Svarbiausių 2007m. rugsėjo 24-28d. pasaulio finansų rinkų įvykių, paskelbtų makroekonominių rodiklių, valiutų ir žaliavų rinkų bei akcijų biržų apžvalga.
Autorius: damonn, Parašyta: 2007-09-30 21:47.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=887
Pasaulio finansų rinkose praėjusią savaitę vyravo nevienareikšmiškos nuotaikos, kurias sukėlė optimistiniai kompanijų planai pesimistiniame pasaulio ekonomikos kontekste. Situacija juokinga, bet įsigilinkime į šį teiginį...
Kreditų krizei plečiantis į Europą, investuotojai perkelia savo investicijas vis toliau į rytus ir vis dažniau žvalgosi nebe po Vakarų Europos biržas, bet atkreipia dėmesį į gana perspektyvias Vidurio ir Rytų Europos finansų rinkas. Kai senosios „stabilios“ rinkos, su JAV priešakyje, rodo prastus fundamentinius duomenis, besivystančios rinkos tampa vis patrauklesnės. Nors didėjančios ECB palūkanos mažina šių rinkų finansavimą, tačiau pigesnė darbo jėga ir vyraujantis ekonomikos kilimas leidžia būti mažiau priklausomoms nuo galingos kaimynės. Tai lemia turtingųjų ekonomikų gamybos perkėlimą į „pigesnes“ rinkas, kuris šiais metais ypač paspartėjo. Kaip patvirtinimą galime paminėti kartais augantį IPO skaičių ir apyvartą.
Europa
Rytų Europoje praėjusią savaitę vyko įdomūs ekonominio karo veiksmai. Austrijos naftos OMV parodė ryžtą nupirkti visą Vengrijos Mol, valdančią daugybe gamyklų ir naftotiekių ne tik Vengrijoje, bet ir aplinkinėse valstybėse. OMV jau turi per 20% Mol akcijų, ir nori už 15,7 milijardų dolerių supirkti visas likusias. Tuo tarpu Vengrijos kompanijos vadovybė pareiškė nenorinti atitekti Austrijos milžinei ir jau anksčiau buvo atsisakiusi susijungimo pasiūlymo. Mol akcininkai ir Vengrijos vyriausybė taip pat pareiškė nenorą jungtis su OMV arba parsiduoti šiai kompanijai. Įdomu tai, kad Austrijos naftos milžinė vis tiek nepasiduoda ir į agresyvią kovą įtraukė Templeton Asset Management investicinę bendrovę ir jos vadovą Mark‘ą Mobius‘ą, kuris su kompanija taip pat valdo dalį Mol akcijų ir, nors nežinoma kokio dydžio yra ta dalis, manoma, kad Templeton vadovas gali stipriai įtakoti galutinį Vengrijos kompanijos apsisprendimą. OMV kviečia savo „taikinio“ atstovus susėsti prie derybų stalo ir atrodo, kad jiems tai pavyks, o investuotojai sulauks šios istorijos tęsinio. Austrijos kompanija rodo tokią iniciatyvą todėl, kad Rusijos naftos gigantai planuoja savo plėtrą į Rytų Europą, o Vengrijos Mol gali tapti potencialiu pirkiniu rusams. Jei OMV ir Mol sandėris pavyktų, tai būtų didžiausias įsigijimas Rytų Europos istorijoje.
Praėjusį mėnesį Prancūzijoje stipriai smuko vartotojų pasitikėjimo indeksas, skelbiamas „Insee“ statistikos žinybos. Toks šio rodiklio lygmuo paskutinį kartą buvo dar prieš Prancūzijos prezidento rinkimus, šalyje vyraujant neaiškumui dėl politinės valdžios. Atrodo, naująjį neaiškumą sukėlė finansų rinkos ir tai rodo puikią Prancūzijos integraciją į pasaulio finansų sistemą, tačiau menką stabilumą joje.
Tuo tarpu Vokietijos mažmeninės prekybos apyvarta rugpjūtį krito 1,4%, vietoje prognozuoto 0,3% kilimo, todėl darosi panašu, kad neigiamos finansų rinkų nuotaikos persidavė ir į kitas rinkas. Vis dėlto, ilgalaikės žalos tikėtis neverta, nes pastaruoju metu Europos akcijų biržos pradėjo atgavinėti prarastas pozicijas. Vokietijoje IFO verslo pasitikėjimo indeksas, kaip ir Prancūzijoje parodė didelį nuosmukį, nusiritęs iki 19 mėnesių žemumų. Indeksas krito dvigubai daugiau nei prognozuota, nuo 105,8 punkto, iki 104,2. Tam nemažai įtakos turėjo pastaruoju metu stipriai pabrangęs euras, sulėtinęs tolimesnį ekonomikos augimą dėl importo didėjimo ir eksporto mažėjimo. IW institutas, taip pat pranešė šį tą apie Vokietijos ekonomiką. Šįkart tai buvo nuo 2,2% iki 1,9% sumažinta 2008 metų augimo prognozė. 2007 metais prognozuojamas 2,5% Vokietijos ekonomikos augimas. Tuo tarpu visos euro zonos mažmeninės prekybos plėtra rugsėjį sulėtėjo dvigubai, praneša „Bloomberg“. Stipriausiai sulėtėjimą paveikė stipriai smukusios Italijos mažmeninės prekybos apimtys.
