Pasaulinė valiutų birža (forex), dirbanti 120 valandų be pertraukos, visas penkias darbo dienas be jokių išimčių dėl valstybinių švenčių ar kitų svarbių įvykių, suteikia investuotojui milžiniškas investavimo galimybes.
Autorius: damonn, Parašyta: 2008-11-14 00:54.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=5555
Pasaulinė valiutų birža (forex), dirbanti 120 valandų be pertraukos, visas penkias darbo dienas be jokių išimčių dėl valstybinių švenčių ar kitų svarbių įvykių, suteikia investuotojui milžiniškas investavimo galimybes. Pati rinkos dinamika yra sukaupusi savyje milžiniškus resursus: tai didžiausia pasaulio birža, turinti savo centrų tinklą visame pasaulyje (didžiausi yra Londone, Niujorke, Honkonge, Tokijuje, Los Andžele, Čikagoje, Ciuriche), o prekybos apimtys šimtais kartų viršija didžiausių pasaulio finansų rinkų apyvartas.
Pasaulio pažanga ir naujos kompiuterinės technologijos, valiutų biržoje paplito nuo 1985 metų, kai ši, anksčiau vien bankinėms institucijoms prieinama birža, tapo atvira privatiems investuotojams, masinanti juos savo milžinišku dydžiu, betarpišku likvidumu, mažais sandėrių kaštais, absoliučiu pasiekiamumu ir daugeliu kitų privalumų. Investavimo brokeriai siūlo galimybę prekiauti bet kuriuo laiku, bet kuria valiuta, bet kokiais dydžiais ir gali net iki 500 kartų padidinti investicinės sąskaitos prekybinę galią. Investuotojas gali taikyti bet kokią prekybos strategiją, tiek pasirinkdamas ilgalaikį investavimą, tiek spekuliavimą. Panaudojant milžiniškus maržos resursus netgi galima „lošti kazino“, t.y. pasirinkti visiškai atsitiktinę valiutų porą ir pasikliauti tik savo sėkme.
Kiekviena investavimo strategija turi savų privalumų ir trūkumų. Apie pagrindinius būdus investuoti į valiutas ilgam laikui galite paskaityti ankstesniame straipsnyje: http://www.traders.lt/page.php?id=5474
Šiame straipsnyje pateiksiu keletą pagrindinių trumpalaikio investavimo forex‘e (spekuliavimo) strategijų. Šiais metodais siekiama didelio, ar netgi stulbinančio pelno per trumpą ar labai trumpą laiką. Dažnai tokie sandoriai vykdomi kelioms dienoms, valandoms, minutėms, o ypatingais atvejais ir sekundėms. Čia Jums papasakosiu būtent apie kelias minutes, ar netgi sekundes trunkančius spekuliavimo sandėrius ir tokiais atvejais naudojamas trumpalaikio investavimo strategijas.
Logiška, kad valiutų tarpusavio santykis per tokį trumpą laiką negali reikšmingai pasikeisti, todėl beveik visada šios strategijos paremiamos didele, tačiau investuotojui priimtina marža. Pagrindinė šių strategijų nesugebėjimo pritaikyti realioje prekyboje priežastis yra ne jų klaidingumas, o neteisingas, per mažas rizikos vertinimas, naudojant nepagrįstai didelę maržą. Žinoma, mokantiems vertinti riziką, nereikia bijoti spekuliavimo valiutų biržoje.
Labai daug investuotojų vengia ilgalaikio dalyvavimo prekyboje ir nelaiko atvirų pozicijų dienų dienas, kada turėtų ribotas galimybes jas kontroliuoti (juk reikia skirti laiko bent miegui). Tokie investuotojai dažniausiai siekia numatyti laikotarpius, kada per trumpą laiką rinka pademonstruoja reikšmingus pokyčius, duodančius daug pelno. Rinka reikšmingai sudreba būtent per naujienų skelbimą – kuo reikšmingesnė naujiena, tuo didesni judėjimai fiksuojami forex‘e. Taip pat svyravimų stiprumą lemia atitikimas prognozėms. Jei rinkos dalyviai tikėjosi tokio rezultato, biržoje tai būna įvertinama dar prieš naujienos paskelbimą ir po jo svyravimai būna sąlyginai maži, nes savo pozicijas pervertina tik kitokių lūkesčių turėję rinkos dalyviai. Tuo tarpu esant neatitikimui, didesnis nuokrypis nuo prognozių vidurkio lemia didesnius verčių pokyčius.
