versija spausdinimui
(4)
Opcionai
Turbūt visi žinome, kad finansų rinkos yra cikliškos. Kylančias akcijų kainas keičia krentančios kainos, o po bulių rinkos, kad ir kokia ilga ji bebūtų, visada ateina meškų rinka. Ir būtent tada investuotojai dar kartą peržiūri savo strategijas bei investavimo planus. Nors daugelis investuotojų savo investuotą kapitalą diversifikuoja ir renkasi obligacijas, investicinius fondus ar akcijas, tačiau visų investavimo galimybių dažnas tikrai neišnaudoja. Vienas iš tokių investavimo įrankių, kuris teikia gana neribotas galimybes ir skirtas išprususiam investuotojui yra opcionai (option).
Opcionų privalumas yra didelis jų lankstumas. Jie gali būti naudojami ir pritaikomi įvairiems investuotojo tikslams pasiekti. Jie gali būti tiek labai spekuliatyvūs, tiek ir labai konservatyvūs. Juos galima naudoti kitoms savo investicijoms apdrausti, norint uždirbti iš krentančių akcijų ar indeksų kursų, padidinti savo perkamąją galią ir panašiai.
Be abejo, šis universalumas turi ir savo kainą. Opcionai yra sudėtingas ir painus investavimo įrankis ir kartais gali būti labai rizikingas. Būtent dėl to prieš pradėdamas prekybą opcionais, investuotojas dažniausiai turi sutikti su jo finansų tarpininko nustatytomis specialiomis opcionų prekybos sąlygomis. Turbūt dėl šios rizikos ir sudėtingumo, daugelis vengia naudoti ar net susipažinti su opcionais.
Iš kitos pusės, bet kokio investavimo įrankio ignoravimas silpnina investuotojo poziciją rinkoje. Taigi prieš nuspręsdami opcionus ignoruoti, turite su jais bent susipažinti. Jų supratimas nepakenks ir bendram išprusimui, nes opcionai naudojami gan plačiai, pvz. valiutų kurso pokyčių draudimui, bendrovės darbuotojų skatinimui akcijų opcionais ir panašiai. Taigi kartu pabandykime juos suvokti.
Kas yra opcionas?
Opcionas yra sandoris, kuris jo pirkėjui suteikia teisę, bet neįpareigoja, už sutartą kainą pirkti arba parduoti tam tikrą turtą iki sutartos datos ateityje. Opcionas kaip ir akcija ar obligacija yra vertybinis popierius. Į jį galima žiūrėti kaip į sutartį, su detaliai ir tiksliai apibrėžtomis sąlygomis bei savybėmis.
Vis dar neaišku? Pabandysime tai pailiustruoti kasdienybėje sutinkamu pavyzdžiu. Sakykime Jūs ieškote pirkti buto, randate patinkantį, tačiau jums pritrūksta pinigų. Jūs tikitės lėšų gauti artimiausioje ateityje ir su buto pardavėju sudarote sutartį (opcioną), kad jis palauks 6 mėnesius ir Jums butą parduos už sutartą 200 000 Lt kainą. Buto pardavėjas sutinka palaukti, tačiau už tokią paslaugą Jūs jam turite sumokėti 5 000Lt. Toliau įsivaizduokime kelis scenarijus:
1. Per pusmetį būsto kainos toje vietoje dėl vienokių ar kitokių priežasčių stipriai pakyla ir tokio buto rinkos vertė padidėja iki 300 000 Lt. Kadangi buto savininkas sudarė su jumis sutartį ir gavo už tai atlygį (pardavė opcioną), jis privalo jums parduoti tą butą už 200 000Lt. Taigi dabar jūs galite užsidirbti, nupirkę jį už 200 000 ir pardavę už 300 000. Jūsų pelnas bus 300 – 200 – 5 = 95 tūkstančiai Lt.
2. Detaliau pasidomėjęs tuo būstu ir pabendravęs su kaimynais sužinote, kad tame name gyvena daug asocialių šeimų, labai brangiai kainuoja vietinės katilinės šildymas o netoliese esantis fabrikas pastoviai skleidžia nemalonius kvapus. Ir nors pradžioje galvojote radę svajonių būstą, dabar jau laikote jį beverčiu. Gera žinia jums tai, kad pagal sutartį su pardavėju jūs neprivalote to buto pirkti. Be abejo, jūs prarasite sumokėtą 5000 Lt atlygį už susitarimą.
Šis pavyzdys demonstruoja kelias svarbias opciono ypatybes. Pirmiausiai, pirkdamas opcioną, jūs įgyjate teisę, bet ne pareigą kažką daryti. Nepasinaudojus sutartimi (opcionu) ir pasibaigus jos galiojimo laikui, ji tampa bevertė, o jūs prarandate tik pradžioje investuotą (už opcioną sumokėtą) sumą. Antra, opcionas yra sutartis, apibrėžianti teisę į kažkokį turtą. Dėl to opcionas yra išvestiniai instrumentas, t.y. jo vertė priklauso nuo kažkokio kito turto vertės ar dydžio. Mūsų pavyzdyje tas kitas turtas yra butas, o investuotojų naudojamuose opcionuose turto vaidmenį dažniausiai atlieka akcijos ar indeksai.
Teisė pirkti (Call) ir teisė parduoti (Put)
Opcionai gali būti dviejų tipų:
- Call. Šis opcionas suteikia teisę jo turėtojui pirkti susietą turtą už tam tikrą kainą iki tam tikro laiko. Call opcionai panašūs į ilgalaikę ( long ) akcijų poziciją- perkantysis Call opcioną, tikisi susietosios akcijos ženklaus kainos augimo iki opciono galiojimo pabaigos datos.
- Put. Šis opcionas jo turėtojui suteikia teisę parduoti susietą turtą už tam tikrą kainą iki tam tikro laiko (opciono galiojimo pabaigos datos). Put opcionai panašūs į trumpąją (short) akcijų poziciją- put pirkėjas tikisi, kad iki opciono galiojimo pabaigos datos susieto turto vertė ženkliai kris.
