, kad dalis istoriškai matyto ilgalaikio ūkio augimo taip pat bus prarasta.
Tradiciškai visą augantį verslą JAV finansuodavo privataus kapitalo fondai, kurie kartu su mūsų jau minėtais alternatyviųjų investicijų fondais labai daug skolindavosi iš bankų, siekdami gauti jų akcininkams priimtiną kapitalo grąžą. Jeigu šis skolinimas fondams bus nebeprieinamas, daug augančio verslo praras savo finansavimo šaltinius, o tai neabejotinai atsilieps ilgalaikiam ūkio augimui.
Bet kol kas galime „džiaugtis“ alternatyviųjų investicijų fondų į rinką metamu turtu ir laukti tolimesnių pigimo rekordų. Tik kažin ar daug dar jų bus? Skirtingai nuo nekilnojamo turto rinkos, vertybinių popierių rinkos šiandien jau seniai nebėra pervertintos.