Nepagavau minties. Čia apie liežuvio skonio receptorius? Tai kad jie čia...
Bet suki link ligos.
Panašu, jog iš tų mano pyragėlių susidarei nuomonę, jog aš kaip kokia pampuška tik ryju ryju tuos pyragėlius, ir vien apie juos tegalvoju Ne ,taip nėra. Aš kartais visą dieną net pamirštu pavalgyti.
Nesijaudinu ir dėl to. Čia ta diskusija visai apie kitką vyksta.

Kas liečia ligas - tai plati tema, ir ne čia apie tai diskutuoti

Mes kalbame apie sveikus žmones.
Apie saikingą maisto vartojimą.Tik nuomonės išsiskiria kardinaliai dėl kitų dalykų.
Nuo ko yra didesnė tikimybė susirgti:
-nuo saikingo įvairių produktų vartojimo pagal žmogaus norus?
-nuo pastovaus kaltės jausmo, kad nusidėjai, kažką suvalgęs?

Na, lorpak, prie tavęs tai nepajėgiu neprikibti Ir taip nuoširdžiai Net pačią juokas ima

Kokiu būdu tas kūnas vadovauja "paradui" ? Kūno dalis ranka įdeda į kūno dalį burną uždraustą vaisių, brudą, žodžiu

Kai pas mane svečiuojasi šeimos draugas, įgijęs panašių "pričiūdų", kaskart tiesiai šviesiai pasakau:"Su kiekviena diena tu vis labiau nukvanki. Ką nori, imk nuo stalo, ko nenori - neimk". Ir niekas nieko nei užjaučia, nei šventuoliu, nei nusidėjėliu jaučiasi...ir tai nė kiek nėra pakeitę ankstesnio bendravimo stiliaus.

Jei tik tokie dalykai tebūtų iššūkiais... Panašu, jog pradedu suprasti

Taip. Tavo išvardinti dalykai irgi atiminėja energiją. Juodoje arbatoje, kaip žinia, kofeino daugiau nei kavoje.

Ledai Galima lorpak. Nėra tokio maisto produkto kurio negalima būtų valgyti ar suvalgyti. Ne tame esmė ar galima ar ne. Esmė tame ką tas produktas tavo organizme nuveikia. Emocijos gaunamos iš skonio receptorių tenkinimo bei pagaminto maisto valgymo geroje kompanijoje - puiku. Puiku iki tol, kol nesi pakankamai samoningas gilintis į maitinimosi pagamintu maistu esmę.

Ledai - tai produktas gaunamas iš pieno (dažniausiai karvės) bei jo produktų. Vienas dalykas, kad karvės pienas skirtas veršeliui, ne žmogui (su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis - o jų nors vežimu vežk). Kitas dalykas, kad šiandien karvės šeriamos ne tik žole arba visai jos "nemato" bei intensyviai gydomos antibiotikais ir t.t.

Nusidėti nei kažką suvalgius, nei kažką padarius mes negalime, nes nuodėmių tiesiog nėra. Jei nori kažką daryti - tai ir darai. Vienintelė priežastis dėl ko imi nevalgyti kažko, ką labai mėgai, bet kas nėra naudinga tavo organizmui - tai išaugusi meilė sau. O šis procesas neišvengiamai rišasi su samonigumo didėjimu.

Ką reiškia - saikingai pagal norus? Jei valgai tai tiek kiek nori, o ne tiek, kiek būtų saikinga. Norui ant saiko nusispjauti. Saikingai pagal norą, reiškia - ne pagal norą o pagal kažkokią kažkieno nustatytą normą (suvaržymus).

Ateities žmonių nebūna, nes ateitis neekzistuoja. Yra tik DABAR.

Dėkinga, aišku. Bet neužkalbėk man dantų. Esu baigusi tos srities aukštąjį mokslą ir esu pajėgi orientuotis šiuose veikimo mechanizmuose.
Aš visgi lenksiu prie kito.


http://www.traders.lt/forums.php?m=posts&p=91832#91832

Kad būtų galima žodžiais išreikšti, įsivaizduokime tą kamuolį. Pradinis aš. Kažkoks apvalus tam tikro tūrio kamuolys.

Tavo požiūris - esu pirminėje būsenoje pilnas brudo kamuolys, jei net to brudo nėra, aš jį susikursiu vaizduotėje. Jei ne tas, tai bus kitkas. Tau reikia problemos, jei ne tikros, tai menamos. Toks yra poreikis. O poreikiai įgyvendinami. Ir tada turi užsiėmimą - "valytis" ką nors. Žodžiu, mažėti mažėti, trauktis trauktis link...galutinio vidury esančio mažiausio branduoliuko - "laimės žiburio" - kuris net gali būti kažkokia pasiekta hipnotinė būsena. Viskas. Didysis tikslas pasiektas !

Mano požiūris - esu pirminėje būsenoje tokia, kokia esu, ką gavau gimdama. Esu dėkinga sutvėrėjui už tai, ką jis sukūrė. Tobula tai ar ne...bet tai aš. O toliau aš tęsiu savo darbą - ne traukiuosi į vidų, o didėju.Kiek galiu, kiek pajėgiu, kiek suprantu...kiek noriu...