Opcionų rinkos dalyviai
Kadangi opcionas yra sandoris tarp dviejų šalių, o opcionai būna dviejų tipų, todėl rinkoje dalyvauja keturių tipų dalyviai:
1. Call opcionų pirkėjai
2. Call opcionų pardavėjai
3. Put opcionų pirkėjai
4. Put opcionų pardavėjai
Investuotojai, kurie opcionus perka, yra vadinami opcionų laikytojais ( holders ), o tie, kurie juos parduoda, yra vadinami opcionų išrašytojais ( writers ). Be to sakoma, kad pirkėjai laiko ilgąją poziciją (long) o pardavėjai trumpąją (short). Tarp pirkėjų ir pardavėjų esminis skirtumas yra tai, kad:
- Pirkėjai (tiek Call tiek ir Put) nėra įpareigoti pirkti ar parduoti susietą turtą. Jie gali savo nuožiūra arba pasinaudoti opciono suteikiamomis teisėmis arba ne. Todėl pirkėjams nereikalingas joks išankstinis susieto turto ar lėšų užstatas, garantuojantis opciono įvykdymą.
- Pardavėjai (tiek Call tiek Put) privalo pirkti arba parduoti susietą turtą, todėl dažniausiai jie opciono vykdymo garantui turi turėti susietą turtą ar piniginį užstatą.
Kad būtų aiškiau, pabandysime apžvelgti prekybą opcionais iš pirkėjo pozicijos. Opcionų pardavimas (išrašymas) yra kur kas sudėtingesnis ir rizikingesnis procesas ir jo šiame straipsnyje detaliai nenagrinėsime. Užtenka žinoti, kad kiekvienas opcionas yra sutartis tarp dviejų dalyvių, pirkėjo ir pardavėjo.
Sąvokos
Norint prekiauti opcionais būtina žinoti pagrindinius su jais susijusius terminus.
Vykdymo kaina (strike price)- tai kaina, už kurią yra perkamas arba parduodamas su opcionu susietas turtas. Ji rodo, iki kiek turi pakilti (call opcionams) arba nukristi (put opcionams) susieto turto kaina, kad opcioną apsimokėtų vykdyti (exercise) ir būtų gautas pelnas. Be abejo, tai turi įvykti iki opciono galiojimo dienos.
Standartiniai opcionai, kuriais prekiaujama biržose, vadinami listinguojamais opcionais. Jie turi fiksuotą vykdymo kainą (strike price) ir galiojimo terminą (expiration time). Galiojimo terminas nurodomas kaip metų mėnuo, o tiksli data standartiškai yra trečiasis to mėnesio penktadienis. Standartiškai vienas opcionas (kontraktas) suteikia teises į 100 susietų akcijų.
Call opcionas vadinamas pelningu (in-the-money), jei susietos akcijos kaina yra didesnė už opciono vykdymo kainą (strike price). Atitinkamai Put opcionams, susietų akcijų kaina turi būti mažesnė, kad opcionas būtų pelningas. Kainų skirtumas tarp opciono vykdymo kainos ir susietos akcijos kainos vadinamas vidine verte (intrinsic value).
Bendra opciono kaina (nemaišykite su susietų akcijų kaina) yra vadinama premija (premium). Premija priklauso nuo tokių faktorių, kaip susietos akcijos kaina, vykdymo kaina, laiko likusio iki opciono galiojimo pabaigos bei susietos akcijos kainos nepastovumo (volatility). Opciono kainos (premijos) apskaičiavimas ir įvertinimas yra sudėtingas uždavinys ir čia nebus nagrinėjamas.
Kam naudojami opcionai?
Dažniausiai opcionus investuotajai naudoja siekdami vieno iš dviejų tikslų: spekuliuoti arba apsidrausti. Be to, įmonės opcionus naudoja darbuotojų skatinimui.
Spekuliavimas
Spekuliavimą naudojant opcionus galima palyginti su lažybomis dėl būsimos akcijos kainos. Dėl opcionų lankstumo, investuotojas gali uždirbti ne tik akcijos kaina kylant, bet jai krentant. Spekuliavimas opcionais, tai veikla, kuri gali atnešti didelius pelnus, kaip ir didelius nuostolius. Opcionų apibūdinamas kaip labai rizikingų būtent ir siejamas su jų naudojimu spekuliaciniais tikslais. Didesnė rizika susidaro dėl to, kad skirtingai nuo akcijų pirkimo, investuotojas turi numatyti net tik susieto turto (pvz. akcijų) vertės judėjimo kryptį, bet ir pokyčio dydį bei tikslų laikotarpį. Turint galvoje dar ir komisinius mokesčius visi šie faktoriai mažina investuotojo šansus „laimėti“.
Taigi kodėl žmonės naudoja opcionus, jei šansai laimėti tokie menki? Ogi, todėl, kad opcionai be lankstumo suteikia ir daug didesnę perkamąją galią (leverage). Juk pirkdamas vos vieną opcioną, investuotojas įgyja teisę į 100 akcijų. Dėl to gan nedideli akcijos kainos svyravimai opciono turėtojui duoda kelis kart didesnį pelną, nei perkant akcijas.
Apsidraudimas
Kita opcionų funkcija yra rizikos apsidraudimas. Jį galima palyginti su draudimo polisu. Taip kaip jūs draudžiate savo būstą ar automobilį, opcionas gali būti naudojamas draudžiant kitas savo investicijas nuo nepalankios rinkos krypties. Opcionų kritikai apie tokį jų naudojimą atsiliepia skeptiškai. Juk jei nesi tikras dėl savo investicijų, tai kam tada investuoti. Tačiau nėra abejonių, kad apsidraudimo strategijos gali būti naudingos, ypač instituciniams investuotojams. Individualūs investuotojai taip pat gali iš tokios strategijos turėti naudos. Įsivaizduokit, kad Jūs norite pasinaudoti staigiu technologijų sektoriaus bendrovių akcijų brangimo bumu, tačiau iš kitos pusės jausdamas, kad šis sektorius rizikingas, norite minimizuoti galimus nuostolius. Naudodamas opcionus tokioje situacijoje ir sumokėdamas nedidelį papildomą mokestį (opciono premiją), Jūs galėsite apriboti galimus nuostolius, neribodamas galimo didžiulio pelno.
