Pradėsim nuo, kaip tai vadina V.Landsbergis, "Leonas LT", nes matome, jog šis burbulas irgi sparčiai bliūkšta.
O buvo taip. Pamasinti lengvai "uždirbtų" iš valstybės ir neįgaliųjų pinigų, VP dešimtuko berniukai nusprendė šią aukso gyslą išnaudoti dar labiau. Įrankis ir patirtis to aukso kasybai jau buvo: už dyką (tiksliau, vien už kyšius "valstybininkams") "gauti" Vakarų Skirstomieji Tinklai. Jų pagrindu, pasinaudojant kai kurių "sąžiningų" politikų paranoja bei korumpuotų politikų godumu, buvo nuspręsta sukurti šachtą valstybinio aukso kasybai: "LEO LT". "Politikams" buvo mestas masalas: "sąžiningiems" paranojikams - "energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos", korumpuotiesiems - maišai ir maišiukai (priklausomai nuo tų politikų "svorio") su pinigais. Čia visų "politikų" ir vikrių verslininkų interesai sutapo ir atsirado dešiniųjų, kairiųjų ir maksiminių "vaivorykštė", kuriai netrukus gimė jų karštos meilės vaisius - neišnešiotas, bet labai godus mutantas Leonas.
Negi dar kam reikia aiškinti, kad jokios atominės elektrinės VP dešimtukas nė nesiruošė statyti? Visų pirma, joks mažmenininkų su gariūnišku mąstymu verslas nedirbs tokiai tolimai ateičiai. Antra, verslas visada galvoja tik apie save ir savo pelną, o ne apie kažkokią abstrakčią "Lietuvą". Ir nereikia išsigalvoti kažkokių mistinių spec. tarnybų ar kitokių priešų kenkėjiškos veiklos

Dabar paabejokim pačios "energetinės nepriklausomybės" sąvoka ir jos interpretacijomis mūsuose. Taip, dabar yra labai didelė (jei nepasakyti absoliuti) Lietuvos energetinė priklausomybė nuo Rusijos. Ar tai reiškia ir politinę priklausomybę? Jokiu būdu. Rusai netrukdė nei prieš Dž.Bušą keliaklūpsčiauti, nei ant Rusijos spjaudyti, nei blokuoti ES ir Rusijos derybas, nei M.Saakašvilį karštai remti jo "karo žygyje", nei "baudė" už begalę kitų demaršų Rusijos atžvilgiu. Tai kas tada yra tos paranojos varomoji jėga, be kompleksuotos tautos "išdidumo" ir jos "politikų" kvailumo?! Atsakymas vienas: Baimė! "Drąsios šalies" paniška baimė! Tas atvejis, kuomet kiškis iš siaubo puola mešką!
Savaime suprantama, reikia diversifikuoti savo energetinę priklausomybę ir diegti alternatyviąją energetiką šalies viduje. Bet pirma, priklausomybės diversifikavimas irgi susijęs su nemažesnėmis rizikomis: kuo totalitarinis Azerbaidžanas, tiekiantis dujas hipotetišku Nabucco dujotiekiu yra patikimesnis už autoritarinę Rusiją? Kuo kitos į Rusiją nuolat žiūrinčios Vidurio Azijos valstybės, Kazachstanas, nestabilios bei menkai demokratiškos Ukraina ir Gruzija yra patikimesnės? Pagaliau, ar Švedija su Lenkija (taip taip!) yra absoliučiai patikimos? Negi dar reikia priminti "pinigų vamzdžio" iš Skandinavijos užsukimą?..
Užbaigti galima chrestomatine tiesa: visas gyvenimas Žemėje susijęs su rizika. Skirtumas tik toks, kaip ta rizika valdoma. Šiuo atveju rizikos valdymo techninė pusė yra paprasta: reikia tik pinigų ir politinės valios. Bėda tik ta, kad kuomet yra pinigų, silpsta arba nelieka valios, o kai atsiranda valia - tada nėra pinigų. Reikia abiejų dalykų vienu metu.
Politinė rizikos valdymo pusė yra sudėtingesnė, nes problema yra mąstyme, kurį pakeisti žymiai sunkiau, negu nutiesti vamzdžius. Bet jeigu tai netikėtai pavyksta, vaisiai ypatingai saldūs. Bendravimas, bendradarbiavimas ir geranoriškumas sutaupo šimtus milijardų ir lengvai išsprendžia atrodžiusias "neišsprendžiamomis" problemas
