Arba mokesčiai sukraunami ant vidutiniokų ir biednų. O turtingi nuo jo išsisuka.

Istoriskai visada taip bugavo ir tikriausia greit tai nesikeis,nes betkokia mokesciu reforma visada baigiasi tuo kad daugiausia nukencia biedniausias sluoksnis,todel kad turtingas todel ir tampa turtingu kadangi bet kokia situacija jie moka pakreipti sau naudinga linkme,todel ir tampa dar turtingesni.Tai vadinama ziniu ir informcijos valdimas ko nei vieno nei kito biedni neturi.Is cia ir patarle:Padaryk mane zinotu as padarysiu tave bagotu!

Deja dabar toks momentas kai mokesčiai priartėjo iki ribos (~70 proc. su infliacija). Tokiu atveju valdžia verčiama, o bagoti pjaunami...

Norėčiau paprieštarauti Forex postui, kad artimiausiu metu pasaulis eis antiglobalizacijos keliu.
Kiek aš žinau, tai laisvają rinką pradėjo diegti Jungtinės Amerikos valstijos. Laisvoji rinka jų manymu neturėtų būti varžoma valstybės (arba varžoma kuo mažiau), kad užtikrintų laisvą kapitalo judėjimą. Kas amerikietiškai kultūrai labai tinka. Šiuo metu mes ten turime visiškai individualistinę populiaciją, kuriai mažai rūpi visuomenės interesai. Pavyzdžiui iškeldinti gamyklą į Kiniją ir palikti kelis šimtus darbuotojų "ant ledo" ten yra visai natūralus dalykas. Kas pavyzdžiui buvo nenatūralu ankščiau Europietiškoje socialdemokratinėje kultūroje (po antro pasaulinio), kur buvo išvystitos socialinės rupybos sistema, socialinės garantijos ir t.t. Tai vat noriu pasakyti, kad laisvoji rinka, kurią propaguoja Amerikiečiai yra labai agresyvi ir pati tobuliausia rinkos forma, kuri siekia daugiausiai pelno. Tobiliausia turiu omeny pelnu, tačiau jis yra sukuriamas visuomenės gerovės sąskaita. Todėl faktiškai jei šalis nori konkuruoti su tokia agresija, ji turi kaip tik mažiau varžyti įstatymais savo rinką. Nes jei ji ims riboti įstatymiškai savo rinką, tai kapitalas papraščiausiai ims trauktis iš tos šalies. Štai kodėl ir nėra kelio (mano supratimu) atgal. pasukti pasaulio atgal (kad ir kaip mes to norėtumėm) praktiškai neįmanoma. Į protekcionizmą kelio nėra. Tačiau aš nenoriu pasakyti, kad pasaulis eina keliu, kuriuo bus viena kalba, viena rasė ir viena religija. Mano supratimu pasaulis bus globalus, tačiau multikultūrinis. Be to dar vienas kontrargumentas prieš anti-globalizaciją tai būtų naudingos iškasenos, kurios vis mažėja. Arba visi valgysim iš vieno puodo, arba kils didelės peštynės dėl po keliu dešimčių metų likusio paskutinio telkinio naftos

Aciu ZilvisXXX, idomi nuomone,
Leiskite man viena replika: Amerikeciai nori laisvos rinkos todel kad tik tokiomis salygomis jie gali laimeti.
Jie gali laimeti tik zaidime kur patis raso taisykles. Todel bet kas nesutinkantis su US oficiozu tampa demokratijos priesu.
Nuejus ilga kelia amerikeciai net neisivaizduoja, kad kas nors gali sumanyti eiti kitu keliu, vat ir supraskite eidami pasku ar mes galime juos pavyti ar aplenkti ?
Rusai tai puikiai supranta ir todel ne nori ameriketiskos demokratijos.

Protekcionizmas, saugi vidaus rinka, spekuliaciniu investiciju apribojimai - visa tai daro sali krizes metu stipresne. Pasaulis turi suprasti kad multikulturiniu jis gali buti tik multi-ekonominiame pasaulyje.

Jeigu manote kad NT burbulas aplenkė Kiniją

http://www.youtube.com/watch?v=0h7V3Twb-Qk

(reportažas "iš fronto linijų" prasideda kažkur 1:20)
(Sidenote: arabų Al-Jazeera staiga susidomėjo Kinijos reikalais??)

http://prudentinvestor.blogspot.com/2009/08/4-minute-tour-of-china-property-bubble.html
http://www.youtube.com/watch?v=emzKAa9rKgU

http://www.bloomberg.com/apps/news?pid=20601089&sid=aNMCwbCnqvHQ




IŠ KUR PINIGĖLIAI?