Darbuotojų skatinimas
Nors darbuotojų akcijų opcionais nėra prekiaujama rinkoje ir jie neprieinami investuotojams, tačiau tokius opcionus galima įvardinti, kaip dar vieną jų naudojimo pavyzdį. Daugelis bendrovių naudoja akcijų opcionus kaip priemonę pritraukti ir skatinti talentingus darbuotojus, ypač vadybininkus. Darbuotojas, turėdamas bendrovės akcijų opcionus yra suinteresuotas dėl gerų bendrovės veiklos rezultatų ir jos akcijų vertės kilimo. Tokie opcionai yra panašūs į paprastus akcijų opcionus. Skirtumas tik tas, kad tokie opcionai suteikia teisę (bet neįpareigoja) pirkti būtent tos kompanijos akcijas, ir jo šalys yra susiję su pačia bendrove (darbuotojas ir bendrovė), kai tuo tarpu paprastai opciono šalys neturi nieko bendro su bendrove, kurios akcijos susietos su opcionu.
Kaip veikia opcionai?
Dabar, kai jau žinome opcionų pagrindus, pabandysime pailiustruoti jų naudojimą pavyzdžiu. Pavyzdyje naudosime fiktyvią bendrovę „AB XXX“.
Tarkime, kad gegužės 1d. „AB XXX“ akcijos kaina yra 67Lt, o Call (teisė pirkti) opcionas, kurio vykdymo kaina (strike) 70Lt ir galiojimo pabaiga liepa (trečiasis liepos penktadienis), kainuoja 3,15Lt. Perkant vieną tokį opcioną, bendra sandorio kaina būtų 315Lt, nes vienas opcionas yra susietas su 100 atitinkamų akcijų. Realioje situacijoje, jūs papildomai dar turite mokėti komisinius tarpininkui, bet šiame pavyzdyje į tai neatsižvelgsime.
Opciono vykdymo kaina 70Lt rodo, kad akcijos kaina turi pakilti virš 70Lt, kad opcionas būtų kažko vertas. Be to, kadangi už opcioną sumokėta 3,15Lt premija, vadinasi akcijos kaina turi pakilti virš nenuostolingos kainos (break-even price) 73,15Lt, kad investuotojas turėtų pelną.
Kadangi opciono pirkimo metu akcijos kaina yra 67Lt, ir ji yra mažesnė už opciono vykdymo kainą 70Lt, kol kas opcionas yra bevertis. Nepamirškite, kad Jūs už jį sumokėjote 315Lt, taigi kol kas Jūsų investicija nuostolinga.
Tarkime, kad po 3 savaičių „AB XXX“ akcijos kaina pakilo iki 78Lt. Didėjant akcijos kainai, pakilo ir Jūsų turimo opciono kaina ir šiuo metu ji yra 8,25Lt, o teorinė jo pardavimo sandorio vertė yra 100x8,25Lt= 825Lt. Turint galvoje, kad įsigydami opcioną Jūs mokėjote 315Lt, gaunasi net +162% pelningumas per tris savaites! Dabar Jūs galite parduoti savo opcioną, kas vadinama pozicijos uždarymu, ir realizuoti pelną. Tačiau jei manote, kad akcijos kaina toliau kils, ko gero opcioną toliau laikysite. Sakykime Jūs opciono neparduodate.
Iki opciono galiojimo pabaigos (trečiojo liepos penktadienio), akcijos kaina nukrito iki 62Lt. Kadangi tai mažiau už opciono vykdymo kainą 70Lt ir jo galiojimas jau baigėsi, jis tampa beverčiu, t.y. jums neapsimoka jo vykdyti (pirkti susietų akcijų po 70Lt), nors ir turite tokią teisę. Taigi nors per opciono galiojimo terminą vienu momentu Jūs turėjote net +160% nerealizuoto pelno, tačiau jo galiojimui pasibaigus tenka pripažinti, kad jo pirkimas atnešė 315Lt nuostolį.
Lentelėje pateikiame apibendrintą šios investicijos į opcioną chronologiją:
Vykdymas ar pozicijos uždarymas (pardavimas)?
Iki šiol kalbėjome, kad opcionas yra teisė pirkti arba parduoti susietą turtą. Nors tai ir tiesa, tačiau realybėje didžioji dalis opcionų nėra realizuojami.
Pagal mūsų pavyzdį, gegužės 21d. Jūs galėjote opcioną realizuoti ir pirkti 100 akcijų po 70Lt, bei iškart jas parduoti rinkoje po 78Lt, gaudami 8Lt akcijai pelną. Be to jūs galėjote tų akcijų net nepardavinėti o toliau jas laikyti.
Tačiau realybėje dažniausiai opcionų turėtojai pasirenka pozicijos uždarymą, parduodami opcioną rinkoje. Tokiu atveju opcioną perka kitas investuotojas arba pirminis opciono pardavėjas (writer). Pagal statistiką tik ~10% opcionų yra vykdoma, 60% parduodama, o 30% tampa beverčiais pasibaigus galiojimui.
Vidinė vertė ir laiko vertė
Trumpai paminėsime, kaip nustatoma opciono kaina (premium). Mūsų pavyzdyje, opciono kaina kito nuo 3,15Lt iki 8,25Lt. Šiuos svyravimus galima paaiškinti dvejomis kainos dedamosiomis: vidine verte (intrinsic value) ir laiko verte (time value).
Bendruoju atveju, opciono kaina yra vidinės vertės ir laiko vertės suma. Vidinė vertė- tai skirtumas tarp opciono vykdymo kainos ir susietos akcijos kainos. Laiko vertė priklauso nuo tikimybės per likusį galiojimo laiką keistis opciono kainai. Jos apskaičiavimas gan sudėtingas, ir susietas su istorine akcijos kainos dinamika, rinkos situacija bei kitais faktoriais. Mūsų pavyzdyje laiko vertė išgalvota bendrą opciono kainą galima paaiškinti taip:
Premija= Vidinė vertė + Laiko vertė
8,25Lt = 8Lt + 0,25Lt
Opcionų tipai
Yra du pagrindiniai opcionų tipai:
- Amerikietiški opcionai. Jie gali būti vykdomi bet kada iki galiojimo pabaigos. Mūsų pavyzdyje minėtas „AB XXX“ opcionas būtent toks ir yra. Beveik visi biržoje prekiaujami opcionai yra amerikietiški.
