virgism [2010-06-11 09:04]:
Nežinau, nes sektoriuje , kur dirbu, pajamos kasmet auga 20-30 proc. 2008 buvo geresni nei 2007, o 2009 - nei 2008. Panašu, kad ir 2010 bus geresni nei 2009.

lamis:
pvm 24%? gal pajamu mokestis?

VŽ:
Pavojaus varpai skamba – Lietuvoje versle dirba mažiau nei trečdalis gyventojų. Tas pats trečdalis „moka“ už valstybės tarnautojų, mokytojų, pareigūnų ir valstybės išlaikytinių gyvenimą. Jei nebus reformų revoliucijos, Lietuvos laukia šiurpoka ateitis – verslas, kaip jaunoji karta, išnyks, pensinio amžiaus žmonės keiks valdžią ir sveikatos sistemą – nebus lėšų nei pensijoms, nei vaistams kompensuoti. O bitutės neš medų į kitų valstybių iždą.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai ekonominio pakilimo metu galbūt ir numojo ranka į atsargumą bei analizes, tačiau, valstybei pradėjus žadėti skaisčią renovacijos ateitį, buvo atliktas išsamus rinkos tyrimas. Pagal jo išvadas Lietuva po dešimtmečio taps nuo paskolų priklausoma, išlaikytinių valstybe. Tarkime, Ignalinos rajone per ateinančius 10 m. gyventojų skaičius mažės 6,1%. Šiuo metu šiame rajone dirba ir mokesčius moka vos 20,2% žmonių, iš jų 15,6% privačiame sektoriuje. Ir beveik 80% asmenų visai neaišku, ką veikia, iš ko gyvena ir, apskritai, ar jie tebėra Lietuvoje. Vienas privataus sektoriaus darbuotojas Ignalinoje „išlaiko“ 5,4 asmenis. Iš visų Ignalinos rajono gyventojų tik 1,3% turi savo smulkųjį verslą. Ignalina nėra išskirtinis rajonas – panaši padėtis visoje Lietuvoje. Tokie tyrimo rezultatai ne tik įspėjo NT plėtojus, kad Lietuvos regionuose neverta pradėti renovacijos dabartinėmis sąlygomis, bet ir dar sykį priminė, jog būtina ir kuo skubiau gelbėti valstybę, tiksliau tuos, kurie ją išlaiko.

Lietuva nyksta
Minėtą tyrimą Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) užsakymu atliko Darbo ir socialinių tyrimų institutas. Jo vadovas Boguslavas Gruževskis VŽ pasakoja, kad buvo siekiama nustatyti Lietuvos padėties diagnozę ir perspektyvą iki 2020 m. Daugiausia dėmesio šiame tyrime buvo skirta demografinių tendencijų, darbo rinkos ir ekonominio potencialo įvertinimui. „Mes, mokslininkai, mušame pavojaus varpais. Šis tyrimas nepateikia išvadų ir gelbėjimosi receptų. Turi susėsti verslas, valstybės vyrai ir rasti būdus, kaip išspręsti problemas. Akivaizdu tik viena – mokesčius didinti ir pensijas mažinti nėra išeitis“, – sako p. Gruževskis.
Tyrimo metu pastebėta, kad 2010 m. pradžioje Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo 21.000, 72% priežastis – emigracija. Nuo 1998 m. iki 2020 m. jaunimo, vaikų iki 14 m. sumažės apie 250.000. 2009 m. turėjome santykinį vaikų gimimo pakilimą, tačiau jo nepakanka Lietuvai išsaugoti. 1998–2020 m. darbingų gyventojų skaičius nuo 15 m. iki 64 m. gali sumažėti apie 165.000, o per tą patį laikotarpį vyresnio amžiaus (nuo 65 m.) gyventojų skaičius išaugs 100.000.
„Pavojinga yra tai, kad mažėjant bendram gyventojų skaičiui sparčiai mažėja vaikų karta. Tokiu būdu mažinama mūsų reprodukcinė galia, mes prarandame vaikus, kurie paskui tampa tėvais ir užtikrina kartų atsinaujinimą. Tiek, kiek prarandame demografinio potencialo, tiek turime didinti darbo našumą ir gamybos pajėgumą“, – sako p. Gruževskis ir priduria, kad jei padėtis nesikeis, Lietuva negalės savo gyventojams garantuoti tinkamų pajamų ir tinkamos gerovės. Anot jo, aukštosios technologijos – vienintelė to galimybė.Kitas dalykas, pasak p. Gruževskio, pastebėta, kad ekonomiškai nepatraukliuose regionuose demografinis potencialas prarandamas dar sparčiau, tai yra mažiau gimsta vaikų ir sparčiau auga vyresnio amžiaus žmonių dalis. Taigi didmiesčiai tam tikru atžvilgiu stabilizuoja demografinę padėtį, kita vertus, akivaizdu, kad regionuose demografinės problemos yra kur kas skaudesnės.
Robertas Dargis, LNTPA prezidentas, tokią padėtį vadina „dviejų greičių Lietuva“. Jo žodžiais, šalį tempia tik trys didieji miestai, regionai kas dieną praranda konkurencingumą ir apskritai plėtros potencialą. Vaistai jiems reikalingi jau šiandien, šiuo atveju kalba sukasi būtent apie regionams pritaikytas investicijų programas, specialias programas jauniems verslininkams.