ECB perzidentas Trichet išreiškė nuomonę, kad nors pastarieji dideli finansų rinkų svyravimai padarė žalos stabiliam ekonomikos augimui, tačiau ji nėra rimta ir tolimesnei euro zonos finansų rinkų plėtrai rimtų kliūčių neturėtų būti. Prezidentas pažymėjo, kad kol kas jokių konkrečių duomenų pateikti negali, kad įrodytų tokią savo nuomonę, tačiau atėjus laikui jis būtinai informuos investuotojus.
Praėjusią savaitę įvyko tai, kas palietė mus asmeniškai. Pasaulio bankas 10-čiai naujų Eorupos sąjungos valstybių rekomendavo sumažinti nedarbą ir infliaciją. Pasak banko atstovų, vis didėjant investicijų srautui į naująsias sąjungos nares, nedarbas taip pat turi būti mažinamas, kad pasivytų senąsias nares. Kaip pagrindinės nedarbo priežastys nurodomos didelės nemokamos socialinės garantijos, neskatinančios dirbti dėl jų ir ankstyva pensija. Pasaulio bankas dar pamini per didelę ir vis didėjančią infliaciją bei nurodo ją mažinti lėtinant atlyginimų augimą, kuris dalyje Europos sąjungos naujokių viršija net 20% per metus.
Didžiosios Britanijos viešojo sektoriaus skola išsaugo iki 9,1 milijardo svarų sterlingų, vietoje buvusio 6,3 milijardo svarų sterlingų pertekliaus. Tai galima įvertinti, kaip padidėjusias valdžios išlaidas kovoje su finansiniais nesklandumais akcijų biržoje bei bankiniame sektoriuje. Taip pat buvo pranešta apie sulėtėjusį verslo investicijų augimą ir nacionalines namų kainas, kurios didėjo 0,4% greičiau nei prognozuota, taip parodydamos, kad nekilnojamo turto krizė per Atlantą nepersikėlė. Vis dėlto, per anksti džiaugtis neverta, nes Barratt Developments, Didžiosios Britanijos statybų milžinės vadovai prognozuoja, kad Northen Rock banko krizė paveikė finansavimą, kurio pagalba vartotojai perka nekilnojamąjį turtą, todėl jau artimiausiu metu galima bus pastebėti Didžiosios Britanijos būsto rinkos lėtėjimą. Iš kitos pusės, fundamentinė rinkos padėtis yra gera, paklausa viršija pasiūlą, todėl tokia padėtis neturėtų ilgai užsitęsti, nebent kreditų krizė išplistų visame Anglijos bankiniame sektoriuje. Minėtas Britanijos bankas jau dvi savaites kenčia milžiniškus kainų šuolius, kurie dažniausiai pasuka neigiama linkme. Manoma, kad Northern Rock iš Anglijos banko pasiskolino jau apie 8 milijardus svarų sterlingų, o tai gali sudaryti net trečdalį visų banko depozitų vertės. Vartotojų pasitikėjimas šįkart smuko, nes taip pat buvo paveiktas kreditų rinkos nesklandumų.
Vis dėlto, baimintis didesnio finansų krizės išplitimo dar nereikia, nes valdžia deda visas pastangas užkirsti tam kelią. Nacionalinis Anglijos bankas pranešė apie savo ketinimus ateinančią savaitę paremti bankus 10 milijardų svarų lėšų, kad būtų padidintas pinigų srautų likvidumas, sumažintos tarpbankinės palūkanos ir stabilizuota visa kreditų rinka.
Tuo tarpu įdomūs įvykiai vyko nekilnojamo turto sektoriuje. Didžiosios Britanijos Wolseley, didžiausia pasaulio vandentiekio ir šildymo kompanija pranešė, kad JAV nekilnojamo turto krizė persikelia į remonto ir priežiūros sektorius. Kompanijos pelnas prieš mokesčius ir amortizaciją smuko 7,3%, iki 758 milijonų svarų, o tai yra pirmasis pelno mažėjimas per dešimtmetį. JAV, kur Wolseley vykdo daugiausiai užsakymų, pelnas smuko net 19%. Tuo tarpu apyvarta, įtakota naujų įsigijimų, padidėjo 14,6%, iki 16,2 milijardų svarų. Nors kompanijos pelnas ir sumenko, tačiau galime pastebėti, kad tai įtakojo JAV rinka, o ne Britanijos. Panašu, kad besiplečianti krizė pradėjo stabdyti ir Tolimųjų Rytų rinkų augimą, tokių, kaip Kinija. Vis dėlto, dar liko rinkų, kurios dėl nesklandumų pasaulinėje ekonomikoje visiškai nesijaudina.