- Europietiški opcionai. Jie skiriasi nuo amerikietiškų tuo, kad gali būti vykdomi tik opciono termino pabaigos dieną.
Beje, toks opcionų skirstymas niekaip nėra susijęs su geografinėmis vietovėmis.
Ilgalaikiai opcionai
Nors mes kalbėjome tik apie trumpalaikius opcionus, kurių galiojimo terminas keli mėnesiai ir kuriais labiausiai paplitę biržose, tačiau yra ir tokių, kurių galiojimo terminas vieneri, du ar net daugiau metų. Sutrumpintai jie vadinami LEAPS (long-term equity anticipation securities). Nors nuo paprastų opcionų jei skiriasi tik galiojimo terminu, tačiau juos naudoja ilgalaikiai investuotojai ir jie dažniausiai susieti tik su pačių stambiausių bendrovių akcijomis.
Egzotiniai opcionai
Nors šiame straipsnyje aprašyti opcionai kažkam gali pasirodyti gan sudėtingas investavimo įrankis, tačiau iš tikrųjų mes paminėjome tik pačius elementariausius Call ir Put opcionus. Dėl opcionų lankstumo yra begalė nestandartinių ir išvestinių jų tipų, kurie apibendrintai vadinami egzotiniais opcionais.
Kaip skaityti opcionų lentelę?
Opcionų kainų lentelė visiškai nepanaši į akcijų kainų lentelę, todėl pateiksime jos pavyzdį. Paveikslėlyje pateikta „Google Inc.“ opcionų lentelė, kurioje, beje, matoma tik maža dalis visų šios bendrovės akcijų opcionų. Lentelės vaizdas gali skirtis, priklausomai nuo ją pateikiančio šaltinio, tačiau esminiai jos sudarymo principai yra panašūs.
Virš lentelės matome informaciją apie su opcionu susietą akciją- paskutinę jos kainą bei pokytį per šią prekybos sesiją. Lentelės antraštėje nurodyta koks opcionų galiojimo terminas (expiration), bei kokio tipo tai opcionai, Call ar Put. O lentelės stulpelių reikšmės sekančios:
- Symbol. Unikalus opciono simbolis. Simbolis sudarytas iš kelių dedamųjų, kuriomis užkoduota opciono tipas, susietas turtas, vykdymo kaina, bei galiojimo data. Detaliau apie simbolio struktūrą ir jo dedamąsias galima pasiskaityti čia: http://biz.yahoo.com/opt/symbol.html Skirtingos biržose ar finansų tarpininkai gali naudoti ir kitokią simboliką.
- Last. Paskutinio sandorio šiuo opcionu kaina.
- Change. Kainos pokytis, lyginant su praeitos dienos paskutine kaina.
- Bid. Aukščiausia kaina, kurią pirkėjai mokėtų už šį opcioną.
- Ask. Žemiausia kaina, už kuria pardavėjai jį pardavinėja.
- Volume. Šiandien prekiautų kontraktų kiekis.
- Open Interest. Atvirų kontraktų skaičius. Tai tokie kontraktai, kurie yra išrašyti, tačiau jų galiojimo terminas dar nepasibaigęs ir be to jie dar nėra įvykdyti, t.y. rinkoje vis dar „cirkuliuojantys“ kontraktai.
- Strike price. Opciono vykdymo kaina, t.y. kaina už kurią pagal opcioną galima pirkti/parduoti susietą turtą, šiuo atveju Google akcijas.
Išvados
Dar kartą trumpai peržvelkime opcionų pagrindus:
- Opcionas tai sutartis (kontraktas), suteikianti jo pirkėjui (turėtojui) teisę pirkti arba parduoti susietą turtą už tam tikrą kainą iki tam tikro termino;
- Opcionai yra išvestiniai instrumentai, nes jų vertė priklauso nuo susieto turto vertės;
- Call opcionai jo turėtojui suteikia teisę pirkti, o Put opcionai teisę parduoti susietą turtą;
- Opcionų rinkoje dalyvauja keturių tipų dalyviai: Call pirkėjai, Call pardavėjai, Put pirkėjai, Put pardavėjai;
- Pirkėjai dažnai vadinami opcionų laikytojais (holder) o pardavėjai opcionų išrašytojais (writers);
- Kaina, už kurią gali būti perkamas susietas turtas yra vadinama vykdymo kaina (strike price);
- Opciono kaina yra vadinama premija, ir priklauso nuo tokių faktorių kaip susieto turto kaina, vykdymo kaina bei laiko likusio iki galiojimo pabaigos (expiration time);
- Akcijų opcionas suteikia teisę į 100 susietų akcijų;
- Opcionai naudojami spekuliavimui arba rizikos apsidraudimui;
- Opcionai yra dviejų tipų: amerikietiški bei europietiški. Ilgalaikiai opcionai sutrumpintai vadinami LEAPS.
Nors opcionai suteikia papildomas galimybes investuotojams, deja Lietuvos rinkoje jie kol kas nepopuliarūs ir beveik nepaplitę. Šiuo metu vienintelė galimybė pasinaudoti opcionais yra įsigyjant Lõhmus Haavel & Viisemann (LHV) siūlomų opcionų. LHV siūlo opcionus susietus su OMXV, OMXR ir OMXT indeksais bei kelių stambiausių ir likvidžiausių Baltijos rinkos bendrovių akcijų opcionus ( http://www.lhv.lt/markets/options_ee.cfm?nocache=1 ). Tiesa reikia pripažinti, kad dėl vienašališko opcionų kainų nustatymo ir gana brangaus jų vykdymo komiso, šių opcionų rizikingumas ir galimas pelningumas nėra investuotojams toks palankus kaip pavyzdžiui JAV rinkoje prekiaujamų opcionų.
Tikimės, kad šis straipsnis bent truputį padėjo susipažinti su opcionais. Dar kartą primename, kad opcionai nėra skirti visiems. Jie yra skirti išprususiems investuotojams, o jų nemokšiškas naudojimas gali atnešti didelių nuostolių. Šį straipsnelį reiktų naudoti tik kaip įžangą į platesnį opcionų pažinimą.
Sėkmingų Jums investicijų!