Išlaikytinių šalis
Tyrimas rodo, kad gyventojų apdraustumo rodiklis Lietuvoje siekia 39% – tiek žmonių moka mokesčius ir taip išlaiko likusį 61% gyventojų. „Išskyrėme dalį žmonių, kurie moka įmokas kaip viešojo sektoriaus darbuotojai, darydami prielaidą, kad šie asmenys iš esmės nesukuria naujo produkto. Tik panaudoja jau sukurtą, tai yra dalyvauja perskirstant biudžeto lėšas. Iš esmės šią sistemą finansuoja privatus sektorius, nes jis kuria naują produktą, kuris vėliau perskirstomas ir mokytojams, ir valstybės tarnautojams, ir pareigūnams. O privataus sektoriaus dalis yra 27,6%, taigi maždaug trečdalis šalies gyventojų išlaiko 11% valstybinio sektoriaus ir 60% vyresnio amžiaus žmonių, vaikų ar ekonomiškai neaktyvių piliečių. Lietuvai kaip oras reikalingos aukštos pajamos, o jos įmanomas tik turint inovatyvią gamybą. Norint grąžinti į Lietuvą emigrantus, reikia galvoti, kur juos grąžinti. Vargu ar galėtume juos prisikviesti į tokio žemo našumo ekonomiką. Kitas dalykas, emigrantų susigrąžinimas neišspręstų problemų, nes demografiniai praradimai yra spartesni“, – svarsto p. Gruževskis. Pasak jo, įmokos ir mokesčiai neturi slopinti norų investuoti Lietuvoje. Jei nebus darbo našumo, patrauklių sąlygų čia dirbti, į Lietuvą žmonės „atvyks tik išgerti pigesnio alaus ar pigiau dantis pasitvarkyti“. Dabartinės Vyriausybės ekonomikos skatinimo planas, bandymai suvaldyti emigraciją, kaip sako p. Gruževskis, –
geros pastangos. „Tačiau kokia Lietuvos ilgalaikė strategiją – aš nežinau. Koks planuojamas darbo našumas, kaip bus didinamas vidutinis darbo užmokestis, neteko niekur apie tai paskaityti, ir aš nežinau, kur rasti tokios informacijos“, – svarsto pašnekovas.

Tuščios apsukos
Dalis nacionalinės energijos švaistoma tuščiai, apgailestauja Rimantas Rudzkis, DnB NORD banko vyriausiasis analitikas. Jo teigimu, kone didžiausia Lietuvos bėda ir klaida – biurokratinis verslo suvaržymas. „Ypač daug verslininkų energijos nukreipta į biurokratinių reikalavimų tvarkymą, o ne naujų rinkų paiešką ar kvalifikacijos kėlimą. Šiuo metu Vyriausybė negalvoja, kaip supaprastinti mokesčių sistemą, o atvirkščiai – sistema tampa vis sudėtingesnė. Jaunimas atstumiamas nuo verslo, jis neturi nei jėgų, nei noro ieškoti būdų, kaip apeiti įstatymus ar kam nors duoti kyšį“, – problemas konstatuoja ekonomistas. Jis ragina inventorizuoti visas valstybės institucijas ir be gailesčio atsisakyti perteklinių, neefektyvių. Ponas Rudzkis svarsto, kad jau reikėtų keisti referendumo, rinkimų įstatymus, nes reikalinga stabili politinė valdžia, kuri be ilgalaikių diskusijų, kompromisų paieškų galėtų įgyvendinti ryžtingas struktūrines reformas. „Jei žinome, kad tik trečdalis Lietuvos gyventojų realiai moka mokesčius, kokio dar reikia nuosmukio, kad būtų pradėtos efektyvios reformos? Juk net neprireiks 20 m. ir Lietuva virs išlaikytinių valstybe. Kitas klausimas, kas ją išlaikys. Taigi auginame emigrantų kartą, kai kurie tėvai pasirenka specialias klases, kur anglų, prancūzų ar vokiečių kalbų mokoma nuo pirmos klasės ir kiti dalykai dėstomi užsienio kalba. Taip vaikai rengiami gyvenimui ne Lietuvoje“, – dėsto ponas Dargis. Jis taip pat pabrėžia, kad šiandien svarbiausias žingsnis – išlaisvinti verslą, ypač smulkųjį. Minėtas tyrimas rodo, kad Lietuvoje sau dirba 12% gyventojų, tačiau, pagal „Sodros“ duomenų bazę, žmonių, dirbančių sau, yra vos 2,2%.

...bet gal galėtų atsakyti į kitą: kodėl lietuviai taip nereikalauja atsakomybės iš savo politikų, šalies lyderių ir visų kitų viršūnėlių taip pat griežtai, kaip iš moters su lagaminu troleibuse.

Re_mind [2010-06-13 21:29]:
p.s. ar įmanoma rinkti parašus referendumui elektroniniu būdu???

Petras Kurmelis:
Dabartinė Vyriausybė, reaguodama į krizę, susikoncentravo į priemones užtikrinti finansų sistemos veikimą, bet ne stimuliuoti ekonomikos atsigavimą.

Kasinskij [2010-06-13 21:53]:
p.s. ar įmanoma rinkti parašus referendumui elektroniniu būdu???
<..>
Negalima, reikia burti grupę iš min 15 asmenų, kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją ir pateikti prašymą įregistruoti grupę ir referendumo siūlomo tekstą, tada Seime kažkas ten sprendžiama, o tada duoda lapus piliečių parašų rinkimui. Peticijai galima internetu rinkti parašus.