Autorius: Finasta, Parašyta: 2008-10-30 11:31.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=5401
JAV. Kaip ir tikėtasi, FED sumažino bazinę palūkanų norma 50 bazinių punktų iki 1,00 proc. Paskutinį kartą tokia norma buvo 2004 metų birželio mėnesį. Taip pat svarbu pažymėti, jog žemiau nei 1 proc. FED palūkanų dar nebuvo nuleidę. Dėl to galimas variantas, jog bent jau šiemet politikai turėtų sustoti mažinti bazines palūkanų normas.
Jungtinių Amerikos Valstijų federalinis rezervų bankas (FED) vakar, siekdamas sumažinti likvidumo trūkumą, besivystančiose rinkose atidarė atviras kredito linijas (angl. Iiquidity swap facilities) Brazilijos, Pietų Korėjos, Meksikos ir Singapūro centriniams bankams, kiekvienai iš valstybių buvo suteikta po 30 milijardų JAV dolerių. Šis žingsnis sukėlė minėtų valstybių akcijų rinkų indeksus, ypač pasižymėjo Pietų Korėjos Kospi indeksas, kuris pašoko daugiau kaip 10 proc, t. y. labiausiai per savo istoriją (nuo 1980 metų).
Rugsėjo mėnesį netikėtai pakilo ilgalaikio naudojimo prekių užsakymai. Lyginant su praėjusiu mėnesiu, užsakymai paaugo 0,8 proc. Dauguma ekonomistų prognozavo 1 proc. kritimą. Tačiau, kaip rodo ataskaita, daugiausia užsakymų padarė karinė pramonė, kuri nedaro didelio teigiamo poveikio ekonomikai.
Iš kompanijų rezultatų galima paminėti didžiuosius prekybos ženklus: „Procter&Gamble" paskelbė didesnius trečio ketvirčio pardavimus ir pelną, nei buvo prognozuota, tačiau atsargus požiūris į ateities perspektyvas nusmukdė akcijos kainą 3,5 proc.
„General Motors" pranešė, jog trečią ketvirtį smarkiai krito pardavimai Šiaurės Amerikoje (-19 proc), dėl to pelno ir apyvartos buvo pasiekta mažiau. Kompanijos „Kraft Foods" trečio ketvirčio pelnas daugiau nei padvigubėjo, nes buvo sudarytas vienas stambus sandoris, tačiau akcijos kaina krito 1,4 proc. Iki šiol jau 52 proc. kompanijų iš S&P 500 indekso sudėties skelbėsi ketvirtinius rezultatus, kol kas bendras pelnas, palyginus su praėjusiais metais, yra smukęs 23,9 proc.
Kreditų rinka: OvemightLibor palūkanos nukrito iki 1,14 proc. nuo 1,24 proc, 3 mėnesių Libor nukrito iki 3,42 proc. nuo 3,47 proc. TED spread pakilo iki 2,84 proc. nuo 2,71 proc. 3 mėnesių iždo vekselių pajamingumas nukrito iki 0,57 proc. nuo 0,75 proc.
Šiandien JAV paskelbs savo trečio ketvirčio BVP pokytį, Briefing.com apklausti ekonomistai prognozuoja, jog BVP nukris 0,5 proc, kai per antrą ketvirtį JAV ekonomika paaugo 2,8 proc.
Vakarų Europa
Vokietijos indeksas nusmuko dėl „Volkswagen" akcijų 45 proc. korekcijos po to, kai per dvi dienas akcijos kaina buvo pakilusi 348 proc. Vokietijos vertybinių popierių komisija pranešė, jog pradėjo tyrimą dėl mašinų gamintojos akcijos kainos kilimo, mat įtariama, jog buvo manipuliacijos ženklų.
Europos indeksų kilimą paskatino ir žaliavų kainų atšokimas, kilo kalnakasybos, naftos ir dujų kompanijų akcijos. Didžiojoje Britanijoje spėjama, jog Anglijos bankas greitu metu taip pat sumažins bazines palūkanų normas. Banko politikas Davidas Blanchflovveris pareiškė, jog Anglijos bazinės palūkanos turėtų būti sumažintos greitai ir žymiai. Infliacija rugsėjo mėnesį šalyje išaugo iki 5,2 proc. - aukščiausia per pastaruosius 11 metų, tačiau, kaip tikisi Anglijos bankas, netrukus infliacija turėtų nukristi iki tikslinės 2 proc. ribos.
Azija. Šiandien Japonijos ministras pirmininkas Taro Aso pristatys Japonijos ekonomikos stimuliavimo planą, kuris, analitikų vertinimu, gali sudaryti 5 trilijonus Japonijos jenų (51 milijardą JAV dolerių). Manoma, kad 2 trilijonai bus skirti namų ūkiams palaikyti (mokestinių lengvatų pagalba). Tačiau svarbu paminėti, kad Japonijoje artėja rinkimai, todėl dalis ekspertų mano, kad tai yra labiau priešrinkiminės negu ekonominės priemonės. Kitas ne mažiau svarbus argumentas, kodėl papildomos vyriausybės išlaidos gali būti ekonomiškai nepagrįstos, yra Japonijos vyriausybės skola, kuri šiuo metu yra didžiausia iš išsivysčiusių valstybių ir sudaro 180 proc. bendrojo vidaus produkto.