German‘as Gref‘as, Rusijos ekonomikos ministras, pranešė, kad Rusijos vyriausybė ir privatūs asmenys iki 2020 metų į valstybės infrastruktūrą ir jos gerinimą investuos apie 1 trilijoną dolerių. Privačios investicijos bus skatinamos įstatymine baze mažinant mokesčius verslams, investuojantiems į šalies infrastruktūrą. Tokios valstybės kontroliuojamos kompanijos kaip Gazprom ir Russian Railways jau pažadėjo investuoti milijardus dolerių. Vyriausybė planuoja investuoti į kelių ir geležinkelių tiesimą rytuose, taip vystant ekonomiką Rusijos provincijoje. Kitas aukštas Rusijos valdininkas, Dimitrij‘us Medvedev‘as, pirmasis viceministras, teigia, kad pasaulinė finansų krizė nepaveiks Rusijos ekonomikos ir akcijų biržos. Jis teigia, kad Rusija nėra izoliuota nuo pasaulinės ekonomikos. Jo žodžiais, priešingai – Rusija pastaruosius 15 metų stengiasi integruotis į pasaulio finansų sistemą ir jau pasiekė gerų rezultatų. Nepaisant to, Medvedev‘as įsitikinęs, kad Rusijos finansų sistema turi būti ištobulinta taip, kad pasaulinės krizės nedarytų neigiamos įtakos valstybei. Tiesa, jis pažymi, kad valstybės ekonomikoje dar yra nesklandumų, kurie gali būti lengvai pašalinti.
Amerika
Praėjusi savaitė pasižymėjo neramumais ir JAV finansų rinkose. Investuotojų euforija dėl net 50 procentinių punktų sumažintos bazinės palūkanų normos jau buvo išsisklaidžiusi ir visi pradėjo galvoti apie galimas tokio drastiško FED žingsnio pasekmes. Viena vertus, pasaulio finansų rinkas nusiaubusi akcijų kainų korekcija padarė investuotojus labai jautrius, todėl esant įsitikinimui, kad palūkanos gali būti mažinamos net pusę procento, sumažinti jas mažiau galėjo būti rizikinga. Greičiausiai finansų rinkos būtų sureagavusios neigiamai, akcijų kainos toliau kritusios ir dėl to apkaltintas FED‘as. Atsižvelgiant į tai, kad JAV stipriai įsismarkavo nekilnojamo turto ir kreditų krizės, nepakankama FED reakcija galėjo paskatinti didžiausios pasaulio ekonomikos recesijos pradžią ar bent jau priartėjimą prie jos.
Investuotojai nepaliaudami diskutavo apie galimą JAV infliaciją ir jos poveikį ekonomikai. Džim‘as Rodžers‘as ir Mark‘as Faber‘is, visame pasaulyje žinomi investuotojai mano, kad FED sprendimas paspartins infliaciją daugiau nei buvo prognozuotą ir įstums JAV ekonomiką į recesijos padėtį. Jų teigimu, jei ekonomika nesivystys 2,5 – 3% per metus pati savaime, be FED‘o pagalbos, ji pati gali patraukti į recesiją, nes esant didelei infliacijai ir privalomam palūkanų normų didinimui finansų rinkos būtų priverstos kristi. JAV sulaukė rugpjūčio mėnesio vartotojų kainų indekso, kuris netikėtai sumažėjo 0,1%. Žinoma, didelio augimo tikėtis nebuvo verta, nes tai praėjusio mėnesio duomenys, o FED sprendimas padarys įtaką tik ateityje. Palūkanų mažinimas visiškai paveikti infliaciją galėtų per pusę metų, tačiau tarpiniai duomenys jau artimiausiu metu domins viso pasaulio investuotojus.
Kadangi naujos infliacijos duomenys praėjusią savaitę nebuvo skelbiami, finansų rinkos laukė vartotojų pasitikėjimo indeksų bei darbo rinkų duomenų. Ir sulaukė. Per savaitę bedarbių paraiškų skaičius sumažėjo 13 tūkstančių, iki 298 tūkstančių, o per mėnesį iki 320,75 tūkstančio. Tai yra mažiausias bedarbių paraiškų skaičius per pastaruosius keturis mėnesius, todėl tokie duomenys rodo, kad JAV kreditų ir nekilnojamo turto krizės nepadarė tokios didelės neigiamos įtakos darbo rinkai, kaip buvo tikimasi. Išankstinės prognozės rodė net 15 tūkstančių daugiau bedarbių. Vartotojų pasitikėjimo indeksas krito nuo 105,6, iki 99,8 punktų lygmens, tai yra, iki 2 metų žemumų. Tai galima pateisinti padidėjusiu eksportu ir sunkesniu kreditavimu, ko pasekoje patys amerikiečiai yra priversti apriboti savo vartojimą.
