Autorius: Finasta, Parašyta: 2008-11-07 13:04.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=5481
Ketvirtadienį lapkričio 6 d., bazines palūkanas sumažino Europos centrinis bankas, Anglijos bankas ir dar keli centriniai bankai. Dėl didžiųjų pinigų politikos reguliuotojų veiksmų krypties sutarė bene visi ekonomikos ekspertai, tačiau Anglijos bankas nustebino rinkas, sumažindamas bazinę palūkanų normą daugiau, nei tikėtasi.
Tą pačią dieną apie privalomosios rezervų normos mažinimą paskelbė ir Lietuvos bankas. Šį Lietuvos centrinio banko veiksmą galime vertinti kaip pinigų politikos veiksmų koordinavimą su kitais centriniais bankais, stengiantis pagerinti likvidumą finansų rinkose.
Europos bankai toliau mažina palūkanas
Ketvirtadienį didieji Europos centriniai bankai paskelbė apie savo sprendimą tęsti bazinių palūkanų normų mažinimą. Europos centrinis bankas (ECB) bazinę palūkanų normą sumažino 50 bazinių punktų iki 3,25 proc. Anglijos banko užmojis buvo platesnis ir palūkanų norma buvo nukirsta net 150 bazinių punktų iki 3 proc. Šiuo metu ji yra mažesnė nei euro zonoje. Be šių dviejų centrinių bankų palūkanų normas šią savaitę taip pat sumažino Australijos, Čekijos, Šveicarijos ir Danijos centriniai bankai.
Skirtingai nei ECB, kurio veiksmai analitikų nenustebino - tokį palūkanų normos sumažinimą jie ir prognozavo, Anglijos bankas gerokai pralenkė rinkos lūkesčius. Nors šiuo metu bene visi ekspertai sutarė dėl centrinių bankų politikos krypties, tačiau iš Anglijos banko buvo tikimasi palūkanų normos apkarpymo tiek pat kaip ir iš ECB - 50 bazinių punktų.
Dabartiniai centrinių bankų sprendimai yra tąsa veiksmų, kurie prasidėjo koordinuotu bazinių palūkanų mažinimu š. m. spalio 8 d. ir bene rekordinio dydžio parama suklupusioms finansų įmonėms abipus Atlanto. Europos vyriausybės kartu yra numatę skirti apie 1,7trln. JAV dolerių paramos, JAV vyriausybė patvirtino 700 mlrd. dolerių vertės pagalbos planą šalies finansų sektoriui. Žinoma, šiame procese dalyvauja ir kitų pasaulio regionų vyriausybės ir centriniai bankai.
Durys lieka atviros tolesniam mažinimui
Dar vasaros viduryje, kai vienas po kito finansų rinkas pasiekė nepalankūs ekonomikos rodikliai, centrinių bankų veiksmai buvo gerokai apriboti dėl žaliavų kainų augimo. Vasarą piką pasiekusios naftos kainos ir brangę maisto produktai lėmė gerokai centrinių bankų tikslus viršijančią infliaciją. Dar liepą euro zonos infliacija siekė 4 proc. ir dvigubai viršijo ECB tikslą. Dauguma centrinių bankų buvo priversti griežtinti ar bent išlaikyti tokias pačias pinigų politikos palūkanų normas. Lėtėjant pasaulio ekonomikos augimui, silpstant vartotojų perkamajai galiai ir pingant naftai (ji šiuo metu, lyginant su liepos mėnesiu, yra atpigusi daugiau nei 50 proc.) jau keletą mėnesių stebime disinfliacinius procesus - vartotojų kainos euro zonoje rugsėjo mėnesį augo jau mažesniu - 3,6 proc. metiniu augimo tempu.
Taigi, mažėjantis kainų spaudimas atlaisvino centrinių bankų rankas ir leido imtis veiksmų taip reikalingų skatinti ekonomikos augimą bei gerinti suprastėjusi likvidumą tarpbankinėse rinkose. Dabartinis palūkanų normų sumažinimas tikriausiai nėra paskutinis. Panašių centrinių bankų veiksmų darturėtume sulaukti.
Lietuvos bankas seka kitų centrinių bankų užduodamą pinigų politikos toną
Lietuvos bankas ketvirtadienį paskelbė sumažinęs privalomųjų atsargų normą nuo 6 iki 4 proc. Centrinio banko atstovų teigimu, tai buvo padaryta atsižvelgiant į komercinių bankų pasiūlymus. Tokiu būdu bankų sistemoje turėtų būti papildomai atlaisvinta apie 1 mlrd. litų.
Dabartinį privalomųjų atsargų normos sumažinimą centrinio banko atstovai komentuoja kaip vieną iš būdų konsoliduotis su pasaulio centrinių bankų vykdomais pinigų politikos lengvinimo veiksmais. Kadangi Lietuvoje veikia valiutų valdybos modelis ir mūsų šalis tiesiog „importuoja" Europos centrinio banko pinigų politiką, tai bankų privalomųjų atsargų norma buvo pasirinkta kaip vienas iš nedaugelio, bet šalies dispozicijoje tebeturimų įrankių likvidumui tarpbankinėje rinkoje gerinti.
Lito ir euro 6 mėnesių tarpbankinių palūkanų normų (VILIBOR ir EURIBOR) skirtumas ketvirtadienį šturmavo naujas aukštumas ir išaugo net iki 456 bazinių punktų. Išaugusias palūkanų normas lėmė bendra situacija pasaulio rinkose, dėl kurios ir Lietuvos bankams pasidarė sunku gauti lėšų skolinantis vieniems iš kitų. Padidėjusi šalies kredito rizika (Standard & Poor's nesenai sumažino Lietuvos reitingus, tebeegzistuoja ekonomikos disbalansai) turėjo įtakos tam, kad Lietuvos tarpbankinė rinka nereagavo į EURIBOR mažėjimą. Tikimės, kad dabartinis Lietuvos banko sprendimas padės sumažinti skolinimosi kaštus ir Lietuvos tarpbankinėje rinkoje. Tiesa, staigaus VILIBOR palūkanų normos kritimo neturėtume sulaukti iškart, tačiau tikimės, kad VILIBOR ir EURIBOR skirtumo pikas jau buvo pasiektas.
Kol augimo prognozės miglotos, centrinių bankų aktyvumas vertintinas labai teigiamai
Europos Komisija šią savaitę paskelbė atnaujintas ekonomikos augimo prognozes, pagal kurias prognozuojama, kad Europos Sąjungos ekonomika šiemet augs 1,4 proc, t.y. beveik perpus mažesniu augimo tempu nei 2007 metais. Kitąmet prognozuojamas tik 0,2 proc. metinis augimas, o tai ženkliai mažiau nei pavasarį prognozuoti 1,8 proc.
Atsižvelgiant į esamą situaciją, dabartinius pinigų politikos vykdytojų veiksmus galime vertint labai pozityviai, nes pasaulio ekonomika yra atsidūrusi pakankamai komplikuotoje padėtyje. Ryžtingi, netgi analitikų lūkesčius lenkiantys centrinių bankų ir vyriausybių veiksmai yra labai sveikintini, nes mažina skaudžios globalios recesijos galimybę.