JAV federaliniam rezervų bankui vakar sumažinus bazinę palūkanų normą, jo pėdomis pasekė ir Azijos centriniai bankai. Taivano centrinis bankas (CB) šiandien sumažino bazinę palūkanų normą 25-iais baziniais punktais iki 3 proc, Kinijos CB tradiciškai sumažino palūkanas 27-iais baziniais punktais iki 6,39 proc, Honkongo centrinis bankas sumažino net 50 bazinių punktų iki 1,5 proc. Visų centrinių bankų veiksmai siekia visų pirma padidinti likvidumą ir palaikyti ekonominį augimą.
Lotynų Amerika. Brazilijos centrinis bankas vakar nepakeitė bazinės palūkanų normos ir paliko dabar galiojančią 13,75 proc. normą. Centrinio banko sprendimą papildančiam rašte yra pažymima, kad vis dar esant infliacijos grėsmėms ir ekonominiam neapibrėžtumui komisijos nariai nusprendė, kad tai yra tinkamiausias sprendimas (kuris priimtas vienbalsiai). 30 iš 46 „Bloomberg" apklaustų ekonomistų tikėjosi būtent tokio CB sprendimo, likę prognozavo palūkanų pakilimą.
Meksikos centrinis bankas vakar pranešė, kad šalies ekonomikos augimas kitais metais gali sulėtėti iki 0,5-1,5 proc. nuo prognozuojamų 2 proc. augimo šiemet. Pagrindinė tokios prognozės priežastis yra pasaulinė finansų krizė ir nuosmukis JAV ekonomikoje, kuris atsiliepia Meksikos eksportui.
Vidurio ir Rytų Europa. Rusijos ekonomikos ministerija vakar sumažino šių metų Rusijos
BVP augimo prognozę nuo 7,8 proc. iki 7,3 proc. dėl žemesnių naftos kainų ir pasaulinės finansų krizės, kuri riboja Rusijos bankų priėjimą prie tarptautinių kapitalo rinkų. „BNP Paribas SA" skaičiavimais, nuo rugpjūčio pradžios (įvykių Gruzijoje pradžios) investuotojai patraukė iš Rusijos 110,85 milijardo JAV dolerių. Tai taip pat neigiamai paveikė ekonomikos augimą.
Rusijos dujų milžinės „Gazprom" finansų direktorius Andrejus Kruglovas vakar pareiškė, kad trumpalaikės kompanijos skolos yra visiškai kontroliuojamos ir gali būti padengtos iš einamo pinigų srauto. „Bloomberg" skaičiavimais, „Gazprom" ir jo dukterinių kompanijų skolos (išleistos obligacijos ir paskolos) sudaro 55 milijardus JAV dolerių, pirmą šių metų ketvirtį „Gazprom" grynasis pelnas sudarė 10,1 milijardo JAV dolerių. Dar šiais metais „Gazprom" planuoja sumažinti skolą net 25 proc. Kaip pažymėjo Aleksejus Kruglovas, „Gazprom" visada gali tikėtis ir valstybės ar valstybinių bankų pagalbos, jei kompanijai prireiks papildomo finansavimo. Numatomas kitų metų bendrovės įsiskolinimas yra 90 milijardų rublių, taip pat planuojama skirti 900 milijardų rublių investicijoms. Visiems šiems planams, anot pono Kruglovo, „Gazprom" turi pakankamai lėšų. Nauji dideli investiciniai projektai yra skaičiuojami darant prielaidą, kad naftos kaina sieks 50 JAV dolerių už barelį.
Rusijos akcijų rinka vakar augo kartu su kitomis pasaulio rinkomis, abu pagrindiniai MICEX ir RTS indeksai pakilo daugiau kaip 10 proc. Apyvartos išliko gana neaukštos (apie 24 milijardus rublių MICEX ir apie 17 milijonų JAV dolerių RTS), tačiau jau kelintą prekybos sesiją yra dvigubai aukštesnės už žemiausias. Kylanti naftos kaina taip pat paprastai suteikia teigiamo sentimento Rusijos investuotojams.
Žaliavos. Sumažinus palūkanas Jungtinėse Amerikos Valstijose, susilpnėjo JAV doleris ir 19-os žaliavų Reuters/Jefferies CRB indeksas vakar pašoko net 5,6 proc, t. y. daugiausia nuo 1956 metų. Žaliavų brangimą lėmė ir spekuliacijos, kad aktyvūs pasaulio centrinių bankų veiksmai ir ekspansinė pinigų politika padės išlaikyti ekonominį augimą pasaulyje (atitinkamai žaliavų vartojimas turėtų augti).