Leidimų statyti būstus išdavimai JAV smuktelėjo iki 12 metų žemumų, o neparduotų namų skaičius iki 8 metų žemumų ir patvirtino, kad nekilnojamo turto rinka „sėdi“ gilioje duobėje ir nepanašu, kad stengiasi iš jos išlipti. Tuo tarpu naujų namų įsigijimai smuko 8,3%, iki 795 tūkstančių, tai yra daugiau nei buvo prognozuota, ir pasiekė mažiausią dydį per pastaruosius ketverius metus. Nekilnojamo turto kainų ataskaita, paskelbta JAV prekybos departamento, parodė didžiausią kritimą nuo pat 1970 - ųjų metų (7,5%), o tai visiškai patvirtino pesimistines buvusio FED prezidento, Alan‘o Greenspan‘o prognozes, kad didžiausi JAV būsto rinkos sunkumai dar ateityje. KB Home, penkta pagal dydį JAV statybų kompanija pranešė, per trečiąjį šių metų ketvirtį patyrusi 35,6 milijonų dolerių nuostolį, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu uždirbo 153,2 milijonų dolerių pelno. Pajamos atitinkamu laikotarpiu smuko 32%, iki 1,54 milijardų dolerių. Visa tai lėmė sunkumai kreditų rinkoje, kuri finansuoja daugelį amerikiečių pirkinių, o nekilnojamą turtą – daugiausiai. Tokia bloga padėtis nekilnojamo turto rinkoje gali priversti FED dar šiemet vėl mažinti palūkanų normą, jei tik tam neprieštaraus stipriai padidėjusi infliacija. Kitą vertus, jei infliacijos dydis pasirodys per didelis, ponui Bernanke‘i teks rinktis tarp poros blogybių, kurios abi beveik neišvengiamai reiškia JAV ekonomikos recesiją.
Countrywide Financial, didžiausios JAV hipotekinių paskolų kompanijos vadovas Angelo Mozilo pranešė, kad jo vadovaujama bendrovė nuo šiol neberems rizikingų paskolų verslo. Countrywide Financial stipriai sugriežtino kreditų teikimą, nes kreditų krizė, spartus užstatų vertės mažėjimas ir skolininkų įsipareigojimų nevykdymai stipriai pakenkė kompanijos galimybės skolinti ir finansinei padėčiai. Anksčiau buvo manoma, kad Angelo Mozilo vadovaujamai kompanijai net gali tekti skelbti bankrotą, tačiau vadovas apsiribojo rizikingų verslo sričių uždarymu ir 20% darbuotojų atleidimu, po to kai Bank of America mainais į 7,25% kompanijos akcijų, suteikė 2 milijardus dolerių kompanijos veiklos palaikymui.
Paskolas JAV bankai išdavinėja vis sudėtingesnėmis sąlygomis, mažesnėmis sumomis ir labai atsargiai žiūri į hipotekinių paskolų sritį. Tam yra labai rimtų priežasčių. Visų pirma, hipotekinių paskolų gavėjai dėl lėtesnio ekonomikos augimo, kuris antrajame ketvirtyje buvo 3,8%, o dabar siekia apie 2%, negauna tiek daug pajamų, kiek planavo ir tai atsiliepia jų galimybėms grąžinti paskolas. Antra, už paskolas įkeisto nekilnojamo turto vertė sparčiai mažėja ir bankams sukelia didelius praradimus.
Gali pasirodyti, kad 3,8% metinis ekonomikos augimas buvo pakankamai didelis, tokio dydžio ekonomikai kaip JAV, tačiau nereikėtų pamiršti, kad buvo prognozuojamas net 4% didėjimas. Standart & Poor‘s analitikai prognozuoja, kad trečiąjį ketvirtį JAV kompanijų pelnų augimas sumažės 3 – 4 kartus ir didės lėčiausiai per penkerius metus. Tam didžiausios įtakos turės finansų sektorius, stipriai nukentėjęs pastarosios korekcijos metu. Kitą vertus, jei finansų rinkos nepatirs dar vieno sukrėtimo, nuo kurio FED investuotojus jau beveik apdraudė, tai paskutinis šių metų ketvirtis turėtų pasižymėti vėl padidėjusiu pelningumu, galimai sieksiančiu 10 – 11%.