{China} Money Supply Growing Record 29.74%

http://www.bloomberg.com/apps/news?pid=newsarchive&sid=a4HXwmpVL__s



Kur aš kažką panašaus mačiau? Prieš porą metų?

Reiktų tam tikru kampu palaikyti Ašmaną
Idėjos dabartinėje aplinkoje gali pasirodyti... keistokos, bet reikia neužmiršti kad pinigas yra tik sąlyginumas, "žetonas", skirtas realaus pasaulio prekėms ir paslaugoms ir jų transakcijoms pažymėti.
Jeigu pasaulio vyriausybės "pakankamai" suknistų finansines sistemas, įmanoma kad iškiltų kokia nors gerai organizuota prekybos-barterio-finansinė organizacija ar organizacijos, kurių "virtualūs" "žetonai" taptų masiškai naudojamais pinigais. Galų gale viskas priklauso nuo pasitikėjimo - dabar visuotinai pasitikima vyriausybėmis ir centriniais bankais. Tačiau jeigu vyriausybės žmonių pasitikėjimą, finansinį pasitikėjimą praras...

Tokių organizacijų smulkiu masteliu jau esama, ir jos matyt sėkmingai veikia. Galite paieškoti "barter trade exchange".



Tai nėra neįveikiamos problemos. Sakykime po kokio nors finansinio kracho kaip stabili atsiskaitymų sistema išlieka kokia nors Pay Pal ir jų koks nors "virtualas" daugelio pripažystamas už pinigą. Atsidarysi sąskaitą, gausi kortelę, gausi ten mėnesio gale atlyginimą, sakykime 1000 "virtualų", nueisi į Maximą, paduosi kortelę ir nusipirksi niam niam


Įdomių diskutuotinų minčių galima rasti čia:
http://www.carolmoore.net/articles/tradecreatesmoney.html

Gali pasitikrinti bankų finanasines ataskaitas internete, ten yra skaičiukai surašyti.
http://www.seb.lt/pdf/lt/20090930_TFAS_LT.pdf
SEB III ketvirčio paslaugų mokesčių pajamos - 58 mln. litų, išlaidos - 20 mln. litų.
Palyginimui: palūkanų pajamos (gautos palūkanos MINUS sumokėtos palūkanos) - PLIUS 98 mln. litų.
Tiesa nurašyta blogų paskolų - 624 mln. lt per ketvirtį.

As governments around the world develop policies to deal with failing financial institutions, they should be sure to pick their beneficiaries wisely. In particular, they should study and avoid the mistakes made in the AIG bailout in late 2008.

Who Should Be Bailed Out?

Comparing This Recession to Previous Ones: Job Losses



http://economix.blogs.nytimes.com/2009/12/04/comparing-this-recession-to-previous-ones-job-losses-5/

toks sveikas poziuris i siuolaikine bankininkyste- komentaras apie si straipsni: Great Stabilization
(atsiprasau uz ilga citata)
The Great Stabilisation - or The Great Patch-Up?

The main problem with the response to the failure of financial system is, that it neither addressed the weaknesses of the system, nor the fundamental problem that the financial sector has grow out of bounds.

The first one doesn't need much explanation. Almost all structures in finance have stayed the way they have been in the last decade. Companies that should have failed were propped up by generous bailouts, which are merely unfair, and changes in accounting rules that artificially prop up profits, which threaten the credibility of accounting numbers (if any of that is left) and thus the system as a whole.

You may rightfully asked if the current financial system *can* be rescued (that is, stay in operation for the next couple decades or so), which everybody and their dogs do. Now, let's ask the other question. The question if the current financial system *should* be rescued.

When some part of the economy contributes 40% of all corporate profits and 14% of GDP of a country (but employs only 5% of the people), it is rather obvious that a very large emphasis was put on this part of the economy.

When you put such a large emphasis on any part of an economy, you should expect that it does something very valuable for the society at large. Indeed, this is what a lot people have been saying. But is that truly so?

The main function of any financial system is to ensure that some kind of a market is present to distribute money of people who don't really know how to productively employ it, to those people who do.

Now, usually doing a good job coincides with earing lots of money. So, superficially, the numbers stated above may seem like the financial sector is doing a superb job.