Galima išskirti dvi pagrindines valiutų rinką drebinančių naujienų rūšis: makroekonominius rodiklius bei svarbių asmenų pasisakymus. Nelauktos naujienos, pranešančios neeilinius ir neprognozuojamus rinką įtakojančius įvykius šią strategiją naudojančių rinkos dalyvių nebūna panaudojamos, nes jos per daug nenuspėjamos. Šiuo atžvilgiu svarbios kalbos, nors jų laikas būna aiškiai žinomas, taip pat yra vertinamos atsargiai, nes nors kalbėtojo nuomonė tam tikru atžvilgiu būna tiksliai žinoma, tačiau ji suteikia daug daugiau erdvės rinkos dalyvių interpretacijos, kurios gali būti labai skirtingos, taigi ir sunkiai nuspėjamos. Dažnai pasitaiko, kad per svarbaus asmens pasisakymą valiutų verčių santykiai po kelis kartus reikšmingai kinta į abi puses, priklausomai netgi nuo atskirų lektoriaus pasakytų žodžių bei numanomos jų svarbos.
Taigi, dažniausiai spekuliatyviai skelbiamų naujienų atžvilgiu nusiteikę investuotojai savo spekuliavimo sandoriams vykdyti renkasi iš anksto žinomu laiku skelbiamų ir analitikų dar prieš tai išanalizuojamų bei prognozuojamų rodiklių pranešimų laikotarpius. Šie rodikliai būna gana aiškūs ir dažnai vienareikšmiškai interpretuojami, nes paskelbiamas tikslus skaičius (po perskaičiavimų jis gali būti pakeistas), kurį nesunkiai teisingai gali įvertinti visi rinkos dalyviai. Kai kurie rodikliai įneša sumaišties, kai būna skalbiamas augimas, tačiau ne toks didelis, kaip tikėtasi, arba kritimas, tačiau taip pat silpnesnis, nei buvo laukta. Tokiu atveju investuotojai toliau mato gerėjimą arba blogėjimą ir gali teisingai numatyti rinkos tendenciją, tačiau duomenų silpnėjimas sukelia abejonių dėl tendencijos stiprumo.
Biržos pozicijų judėjimo stiprumas spekuliacinių sandorių vykdymo metu yra labai svarbus ir dėl kitos priežasties. Rinkos dalyviai negali visiškai tiksliai numatyti skelbiamo rodiklio rezultato, nes prognozės gana dažnai prasilenkia su realiu dydžiu, todėl jie gali dažnai klysti, pirkdami ar parduodami poziciją prieš pat naujienų skelbimą. Norėdami apsisaugoti nuo nesėkmingos prognozės, spekuliantai dažnai pasikliauja savo pirštų miklumu ir atidarinėja pozicijas iškart po rodiklio paskelbimo, kai jau žino, koks jis buvo ir kuria kryptimi rinka turi judėti. Žinoma, tokia strategija turi milžinišką minusą – kiti rinkos dalyviai taip pat jau tiksliai žino naujienas ir dažniausiai dar prieš sandorio sudarymą kainos grafikas jau būna reikšmingai pajudėjęs, taigi, nusinešęs didelę dalį valiutų prekeivio laukto pelno.
Čia svarbą įgauna judėjimo stiprumas, kadangi nemaža dalis spekuliantų naudoja sąlyginio vykdymo sandorius. Bene labiausiai paplitusi strategija - išstatyti savo sąlyginio vykdymo sandorius (stop loss order‘s) po 20 pips‘ų abipus kainos grafiko. Tai reiškia, kad nesvarbu kuria kryptimi rinka šaus po naujienų, grafikui pakitus 20 pips‘ų, pozicija bus atidaryta ir tolimesnis valiutų poros vertės šuolis ta kryptimi duos pelną. Jei rodiklis atitiktų prognozes ir kaina išliktų panašiame lygyje, paprasčiausiai niekas neįvyktų.
Tai gali atrodyti kaip garantuoto pelno mašina, tačiau taip tikrai nėra vien dėl to, kad norint uždirbti pelno naudojant tokią strategiją, reikia išties reikšmingų rinkos judėjimų, o tokių rodiklių yra gana nedaug:
Istoriškai pastebima, kad labiausiai valiutų rinką įtakojančiu rodikliu vienareikšmiškai galima karūnuoti JAV ne žemės ūkio sektoriuje užfiksuotų darbo vietų mėnesinį pokytį. Šis rodiklis labai aiškiai parodo stipriausios pasaulio ekonomikos padėtį, tendencijas ir darbdavių ateities lūkesčius. Jis skelbiamas kiekvieno mėnesio pirmą penktadienį. Kiti darbo rinkos rodikliai, kaip nedarbo lygis, taip pat valiutų rinkai daro reikšmingą įtaką.