Tu turi poreikį griauti.
Aš turiu poreikį kurti.

BASTA.

Agata

Na kur tu vėl bėgi? Vertinimai, kaip nuosprenžiai pasipylę iš teisėjo lūpų, nubloškia nuoširdžią diskusiją į šalikelę. Kas čia ką griauna ir kas čia kesinasi į tavo naturalius poreikius kurti?

Mes čia diskutuojame, keičiamės informacija ir patirtimi gerbdami vienas kito pasirinkimus. Kažkodėl man atrodo, kad tu nori su kažkuo kovoti, prieštarauti ir ginčytis. Niekas neabejoja tavo gebėjimais orentuotis ir baigtais mokslais (pasirodo turim kai ką bendro). Prie ko čia jie?

Kas kovoja su netvarka, tik didina ją. Nes ką gi veiks kovotojai, kai netvarkos nebeliks? Kam jie bus reikalingi? Kovą domina tik vienas dalykas - pati kova. Pralaimėtojai ir laimėtojai kovojant būna visada, tai kam kovai dėl jų jaudintis. Jai rūpi tik ji pati. Norint įvesti tvarką, reikia ignoruoti netvarką ir sutelkti dėmesį į tvarkos darymą.

Aš nesirenku kovos.

Niekas nesikėsina.
Nes neįmanoma pasikėsinti.

Ir čia nėra jokios kovos.
Čia tik diskusija.

"Aš nesirenku kovos."

Zinok gerai kartais ir kardus suremt, nes su ta amzina meile man atrodo greit nuobodu pasidarys

Atleiskite, kad ir as isikisiu i tokia idomia jusu visu diskusija. Manau, kad nereikia visada visko vynioti i toki storos vatos sluoksni. Is tikruju valgyti zole, gerti/negerti alkoholio, rukyti/nerukyti nikotino, vartoti/nevartoti narkotiku yra labai paprasti - tiesiog imi ir darai kaip nusprendes. Nori nevalgyti mesos - nevalgyk, nori nerukyti - nerukyk, nori negerti - negerk. Tavo ranku, burnos ir viso kito nevaldo niekas tik pats. Juk ne dievo apvaizda cigarete i burna kisa ir i plaucius traukia, taip pat ir taukus i keptuve pila, lasinius i pilva deda. Viskas priklauso nuo musu paciu. Ir, bent jau man atrodo, kad viskas yra labai paprasta.

Tai aišku. Patys mes jau nieko nebepajėgūs. Nė žingsnio žengti savarankiškai be kažkokio vedlio, Mokytojo... Tai kas gi aš esu? Kažkieno priedėlis?

Gali būti, jog vaikystėje mamytė visur už rankos vedžiojo. Suaugome, mamytė nebepajėgi. Reikia pakaitalo. Nes ir vesti kažkas turi, o jei ne ten nuvedė, nepasisekė, kažko nepadarei - lemtis...kažkas kitas kaltas, tik ne aš pats Poreikis lengviausio kelio.

Aš turiu daug Mokytojų, bet ne vieną kažkokį, kuriam lyg kilimėlis po kojomis gulėčiau.

C#

Na taip kaip ten sakei: užuodi gėles - dairykis nabašniko!

Tik kas, pagal tave, tas "gerai"?

Agata

Be mokinių, nebūtų ir mokytojų. O geras mokytojas tas, kuris mokosi iš savo mokinio. Mokytojų skaičius priklauso tik nuo tavo sugebėjimo tą mokytoją įžvelgti kituose. Beje, ar ižvelgi mokytoją savyje?

Laurynukas

Sveikinu neatleistinai įsikišus į diskusiją! Kam atsiprašinėti? Mes patys tave pritraukėme, kaip ir tu mus.

Nežinau. Niekad apie tai negalvojau...
Bet žinau, jog visą gyvenimą iš kažko mokausi. Labai daug Mokytojų turėjau ir turiu...kasdien kažko išmokstu...iš kitų. Esu dėkinga likimui, jog neskyrė man juodo pavydo jausmo. Tai laikau vos ne pagrindine savo augimo priežastimi. Tais, kuriems pavydima juodai, aš žaviuosi ir mokausi iš jų.

Agata

Dėkok sau, ne likimui. Mes renkamės likimą, o ne jis mus.

Tu kabinėjiesi prie žodžių.
Tau bet kokia kaina baltą reikia paversti juodu.

Aš netoleruoju... kažkoks absurdas.
Nebematau prasmės tolimesnei diskusijai tuo klausimu.

lorpak,
man toks jausmas, kad tu tarški, kad tarškėti

Tik nesupyk Neturiu tikslo ir noro tave supykdyti
Geriau pasijuok iš to

Tai jau taip.



O ar tau kas siūlė nesistebėti? Laisva valia. Kuo nori, tuo stebėkis, kas nestebina, tuo nesistebėk.

Aš taip pat daug kuo stebiuosi. Ir panašu, jog kitokiais dalykais, negu tu.