Saulius R. (sliux)
(paruošta pagal www.investopedia.com ir finance.yahoo.com informaciją)
Turbūt visi žinome, kad finansų rinkos yra cikliškos. Kylančias akcijų kainas keičia krentančios kainos, o po bulių rinkos, kad ir kokia ilga ji bebūtų, visada ateina meškų rinka. Ir būtent tada investuotojai dar kartą peržiūri savo strategijas bei investavimo planus. Nors daugelis investuotojų savo investuotą kapitalą diversifikuoja ir renkasi obligacijas, investicinius fondus ar akcijas, tačiau visų investavimo galimybių dažnas tikrai neišnaudoja. Vienas iš tokių investavimo įrankių, kuris teikia gana neribotas galimybes ir skirtas išprususiam investuotojui yra opcionai (option).
Opcionų privalumas yra didelis jų lankstumas. Jie gali būti naudojami ir pritaikomi įvairiems investuotojo tikslams pasiekti. Jie gali būti tiek labai spekuliatyvūs, tiek ir labai konservatyvūs. Juos galima naudoti kitoms savo investicijoms apdrausti, norint uždirbti iš krentančių akcijų ar indeksų kursų, padidinti savo perkamąją galią ir panašiai.
Be abejo, šis universalumas turi ir savo kainą. Opcionai yra sudėtingas ir painus investavimo įrankis ir kartais gali būti labai rizikingas. Būtent dėl to prieš pradėdamas prekybą opcionais, investuotojas dažniausiai turi sutikti su jo finansų tarpininko nustatytomis specialiomis opcionų prekybos sąlygomis. Turbūt dėl šios rizikos ir sudėtingumo, daugelis vengia naudoti ar net susipažinti su opcionais.
Iš kitos pusės, bet kokio investavimo įrankio ignoravimas silpnina investuotojo poziciją rinkoje. Taigi prieš nuspręsdami opcionus ignoruoti, turite su jais bent susipažinti. Jų supratimas nepakenks ir bendram išprusimui, nes opcionai naudojami gan plačiai, pvz. valiutų kurso pokyčių draudimui, bendrovės darbuotojų skatinimui akcijų opcionais ir panašiai. Taigi kartu pabandykime juos suvokti.
Kas yra opcionas?
Opcionas yra sandoris, kuris jo pirkėjui suteikia teisę, bet neįpareigoja, už sutartą kainą pirkti arba parduoti tam tikrą turtą iki sutartos datos ateityje. Opcionas kaip ir akcija ar obligacija yra vertybinis popierius. Į jį galima žiūrėti kaip į sutartį, su detaliai ir tiksliai apibrėžtomis sąlygomis bei savybėmis.
Vis dar neaišku? Pabandysime tai pailiustruoti kasdienybėje sutinkamu pavyzdžiu. Sakykime Jūs ieškote pirkti buto, randate patinkantį, tačiau jums pritrūksta pinigų. Jūs tikitės lėšų gauti artimiausioje ateityje ir su buto pardavėju sudarote sutartį (opcioną), kad jis palauks 6 mėnesius ir Jums butą parduos už sutartą 200 000 Lt kainą. Buto pardavėjas sutinka palaukti, tačiau už tokią paslaugą Jūs jam turite sumokėti 5 000Lt. Toliau įsivaizduokime kelis scenarijus:
1. Per pusmetį būsto kainos toje vietoje dėl vienokių ar kitokių priežasčių stipriai pakyla ir tokio buto rinkos vertė padidėja iki 300 000 Lt. Kadangi buto savininkas sudarė su jumis sutartį ir gavo už tai atlygį (pardavė opcioną), jis privalo jums parduoti tą butą už 200 000Lt. Taigi dabar jūs galite užsidirbti, nupirkę jį už 200 000 ir pardavę už 300 000. Jūsų pelnas bus 300 – 200 – 5 = 95 tūkstančiai Lt.
2. Detaliau pasidomėjęs tuo būstu ir pabendravęs su kaimynais sužinote, kad tame name gyvena daug asocialių šeimų, labai brangiai kainuoja vietinės katilinės šildymas o netoliese esantis fabrikas pastoviai skleidžia nemalonius kvapus. Ir nors pradžioje galvojote radę svajonių būstą, dabar jau laikote jį beverčiu. Gera žinia jums tai, kad pagal sutartį su pardavėju jūs neprivalote to buto pirkti. Be abejo, jūs prarasite sumokėtą 5000 Lt atlygį už susitarimą.
Šis pavyzdys demonstruoja kelias svarbias opciono ypatybes. Pirmiausiai, pirkdamas opcioną, jūs įgyjate teisę, bet ne pareigą kažką daryti. Nepasinaudojus sutartimi (opcionu) ir pasibaigus jos galiojimo laikui, ji tampa bevertė, o jūs prarandate tik pradžioje investuotą (už opcioną sumokėtą) sumą. Antra, opcionas yra sutartis, apibrėžianti teisę į kažkokį turtą. Dėl to opcionas yra išvestiniai instrumentas, t.y. jo vertė priklauso nuo kažkokio kito turto vertės ar dydžio. Mūsų pavyzdyje tas kitas turtas yra butas, o investuotojų naudojamuose opcionuose turto vaidmenį dažniausiai atlieka akcijos ar indeksai.
Teisė pirkti (Call) ir teisė parduoti (Put)
Opcionai gali būti dviejų tipų:
- Call. Šis opcionas suteikia teisę jo turėtojui pirkti susietą turtą už tam tikrą kainą iki tam tikro laiko. Call opcionai panašūs į ilgalaikę ( long ) akcijų poziciją- perkantysis Call opcioną, tikisi susietosios akcijos ženklaus kainos augimo iki opciono galiojimo pabaigos datos.
- Put. Šis opcionas jo turėtojui suteikia teisę parduoti susietą turtą už tam tikrą kainą iki tam tikro laiko (opciono galiojimo pabaigos datos). Put opcionai panašūs į trumpąją (short) akcijų poziciją- put pirkėjas tikisi, kad iki opciono galiojimo pabaigos datos susieto turto vertė ženkliai kris.