Now, if the financial sector does a perfect job, this would mean that not a single dollar was in the hands of people who don't really know how to spend it. And it also mean that not a single person would be idle for want of money, while another does a worse job than that person could do.

This is obviously not the case. The financial sector is useful only to the extend, in which it improves the distribution of money in the economy. But without the rest of the economy, the financial sector is most useless thing ever. It's like having a really great turbine that could produce 1 GW of power, but no power plant to go with it, and still insisting that you have a 1 GW generating capacity.

When the financial sector accounts for 40% of corporate profits, you have to either assume that the financial sector itself is the most productive part of the economy (in which case I would very seriously doubt your sanity) or that the financial sector itself has become the guy who doesn't know what to do with his money.

na ir gan griezta isvada:
The financial system should not be stabilized. On the contrary, it should undergo controlled demolition and be rebuild with a sane plan in mind to ensure that it serves its purpose, not merely itself.

erika1 labai gražus grafikas, kuriame aiškiai galima įžvelgti vieną neraminančią tendenciją- kuo "naujesnė" recesija, tuo ilgiau užtrunka kol darbo vietų skaičius grįžta į pradinį lygį. Po 2001-05 recesijos darbo vietos atsistatė tik per 48 mėnesius, t.y. 4 metus. Manau čia akivaizdus įrodymas, kad vystantis naujoms technologijoms ir didėjant darbo našumui, žmogiškų išteklių reikia vis mažiau. Droidas apie tai net visą temą "Technologinis šokas" užvedė (Tema #1055). Per pastarąją recesiją darbo vietų buvo prarasta beveik dvigubai daugiau nei per 2001-5. Tai dabar bandykit spėti, kada jos atsistatys? Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas priežastis, mano spėjimas būtų- NIEKADA!

Tai čia smulkios recesijukės atidėtos O kur šitame mąstelyje būtų Didžioji Depresija?

Todėl, kad čia labai patogus grafikas gąsdinimui

1. Neparodyta DD, kadangi palyginus su ja, tai šiuo metu darbų praradimas pakankamai mažas (o reikia parodyti, kaip dabar blogai)
2. Padidėjimas skaičiuojamas nuo labai žemos bazės - t.y. taip galima parodyti daug didesnį "decline"

Realiai pagal bedarbystę ši recesija kol kas net negali lygintis su 1983 metų recesija:



Tačiau "teisingai" parinkus kintamuosius (kas ir padaryta praeitame grafike), galima suformuoti labai labai baisų "doomsday" grafiką

Na cia irgi kazkas panasaus tik nesuprantu kaip si grafika reiketu interpretuoti...jei gerai matau, bedarbyste jau savo Pika buvo pasiekusi, tai nederetu laukt didesnio nedarbo?



virgism kokiu tikslu jie nori priversti zmones mastyti, kad arteja DoomsDay?

Sie grafikai man sako visiskai priesingai....



Idomiai cia gavos Reiks visada cituot..

tada reikėtų panormalizuoti grafiką šeimų ūkio įsiskolinimu (įtariu, kad 10 metų atgal tas skaičius buvo su kitu ženklu, t.y. santaupos)

T.y. kiek laiko būnant be darbo dar galima pagerinti gyvenimą (ir likusią ekonomiką) santaupomis ir neskandinti bankelių blogomis paskolomis.

imho, šių dienų baimė proporcinga sistemos nestabilumui. Visi supranta, kad skolomis pagrįsta ekonomika, tai kaip Formulės 1 variklis: kol dirba, tai lenkia visus. Bet bent smulkiausias gedimas - ir gražiai subyra.

Linksmiausia, kad kol komanda boksuose karštiligiškai keis variklį, nes taisyti nėra ką, juos aplenks koks vidutinės klasės trabantas. Ką ir matome valstybėse, kurios nors truputį atsidėjo juodesnei dienai.

Saving rate dabar yra kaip 50 metų vidurkis:


O prieš 10 metų santaupos buvo apie 3 kartus mažesnės....

įdomiai čia atrodo. Įtariu, infliacija niekas nenormavo.
bet vis tiek, net sunormavus, atrodo keistai. Čia jau reikia detalesnio išskaldymo.
Nes bus kaip tas, kur viena koja lede, kita ugnyje, o vidutinė temperatūra - perfect.

Investors have been hit hard by the current crisis. Lessons are being learned and investment strategies revised.
Investment Strategy after the Crisis