Beje, didžioji ekonomikos augimo priežastis buvo eksportas, pastaruoju metu tiesiog klestintis dėl labai silpno ir toliau sparčiai silpnėjančio dolerio. JAV prekės, atpigusios dėl dolerio vertės efekto, užsienyje tampa vis patrauklesnės, todėl ateityje galime tikėtis mažiau deficitinio JAV užsienio prekybos balanso. Taigi augimas labai nepakito, pakito tik eksporto įtaka jam. Visa tai kainavo labai daug amerikiečių valiutai. Verta pagalvoti, kas atsitiks su augimu, kai doleriui nebebus kur kristi. O dar blogiau, jei doleris kris nesustodamas. Tokiu atveju vis realesni taptų pamastymai, kad doleris sparčiai praranda pozicijas eurui, kuris netgi gali perimti pasaulio finansų tarpininko vaidmenį, arba visiškai pakeisti iki šiol buvusią galingiausią pasaulio valiutą.
Azija
Azijoje visą savaitę vyravo optimistinės nuotaikos, palydimos gerų makroekonominių rodiklių. Rugpjūčio mėnesį Japonijos užsienio prekybos perteklius pašoko net 2,87 karto iki 6,47 milijardo dolerių, o tai daugiau kaip dešimt kartų viršijo analitikų prognozes. Nepaisant eksporto į JAV sumažėjimo, dėl pingančio dolerio Japonija stipriai išaugino eksportą į Aziją ir Europą, kur brangus euras padarė kokybiškas Japonijos prekes patrauklias ir prieinamas daugeliui vartotojų. Japonijos vartotojų indeksas sumažėjo pirmą kartą per pastarąjį pusmetį, tačiau investuotojus pradžiugino padidėjusios namų ūkių pajamos. Galime pastebėti, kad japonai daugiau uždirbdami ir mažiau išleisdami vis daugiau sutaupo, o taupyti juos verčia toliaregiškumas, kad prie jų greitai gali prisijungti amerikiečiai, o vėliau galbūt ir kitos didžiosios pasaulio ekonomikos. Tuo tarpu dar 3,4% padidėjo pramonės gamyba.
Nors rodikliai labai geri, tačiau vargu ar centrinis Japonijos bankas ryšis didinti palūkanų normas, nes rytų šalies valdininkams vis dar neramu dėl pasaulinės kreditų krizės ir ne visiškai užtikrintos finansų rinkų krypties. Juolab, kad infliacija sumažėjo jau 7-ą mėnesį iš eilės, šįkart dar 0,1% ir Japonijos finansų sistema nejaučia poreikio ją dar labiau mažinti dirbtiniais centrinio banko veiksmais.
Gera padėtimi Rytų finansų rinkose netruko pasinaudoti Azijos kompanijos-milžinės ir pradėjo šturmuoti akcijų biržas. Kinijoje įvyko didžiausias istorijoje pirminis viešasis akcijų platinimas (IPO). Jo metu Kinijos rekonstrukcijos bankas pritraukė 7,7 mlrd. JAV dolerių vertės lėšų, vietoje anksčiau planuotų 7 mlrd. JAV dolerių. Akcijų paklausa daugiau nei 35 kartus viršijo pasiūlą, o tai rodo milžinišką investuotojų susidomėjimą Kinijos akcijų birža ir ilgai „ant bangos“ buvusiu bankiniu sektoriumi. Savo planus kotiruotis vertybinių popierių biržoje paskelbė ir PetroChina, didžiausia Kinijos naftos kompanija. Jos akcijomis jau prekiaujama Niujorko ir Honkongo akcijų biržose, o nauju viešuoju akcijų platinimu planuojama pritraukti lėšų už maždaug 5,3 milijardo dolerių. Jau anksčiau buvo pasirodę pranešimai, kad geriausiu pasaulio investuotoju vadinamo Waren‘o Baffet‘o valdoma Berkshire Hathaway vasarą pardavė PetroChina už beveik pusantro šimto milijonų dolerių, tačiau tai galima vertinti ne kaip pasitraukimą iš šios pozicijos, nes Berkshire Hathaway pardavė tik dvidešimtąją dalį turimų Kinijos kompanijos akcijų. Greičiausiai tai dalies pelno fiksavimas, atsižvelgiant į pastarųjų metų PetroChina 35% akcijų brangimą. Kita vertus, pagrindinės konkurentų kompanijos brango maždaug dvigubai daugiau, tačiau tai galima laikyti plėtros lėtumu dėl milžiniško kompanijos dydžio.
Kas vyksta pasaulyje?