Opcionų rinkos dalyviai
Kadangi opcionas yra sandoris tarp dviejų šalių, o opcionai būna dviejų tipų, todėl rinkoje dalyvauja keturių tipų dalyviai:
1. Call opcionų pirkėjai
2. Call opcionų pardavėjai
3. Put opcionų pirkėjai
4. Put opcionų pardavėjai
Investuotojai, kurie opcionus perka, yra vadinami opcionų laikytojais ( holders ), o tie, kurie juos parduoda, yra vadinami opcionų išrašytojais ( writers ). Be to sakoma, kad pirkėjai laiko ilgąją poziciją (long) o pardavėjai trumpąją (short). Tarp pirkėjų ir pardavėjų esminis skirtumas yra tai, kad:
- Pirkėjai (tiek Call tiek ir Put) nėra įpareigoti pirkti ar parduoti susietą turtą. Jie gali savo nuožiūra arba pasinaudoti opciono suteikiamomis teisėmis arba ne. Todėl pirkėjams nereikalingas joks išankstinis susieto turto ar lėšų užstatas, garantuojantis opciono įvykdymą.
- Pardavėjai (tiek Call tiek Put) privalo pirkti arba parduoti susietą turtą, todėl dažniausiai jie opciono vykdymo garantui turi turėti susietą turtą ar piniginį užstatą.
Kad būtų aiškiau, pabandysime apžvelgti prekybą opcionais iš pirkėjo pozicijos. Opcionų pardavimas (išrašymas) yra kur kas sudėtingesnis ir rizikingesnis procesas ir jo šiame straipsnyje detaliai nenagrinėsime. Užtenka žinoti, kad kiekvienas opcionas yra sutartis tarp dviejų dalyvių, pirkėjo ir pardavėjo.
Sąvokos
Norint prekiauti opcionais būtina žinoti pagrindinius su jais susijusius terminus.
Vykdymo kaina (strike price)- tai kaina, už kurią yra perkamas arba parduodamas su opcionu susietas turtas. Ji rodo, iki kiek turi pakilti (call opcionams) arba nukristi (put opcionams) susieto turto kaina, kad opcioną apsimokėtų vykdyti (exercise) ir būtų gautas pelnas. Be abejo, tai turi įvykti iki opciono galiojimo dienos.
Standartiniai opcionai, kuriais prekiaujama biržose, vadinami listinguojamais opcionais. Jie turi fiksuotą vykdymo kainą (strike price) ir galiojimo terminą (expiration time). Galiojimo terminas nurodomas kaip metų mėnuo, o tiksli data standartiškai yra trečiasis to mėnesio penktadienis. Standartiškai vienas opcionas (kontraktas) suteikia teises į 100 susietų akcijų.
Call opcionas vadinamas pelningu (in-the-money), jei susietos akcijos kaina yra didesnė už opciono vykdymo kainą (strike price). Atitinkamai Put opcionams, susietų akcijų kaina turi būti mažesnė, kad opcionas būtų pelningas. Kainų skirtumas tarp opciono vykdymo kainos ir susietos akcijos kainos vadinamas vidine verte (intrinsic value).
Bendra opciono kaina (nemaišykite su susietų akcijų kaina) yra vadinama premija (premium). Premija priklauso nuo tokių faktorių, kaip susietos akcijos kaina, vykdymo kaina, laiko likusio iki opciono galiojimo pabaigos bei susietos akcijos kainos nepastovumo (volatility). Opciono kainos (premijos) apskaičiavimas ir įvertinimas yra sudėtingas uždavinys ir čia nebus nagrinėjamas.
Kam naudojami opcionai?
Dažniausiai opcionus investuotajai naudoja siekdami vieno iš dviejų tikslų: spekuliuoti arba apsidrausti. Be to, įmonės opcionus naudoja darbuotojų skatinimui.
Spekuliavimas
Spekuliavimą naudojant opcionus galima palyginti su lažybomis dėl būsimos akcijos kainos. Dėl opcionų lankstumo, investuotojas gali uždirbti ne tik akcijos kaina kylant, bet jai krentant. Spekuliavimas opcionais, tai veikla, kuri gali atnešti didelius pelnus, kaip ir didelius nuostolius. Opcionų apibūdinamas kaip labai rizikingų būtent ir siejamas su jų naudojimu spekuliaciniais tikslais. Didesnė rizika susidaro dėl to, kad skirtingai nuo akcijų pirkimo, investuotojas turi numatyti net tik susieto turto (pvz. akcijų) vertės judėjimo kryptį, bet ir pokyčio dydį bei tikslų laikotarpį. Turint galvoje dar ir komisinius mokesčius visi šie faktoriai mažina investuotojo šansus „laimėti“.
Taigi kodėl žmonės naudoja opcionus, jei šansai laimėti tokie menki? Ogi, todėl, kad opcionai be lankstumo suteikia ir daug didesnę perkamąją galią (leverage). Juk pirkdamas vos vieną opcioną, investuotojas įgyja teisę į 100 akcijų. Dėl to gan nedideli akcijos kainos svyravimai opciono turėtojui duoda kelis kart didesnį pelną, nei perkant akcijas.
Apsidraudimas
Kita opcionų funkcija yra rizikos apsidraudimas. Jį galima palyginti su draudimo polisu. Taip kaip jūs draudžiate savo būstą ar automobilį, opcionas gali būti naudojamas draudžiant kitas savo investicijas nuo nepalankios rinkos krypties. Opcionų kritikai apie tokį jų naudojimą atsiliepia skeptiškai. Juk jei nesi tikras dėl savo investicijų, tai kam tada investuoti. Tačiau nėra abejonių, kad apsidraudimo strategijos gali būti naudingos, ypač instituciniams investuotojams. Individualūs investuotojai taip pat gali iš tokios strategijos turėti naudos. Įsivaizduokit, kad Jūs norite pasinaudoti staigiu technologijų sektoriaus bendrovių akcijų brangimo bumu, tačiau iš kitos pusės jausdamas, kad šis sektorius rizikingas, norite minimizuoti galimus nuostolius. Naudodamas opcionus tokioje situacijoje ir sumokėdamas nedidelį papildomą mokestį (opciono premiją), Jūs galėsite apriboti galimus nuostolius, neribodamas galimo didžiulio pelno.