Dar vienas valiutų biržą drebinantis rodiklis yra įvairių valstybių bazinės palūkanų normos. Priklausomai nuo valstybės dydžio ir įtakos pasaulinėje ekonomikoje, skirtingų šalių palūkanų normų skelbimas daro nevienodą įtaką, nes ekonomikos galiūnės palūkanų normos kitimas sudrebina ne tik nacionalinės valiutos, bet ir kitų valiutų padėtį viena kitos atžvilgiu. Šis rodiklis dažniausiai būna tiksliai numatomas, nes Centrinių bankų atstovai ryžtasi priimti sprendimą, kurio rinkos dalyviai nenumato ir nesitiki, tik esant išties kebliai padėčiai. Kartais, rinkoje vyraujant dideliems nesklandumams, Centriniai bankai ryžtasi keisti bazines palūkanų normas iš anksto to nepranešę visiems rinkos dalyviams, taigi naujienų spekuliantai nespėja panaudoti viso, šio didelę galią turinčio rodiklio potencialo.
Trečias pagal svarbą valiutų rinkoms rodiklis yra valstybių BVP duomenys, betarpiškai parodantys pasaulinių ekonomikų esamą padėtį ir vystymosi tendencijas. BVP apskaičiavimui naudojami trys pagrindiniai metodai, įtraukiantys daugybę komponentų, todėl šis rodiklis bene dažniausiai iš visų po savo paskelbimo dar būna pataisomas ar patikslinamas. Reikėtų paminėti, kad pataisyti duomenys neretai netgi reikšmingiau sudrebina rinką, už pirminį skelbimą.
Taip pat valiutų biržas stipriai įtakoja įvairūs kainų indeksai, tarp kurių didžiausią reikšmę turi vartotojų ir gamintojų kainų indeksai. Pirmasis išreiškia vartotojų vartojamų prekių kainų pokyčius, antrasis – pramoninėje gamyboje naudojamų žaliavų kainų pokyčius. Šiuos abu rodiklius apima infliacijos rodiklis, parodantis ir žaliavų bei pusgaminių, ir baigtinių prekių kainų pokyčius. Užsienio prekybos balansas savo dydžiu bei pokyčiu taip pat leidžia susidaryti nuomonę apie sąlyginį valiutos stiprumą kitų valiutų atžvilgiu, tačiau nereikia pamiršti, kad šį rodiklį taip pat stipriai įtakoja valstybės eksporto politika, bei galimi jos propaguojami apribojimai, stipriai keičiantys prekybos balansą.
Iš visų aprašytų rodiklių, labiausiai anksčiau aprašytai sąlyginio vykdymo sandorių strategijai tinka darbo rinkos ataskaitos, BVP duomenys ir naujos palūkanų normos. Prekiaujant kitų naujienų metu išaugtų rizika dėl galimo pranešimų silpnumo, kuris atšokimo atveju pridarytų didelių nuostolių, kadangi netgi nereikšmingas rodiklis gali trumpam stipriai paveikti rinką, tačiau jis netrunka atsistatyti į padėtį, artimą buvusiai prieš rodiklio pranešimą. Tokiu atveju, atgal grįžusi rinka nusitemptų spekulianto stop loss sandėrį į nuostolių zoną.
Todėl prieš apsisprendžiant prekiauti naujienų metu patariama įvertinti visas aplinkybes. Pirma, teisingai įvertinti riziką, kas apima teisingos sumos skyrimą investavimui. Tai reiškia, kad netgi praradęs visus investuotus pinigus spekuliantas turi finansiškai stipriai nenukentėti ir jau būti numatęs tokią galimybę. Taip pat rizikos vertinimas įtraukią teisingą maržos dydžio pasirinkimą spekuliacijų metu. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad reikšmingų naujienų skelbimo metu rinka juda dideliais dydžiais, taigi nebūtina pasirinkti didelę maržą, norint pasiekti didelį pelną. Šiuo atžvilgiu per didelė marža dažnam pradedančiajam spekuliantui reiškia visišką žlugimą.
Pirmoje straipsnio dalyje minėjau, kad dažnai spekuliantai praranda pinigines lėšas dėl neteisingo savo strategijos vykdymo. Šį reiškinį beveik visada iššaukia emocijų proveržis, naudojant didesnę maržą, pamačius netikėtą naujieną ir dėl to sparčiai prarandamus pinigus. Investavimo strategija turi numatyti, ką daryti visais įmanomais atvejais, taip pat ir tokiose sudėtingose situacijose. Spekuliantas turi būti pasiruošęs nenumatytiems įvykiams ir juos pripažinęs toliau siekti pelno pagal savo strategiją, o ne abejoti ja po pirmos nesėkmės ir imtis „kavos tirščių“ strategija paremto investavimo. Svarbiausia – psichologinis stabilumas. Linkiu sėkmingų strategijų ir užtikrinto jų vykdymo!