Baisias ateities pasaulio prognozes paskelbė Standart & Poor‘s apžvalgininkai. Jų nuomone, per artimiausius 40 metų daugelis išsivysčiusių pasaulio valstybių susidurs su rimtomis finansavimo problemomis dėl gyventojų senėjimo. Pastebima, kad vis daugiau lėšų skiriama socialiniam gyventojų aprūpinimui, kuris reikalingiausias vyresniajai žmonių daliai. Iki šiol tam tikslui buvo renkami gyventojų pajamų mokesčiai, iš kurių ateityje turėtų būti mokamos pensijos. Čia ir įžvelgiamas didžiausias pavojus, nes tos lėšos ne kaupiamos ateičiai, o naudojamos dabartinės visuomenės poreikiams tenkinti. Gyventojams senėjant, mažėjant pajamų mokesčių pajamoms ir didėjant socialinėms išlaidoms, valstybės vis daugiau skolinasi. Jei padėtis nesikeis, tos skolos per artimiausią keturiasdešimtmetį prives valstybes prie tokios padėties, kai jos nebeturės iš kur gauti lėšų, išlaikyti visų savo pensininkų. Taigi, gali būti, kad ateityje valstybėms pritrūkus lėšų, jos paprasčiausiai nebemokės pensijų. Bet ar tikrai valstybės gali bankrutuoti? Atsakymas vienareikšmiškas – negali. Pritrūkus lėšų, vyriausybės gali pradėti masiškai spausdinti pinigus, taip palaikydamos pinigų srautus, tačiau sukeldamos milžinišką infliaciją. Verta pastebėti, kad nacionalinės valiutos neturinčios valstybės tokiu atveju turėtų atsiskirti nuo finansų sistemų, kurioms priklauso ir kurti savas. Taigi, nusimato du krizių atvejai – pensininkų ir finansų. Standart & Poor‘s pastebi, kad vyriausybės gali to išvengti, tačiau būtina imtis priemonių jau dabar.
Tokių pamąstymų kontekste Pasaulio bankas pranešė stipriai mažinantis palūkanų normas didelėms ir sparčiai augančioms rinkoms, tokioms kaip Indija, Kinija, Brazilija ir kitos. Taip pat buvo nuspręsta suteikti 3,5 milijardų dolerių paskolų be palūkanų 80-čiai neturtingiausių pasaulio valstybių. Rodrigo Rato, tarptautinio valiutos fondo direktorius prognozuoja, kad kreditų rinkos krizė žmonės skaudžiausiai palies 2008 metais. Žinoma, stipriausiai poveikį pajus JAV skolininkai ir bankai. Tai neabejotinai bus viena priežasčių, lemsianti ekonomikos augimo sulėtėjimą, tačiau didėjimas turėtų išlikti pakankamai spartus. Manoma, kad ši krizė nepaveikė pasaulinės ekonomikos cikliškumo ir tik laikinai pristabdė augimą.
Goldman Sachs, didžiausias pasaulio investicinis bankas paskelbė per trečiąjį šių metų ketvirtį uždirbęs 2,85 milijardo dolerių ir gavęs 12,33 milijardo dolerių pajamų. Pelnas ir pajamos išaugo po daugiau nei 60% ir atsižvelgiant į anksčiau prognozuotą augimą maždaug trečdaliu, tai yra labai geras rezultatas, jau nekalbant apie tai, kaip sunku tokais tempais plėstis tokio dydžio kompanijai. Taip pat labai įdomu tai, kad bankas atlaikė finansų rinkų korekciją ir jos metu netgi sugebėjo padidinti savo pelną. Tai lėmė įsigijimų ir susijungimų konsultacijų pelnas ir valdomų naftos kompanijų akcijų pardavimai.
Ateities sandėriai
Žurnalo „Investuok“ organizuotame seminare dalyvavęs žinomas investuotojas Donatas Frėjus pasiūlė stebėti žaliavų kainas, kad geriau suprastumėme padėtį finansų rinkose, todėl pasidairykime, kas ten vyksta. Pirmoje savaitės pusėje naftos kainos sparčiai ritosi žemyn, po praėjusios savaitės FED palūkanų normų didinimo sukelto kilimo. Pakilusios akcijų kainos leido kilti ir žaliavų vertėms, tikintis tolimesnio ekonomikos kilimo ir didėjančio vartojimo. Taip pat palūkanų mažinimas dar labiau susilpnino dolerį, todėl dalį žaliavų kainų didėjimo lėmė būtent bazinės ateities sandėrių vertės sumenkimas. Naftą į daugiau kaip 82 dolerių už barelį aukštumas iškėlė daugybė sutapusių gavybos trukdžių ir politinių pranešimų. Didelį poveikį padarė uraganų baimė JAV. Naftos kompanijos “Royal Dutch Shell”, „BP”, ir kitos nusprendė sumažinti, o daugelyje Meksikos įlankos platformų netgi visiškai sustabdyti gavybą. Dėl stipriai padidėjusio uraganų ir viesulų pavojaus buvo evakuojami darbuotojai, o specialistai teigia, kad rimta padėtis gali išlikti apie mėnesį. Kainoms priartėti prie rekordinių aukštumų taip pat padėjo artėjantis šildymo sezonas JAV ir Vakarų Europoje, kurios yra didžiausios žaliavų vartotojos pasaulyje. Tuo tarpu OPEC, didžiausia naftą eksportuojančių valstybių organizacija pasaulyje, nenuramino vartotojų, neįtikinamai teigdama, kad „naftos turėtų užtekti“ ir gavybą padidino labai menkai. Kitu politiniu postūmiu naftai tapo Nigerijos maištininkų lyderio sulaikymas ir atsiradusi baimė, kad sukilėliai gali keršyti naikindami naftos bendrovių, kurios yra pagrindinis šios neturtingos valstybės ekonomikos variklis, įrangą. Vis dėlto, pagrindinė pasaulio žaliava neišlaikiusi pardavėjų spaudimo iki trečiadienio nusileido beveik iki 79,5 dolerių už barelį. Kainos kritimą lėmė stabilizavusios gavybos apimtys ir Meksikos įlankos gavybos platformų paleidimas į darbą. Po trečiadienio JAV paskelbtų naftos rezervų apimčių, ji vėl pradėjo brangti, nes tiek mažai naftos paskutinį kartą JAV turėjo jau prieš 21 mėnesius. Prie brangimo prisidėjo JAV Nacionalinis uraganų centras, pranešęs apie naujo viesulo pavojų. Dujų kainos, kaip įprasta, judėjo panašiai kaip naftos.