Darbuotojų skatinimas
Nors darbuotojų akcijų opcionais nėra prekiaujama rinkoje ir jie neprieinami investuotojams, tačiau tokius opcionus galima įvardinti, kaip dar vieną jų naudojimo pavyzdį. Daugelis bendrovių naudoja akcijų opcionus kaip priemonę pritraukti ir skatinti talentingus darbuotojus, ypač vadybininkus. Darbuotojas, turėdamas bendrovės akcijų opcionus yra suinteresuotas dėl gerų bendrovės veiklos rezultatų ir jos akcijų vertės kilimo. Tokie opcionai yra panašūs į paprastus akcijų opcionus. Skirtumas tik tas, kad tokie opcionai suteikia teisę (bet neįpareigoja) pirkti būtent tos kompanijos akcijas, ir jo šalys yra susiję su pačia bendrove (darbuotojas ir bendrovė), kai tuo tarpu paprastai opciono šalys neturi nieko bendro su bendrove, kurios akcijos susietos su opcionu.
Kaip veikia opcionai?
Dabar, kai jau žinome opcionų pagrindus, pabandysime pailiustruoti jų naudojimą pavyzdžiu. Pavyzdyje naudosime fiktyvią bendrovę „AB XXX“.
Tarkime, kad gegužės 1d. „AB XXX“ akcijos kaina yra 67Lt, o Call (teisė pirkti) opcionas, kurio vykdymo kaina (strike) 70Lt ir galiojimo pabaiga liepa (trečiasis liepos penktadienis), kainuoja 3,15Lt. Perkant vieną tokį opcioną, bendra sandorio kaina būtų 315Lt, nes vienas opcionas yra susietas su 100 atitinkamų akcijų. Realioje situacijoje, jūs papildomai dar turite mokėti komisinius tarpininkui, bet šiame pavyzdyje į tai neatsižvelgsime.
Opciono vykdymo kaina 70Lt rodo, kad akcijos kaina turi pakilti virš 70Lt, kad opcionas būtų kažko vertas. Be to, kadangi už opcioną sumokėta 3,15Lt premija, vadinasi akcijos kaina turi pakilti virš nenuostolingos kainos (break-even price) 73,15Lt, kad investuotojas turėtų pelną.
Kadangi opciono pirkimo metu akcijos kaina yra 67Lt, ir ji yra mažesnė už opciono vykdymo kainą 70Lt, kol kas opcionas yra bevertis. Nepamirškite, kad Jūs už jį sumokėjote 315Lt, taigi kol kas Jūsų investicija nuostolinga.
Tarkime, kad po 3 savaičių „AB XXX“ akcijos kaina pakilo iki 78Lt. Didėjant akcijos kainai, pakilo ir Jūsų turimo opciono kaina ir šiuo metu ji yra 8,25Lt, o teorinė jo pardavimo sandorio vertė yra 100x8,25Lt= 825Lt. Turint galvoje, kad įsigydami opcioną Jūs mokėjote 315Lt, gaunasi net +162% pelningumas per tris savaites! Dabar Jūs galite parduoti savo opcioną, kas vadinama pozicijos uždarymu, ir realizuoti pelną. Tačiau jei manote, kad akcijos kaina toliau kils, ko gero opcioną toliau laikysite. Sakykime Jūs opciono neparduodate.
Iki opciono galiojimo pabaigos (trečiojo liepos penktadienio), akcijos kaina nukrito iki 62Lt. Kadangi tai mažiau už opciono vykdymo kainą 70Lt ir jo galiojimas jau baigėsi, jis tampa beverčiu, t.y. jums neapsimoka jo vykdyti (pirkti susietų akcijų po 70Lt), nors ir turite tokią teisę. Taigi nors per opciono galiojimo terminą vienu momentu Jūs turėjote net +160% nerealizuoto pelno, tačiau jo galiojimui pasibaigus tenka pripažinti, kad jo pirkimas atnešė 315Lt nuostolį.
Lentelėje pateikiame apibendrintą šios investicijos į opcioną chronologiją:
Vykdymas ar pozicijos uždarymas (pardavimas)?
Iki šiol kalbėjome, kad opcionas yra teisė pirkti arba parduoti susietą turtą. Nors tai ir tiesa, tačiau realybėje didžioji dalis opcionų nėra realizuojami.
Pagal mūsų pavyzdį, gegužės 21d. Jūs galėjote opcioną realizuoti ir pirkti 100 akcijų po 70Lt, bei iškart jas parduoti rinkoje po 78Lt, gaudami 8Lt akcijai pelną. Be to jūs galėjote tų akcijų net nepardavinėti o toliau jas laikyti.
Tačiau realybėje dažniausiai opcionų turėtojai pasirenka pozicijos uždarymą, parduodami opcioną rinkoje. Tokiu atveju opcioną perka kitas investuotojas arba pirminis opciono pardavėjas (writer). Pagal statistiką tik ~10% opcionų yra vykdoma, 60% parduodama, o 30% tampa beverčiais pasibaigus galiojimui.
Vidinė vertė ir laiko vertė
Trumpai paminėsime, kaip nustatoma opciono kaina (premium). Mūsų pavyzdyje, opciono kaina kito nuo 3,15Lt iki 8,25Lt. Šiuos svyravimus galima paaiškinti dvejomis kainos dedamosiomis: vidine verte (intrinsic value) ir laiko verte (time value).
Bendruoju atveju, opciono kaina yra vidinės vertės ir laiko vertės suma. Vidinė vertė- tai skirtumas tarp opciono vykdymo kainos ir susietos akcijos kainos. Laiko vertė priklauso nuo tikimybės per likusį galiojimo laiką keistis opciono kainai. Jos apskaičiavimas gan sudėtingas, ir susietas su istorine akcijos kainos dinamika, rinkos situacija bei kitais faktoriais. Mūsų pavyzdyje laiko vertė išgalvota bendrą opciono kainą galima paaiškinti taip:
Premija= Vidinė vertė + Laiko vertė
8,25Lt = 8Lt + 0,25Lt
Opcionų tipai
Yra du pagrindiniai opcionų tipai:
- Amerikietiški opcionai. Jie gali būti vykdomi bet kada iki galiojimo pabaigos. Mūsų pavyzdyje minėtas „AB XXX“ opcionas būtent toks ir yra. Beveik visi biržoje prekiaujami opcionai yra amerikietiški.