Taigi žaliavų kainas pasaulyje labiausiai įtakoja stichijos, silpnas doleris, spekuliantai ir politika. Pastaroji verčia tikėti Bono Pikenso, vieno didžiausių pasaulio naftos magnato žodžiais, kad naftos kaina jau netolimoje ateityje gali pasiekti netgi 100 dolerių už barelį ribą, nes JAV nebevengia viešai išsakyti nuomonės, kad bus imtasi bet kokių veiksmų, kad Irano branduolinė programa būtų sustabdyta. Žinoma, tai gali būti ekonominė blokada ir Irano ekonomikos izoliavimo strategija, tačiau aukšti valdininkai visiškai atvirai svarsto karinės invazijos galimybę. Kita vertus, galime pastebėti, kad JAV karinės kampanijos prieš terorizmą pastaruoju metu nebuvo labai sėkmingos.
Pasaulio valiutų rinkoje vyravo neramumai dėl žemo dolerio kurso, kuris jau buvo priartėjęs prie pat naujų žemumų. Kristi JAV valiutai padėjo prasti nacionaliniai makroekonominiai rodikliai, kurių priešakyje buvo nekilnojamo turto ataskaitos. Investuotojai tikisi dar vieno FED palūkanų normos mažinimo šiais metais ir mano, kad iki spalio pabaigos, kai FED vadovybė rinksis į pasitarimą, JAV ekonomikos padėtis gali priversti poną Bernake vėl mažinti bazines palūkanų normas. Galime numanyti, kad tai gana stipriai priklausys nuo darbo rinkos pokyčių iki lemiamo sprendimo, kurie privertė FED pirmą kartą mažinti bazines palūkanų normas nuo 2002 metų ir netgi puse procento.
Prancūzijos prezidentas Sarkozi išreiškė pasipiktinimą Europos Centrinio Banko veiksmais, privertusiais eurą taip stipriai pabrangti ir įstūmusiais Europos eksportą į sudėtingą situaciją. Kitą vertus, finansų analitikai pastebi, kad dėl tokios padėties kaltas ne stiprus euras, o silpnas doleris. Prancūzijos vadovas šią savaitę galėjo šiek tiek nurimti, nes euras nepramušė naujų aukštumų ir valiutų spekuliantams pradėjus fiksuoti uždirbtus pelnus, doleris atgavo nors nedidelę dalį pastaruoju metu prarastų pozicijų. Prie to prisidėjo ir kreditų krizės nesklandumai Europoje. Ir vis dėlto, savaitės pabaigoje doleris nebeatlaikė spekuliantų spaudimo grįžti į „ilgąsias“ pozicijas ir nusirito žemyn iki naujų 15 metų žemumų.
Paspėliokime ateitį...
Praėjusią savaitę dabartinę finansų rinkų padėtį ir ateities prognozes peržvelgė pora gerai vertinamų Lietuvos investuotojų ir investicijų bendrovių vadovų. Tai - Saulius Racevičius ir Donatas Frėjus. Ponas Racevičius išreiškė nuomonę, kad dabartiniu metu beveik visos pasaulio finansų rinkos yra labai subrangusios ir investuotojai turėtų iš esmės pertvarkyti savo investicinius portfelius, nuo rizikingesnių akcijų ir fondų prekybos pereidami prie obligacijų ir grynųjų pinigų. Pasak jo, pasaulio ekonomikos kilimo ciklas jau baigiasi ir investicijos jau gana greitai pradės nebeduoti pelno. Tai iš dalies patvirtina net dvi šiemet vykusios korekcijos. Racevičius pastebi, kad dar liko perspektyvių regionų, kaip Afrika, kuriuose ekonomikos ciklas atsilieka ir kilimas dar turėtų tęstis.