- Europietiški opcionai. Jie skiriasi nuo amerikietiškų tuo, kad gali būti vykdomi tik opciono termino pabaigos dieną.
Beje, toks opcionų skirstymas niekaip nėra susijęs su geografinėmis vietovėmis.
Ilgalaikiai opcionai
Nors mes kalbėjome tik apie trumpalaikius opcionus, kurių galiojimo terminas keli mėnesiai ir kuriais labiausiai paplitę biržose, tačiau yra ir tokių, kurių galiojimo terminas vieneri, du ar net daugiau metų. Sutrumpintai jie vadinami LEAPS (long-term equity anticipation securities). Nors nuo paprastų opcionų jei skiriasi tik galiojimo terminu, tačiau juos naudoja ilgalaikiai investuotojai ir jie dažniausiai susieti tik su pačių stambiausių bendrovių akcijomis.
Egzotiniai opcionai
Nors šiame straipsnyje aprašyti opcionai kažkam gali pasirodyti gan sudėtingas investavimo įrankis, tačiau iš tikrųjų mes paminėjome tik pačius elementariausius Call ir Put opcionus. Dėl opcionų lankstumo yra begalė nestandartinių ir išvestinių jų tipų, kurie apibendrintai vadinami egzotiniais opcionais.
Kaip skaityti opcionų lentelę?
Opcionų kainų lentelė visiškai nepanaši į akcijų kainų lentelę, todėl pateiksime jos pavyzdį. Paveikslėlyje pateikta „Google Inc.“ opcionų lentelė, kurioje, beje, matoma tik maža dalis visų šios bendrovės akcijų opcionų. Lentelės vaizdas gali skirtis, priklausomai nuo ją pateikiančio šaltinio, tačiau esminiai jos sudarymo principai yra panašūs.
Virš lentelės matome informaciją apie su opcionu susietą akciją- paskutinę jos kainą bei pokytį per šią prekybos sesiją. Lentelės antraštėje nurodyta koks opcionų galiojimo terminas (expiration), bei kokio tipo tai opcionai, Call ar Put. O lentelės stulpelių reikšmės sekančios:
- Symbol. Unikalus opciono simbolis. Simbolis sudarytas iš kelių dedamųjų, kuriomis užkoduota opciono tipas, susietas turtas, vykdymo kaina, bei galiojimo data. Detaliau apie simbolio struktūrą ir jo dedamąsias galima pasiskaityti čia: http://biz.yahoo.com/opt/symbol.html Skirtingos biržose ar finansų tarpininkai gali naudoti ir kitokią simboliką.
- Last. Paskutinio sandorio šiuo opcionu kaina.
- Change. Kainos pokytis, lyginant su praeitos dienos paskutine kaina.
- Bid. Aukščiausia kaina, kurią pirkėjai mokėtų už šį opcioną.
- Ask. Žemiausia kaina, už kuria pardavėjai jį pardavinėja.
- Volume. Šiandien prekiautų kontraktų kiekis.
- Open Interest. Atvirų kontraktų skaičius. Tai tokie kontraktai, kurie yra išrašyti, tačiau jų galiojimo terminas dar nepasibaigęs ir be to jie dar nėra įvykdyti, t.y. rinkoje vis dar „cirkuliuojantys“ kontraktai.
- Strike price. Opciono vykdymo kaina, t.y. kaina už kurią pagal opcioną galima pirkti/parduoti susietą turtą, šiuo atveju Google akcijas.
Išvados
Dar kartą trumpai peržvelkime opcionų pagrindus:
- Opcionas tai sutartis (kontraktas), suteikianti jo pirkėjui (turėtojui) teisę pirkti arba parduoti susietą turtą už tam tikrą kainą iki tam tikro termino;
- Opcionai yra išvestiniai instrumentai, nes jų vertė priklauso nuo susieto turto vertės;
- Call opcionai jo turėtojui suteikia teisę pirkti, o Put opcionai teisę parduoti susietą turtą;
- Opcionų rinkoje dalyvauja keturių tipų dalyviai: Call pirkėjai, Call pardavėjai, Put pirkėjai, Put pardavėjai;
- Pirkėjai dažnai vadinami opcionų laikytojais (holder) o pardavėjai opcionų išrašytojais (writers);
- Kaina, už kurią gali būti perkamas susietas turtas yra vadinama vykdymo kaina (strike price);
- Opciono kaina yra vadinama premija, ir priklauso nuo tokių faktorių kaip susieto turto kaina, vykdymo kaina bei laiko likusio iki galiojimo pabaigos (expiration time);
- Akcijų opcionas suteikia teisę į 100 susietų akcijų;
- Opcionai naudojami spekuliavimui arba rizikos apsidraudimui;
- Opcionai yra dviejų tipų: amerikietiški bei europietiški. Ilgalaikiai opcionai sutrumpintai vadinami LEAPS.
Nors opcionai suteikia papildomas galimybes investuotojams, deja Lietuvos rinkoje jie kol kas nepopuliarūs ir beveik nepaplitę. Šiuo metu vienintelė galimybė pasinaudoti opcionais yra įsigyjant Lõhmus Haavel & Viisemann (LHV) siūlomų opcionų. LHV siūlo opcionus susietus su OMXV, OMXR ir OMXT indeksais bei kelių stambiausių ir likvidžiausių Baltijos rinkos bendrovių akcijų opcionus ( http://www.lhv.lt/markets/options_ee.cfm?nocache=1 ). Tiesa reikia pripažinti, kad dėl vienašališko opcionų kainų nustatymo ir gana brangaus jų vykdymo komiso, šių opcionų rizikingumas ir galimas pelningumas nėra investuotojams toks palankus kaip pavyzdžiui JAV rinkoje prekiaujamų opcionų.
Tikimės, kad šis straipsnis bent truputį padėjo susipažinti su opcionais. Dar kartą primename, kad opcionai nėra skirti visiems. Jie yra skirti išprususiems investuotojams, o jų nemokšiškas naudojimas gali atnešti didelių nuostolių. Šį straipsnelį reiktų naudoti tik kaip įžangą į platesnį opcionų pažinimą.
Sėkmingų Jums investicijų!
Saulius R. (sliux)
(paruošta pagal www.investopedia.com ir finance.yahoo.com informaciją)