Tuo tarpu Donatas Frėjus pasiūlė du variantus ir iš dalies paprieštaravo savo kolegos nuomonei. Klostantis pirmajam scenarijui, JAV finansų rinkos stipriai kristų dėl kreditų ir nekilnojamo turto rinkų krizių. JAV bendrovės nebegaudamos finansavimo sumažintų gamybą ir išteklių gavybą. Taip pat sumažėtų gyventojų vartojimas ir sulėtėtų pasaulio ekonomikos kilimas. Kompanijos neskubėtų skelbti blogų rezultatų ir taip dar prailgintų kainų korekciją, kuri ilgainiui išplistų po visą pasaulį. Beje, tokio plitimo užuomazgas jau galime pastebėti.
Kita galimybė, rodanti tolimesnį finansų rinkų kilimą, pasak paties Frėjaus yra labiau tikėtina. Jos atveju pasaulio vyriausybės ir centriniai bankai imtųsi visų priemonių, siekiant išlaikyti finansų srautų likvidumą, bei stabilią bankinę sistemą, kas ilgainiui leistų atsigauti nekilnojamo turto rinkai. Akcijų biržos taptų skaidresnės, investuotojai grįžtų į biržas ir JAV problemos reikšmingai nepaveiktų viso pasaulio ekonomikos. Galime pastebėti, kad daugelis pasaulio finansų rinkų dalyvių turi panašią nuomonę šiuo klausimu ir optimistiškai žiūri į ateitį, todėl investavimas, sutelkus daugiau dėmesio į galimą ekonomikos ciklo apsivertimą šiuo metu atrodo teisingiausias sprendimas. Dar norintys investuoti savo pinigus, turėtų žinoti, kad Frėjus kaip perspektyviausias rinkas paminėjo nuo JAV mažai priklausomą Rusiją ir vakarų kaimynes besivejančią Rytų Europą. Taip pat buvo minimos didelius dividendus mokančios kompanijos ir bendrovės, gaminančios ir tiekiančios kasdienio vartojimo prekes, kurių vartotojai negalėtų atsisakyti ekonomikos lėtėjimo ar net recesijos atveju.
Pagrindiniai kitos savaitės makroekonominiai rodikliai
Pirmadienį pasirodys JAV ISM gamybos sektoriaus indeksas, kuriam prognozuojamas nedidelis sumažėjimas.
Antradienis pasižymės naujienomis iš euro zonos. Bus skelbiamas gamintojų kainų indeksas ir nedarbo lygis. Abu šie rodikliai, pagal prognozes, reikšmingai kisti neturėtų.
Trečiadienį prognozuojamas euro zonos mažmeninės prekybos didėjimas. ISM paslaugų sektoriaus ataskaita, kaip ir gamybos sektoriaus, turėtų sumažėti nežymiai.
Ketvirtadienis pasižymės dideliu naujienų srautu. Net du centriniai bankai priiminės sprendimus dėl bazinių palūkanų normų. Anglijos bankas turėtų palikti savo palūkanų normą 5,75% lygyje. Tuo tarpu Europos centrinio banko sprendimas pritrauks daugiau investuotojų dėmesio. ECB prezidentas Trichet anksčiau buvo išreiškęs nuomonę, kad finansų rinkoms atgavus stabilumą, palūkanos vėl bus didinamos, tačiau analitikai mano, kad pasaulio ekonomika vis dar nėra stabili, todėl euro palūkanų norma turėtų išlikti 4,00%. Vėliau JAV statistikos departamentas paskelbs bedarbių skaičių ir gamyklų užsakymų ataskaitas.
Paskutinė savaitės diena pasižymės JAV naujienų srautu. Darbuotojų skaičius ne žemės ūkio sektoriuje prognozuojamas apie 100 tūkstančių. Tai yra daug geresni rezultatas, nei praėjusio mėnesio 4 tūkstančių sumažėjimas, tačiau gali kilti abejonė, ar tokioms optimistiškoms spėlionėms verta išsipildyti. Jei darbo rinka parodys mažesnį prieaugį – JAV akcijų kainos ir doleris kris, iš paskos nusitempdami viso pasaulio finansų rinkas. Nereikia net sakyti, kas atsitiktų ataskaitai vėl parodžius sumažėjimą... Nedarbo lygis, pagal prognozes turėtų padidėti 0,1%. Įdomu, kad prognozuojamas vartojimo kreditų didėjimas, nepaisant rinkoje vyraujančios kreditų krizės. Taigi, šis rodiklis irgi kelia abejonių, o penktadienio sesija gali būti nuostolinga dėl nepateisintų investuotojų lūkesčių.
Apžvalgą paruošė Andrius Dambrauskas (damonn)
