Naujajai premjerei Ingridai Šimonytei: “Tarkite ryžtingą žodį!”

Bandydamas padėti giminaitei, įmerkusiai pinigėlius į Snoro obligacijas ir juos praradusiai po Snoro bankroto, 2014 metų pradžioje parašiau laiškelį žinomai politikei Ingridai Šimonytei, klausdamas, kokios galimybės tuos pinigus atgauti. Gana greitai (2014 01 16) sulaukiau atsakymo, kur man buvo pasiūlyta „skaityti… Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 str. 4 d., kur nurodyta, jog skolos vertybiniai popieriai nėra apdrausti”. “Jeigu manote, kad jums priklauso draudimo išmoka, turite reikšti pretenziją Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įmonei, o pretenzijos nepatenkinus, skųstis teismui”.

Tie teismai, atsimenu, tuomet (o ir dabar) tūkstančiams žmonių štampavo vienodus atsakymus: “esate pats kaltas, prisipirkęs tų obligacijų”.

Tačiau laikui bėgant, atsirado ir kitokių argumentų Snoro obligacijų byloje, kurių gerb. I. Šimonytė, deja, nekomentuoja. Štai jie. Prašomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimti prejudicinį sprendimą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, 2018 03 22, dalyvaujant generaliniam advokatui M. Campos Sánchez Bordona, priėmė sprendimą bylose „Agnieška Anisimovienė ir kt.“. Kas ten rašoma?
69 punkte: „Kredito įstaiga su savo klientais sudaro sutartis dėl būsimų perleidžiamų vertybinių popierių, kurių emitentė yra ši įstaiga, pasirašymo, yra investicinė paslauga, kaip tai suprantama pagal Direktyvos MiFID 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Todėl skoliniai reikalavimai, susiję su lėšomis, kurias šie klientai perdavė minėtai įstaigai pagal šias sutartis, GALI BŪTI PADENGTI taikant investuotojų kompensavimo sistemas pagal Direktyvos 97/9 2 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos 1 įtrauką”.

Dar svarbesnis yra 70 punktas: „Šiuo atveju šios išvados NEPANEIGIA Lietuvos vyriausybės ir IID pateiktas argumentas, kad skoliniai reikalavimai, kaip antai tie, kuriais remiasi A. Anisimovienė ir kt., nėra kompensuojami remiantis Direktyva 97/9, jeigu jie kyla iš investavimo rizikos, t. y. dėl finansinių priemonių, kurias siekė įsigyti šie investuotojai, emitento bankroto, kurios atžvilgiu ši direktyva nenumato jokios apsaugos“. NEPANEIGIA!, nors Lietuvos valdžia visą laiką tvirtino priešingai.

ESTT Sprendime taip pat cituojama Europos Parlamento Direktyva 97/9 (aišku, privaloma ir Lietuvai!): „svarbu, kad kiekvienoje valstybėje narėje būtų investuotojų kompensavimo sistema, GARANTUOJANTI suderintą apsaugos minimumą, bent jau smulkiesiems investuotojams, jeigu kartais investicinė įmonė negalėtų įvykdyti įsipareigojimų savo investuojantiems klientams.

Dėl to turėtų būti PAREIKALAUTA, kad kiekviena valstybė narė turėtų investuotojų kompensavimo sistemą ar sistemas, kurioms priklausytų kiekviena tokia įmonė; kadangi kiekviena sistema turi apimti investicinės įmonės dėl investuotojų investicinės veiklos turimas pinigines lėšas ir vertybinius popierius, kurių tais atvejais, kai investicinė įmonė nesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų investuojančiam klientui, įmonė negali grąžinti investuotojui“.
Vertėtų priminti ir sprendime nepaminėto, bet Lietuvai privalomos Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 97/9/EB 13 punkto: „tikslinga leisti valstybėms narėms reikalauti, kad galimų nuostolių dalį prisiimtų ir investuotojai; investuotojui turi būti kompensuota bent 90 % bet kokio nuostolio sumos, jeigu išmokama kompensacija yra mažesnė nei nustatytas Bendrijos minimumas“ (t.y. iki 22 tūkst. eurų).

Ir dar iš 97/9 direktyvos. „2 str. 1. Kiekviena valstybė narė turi UŽTIKRINTI, kad jos teritorijoje būtų įdiegta ir oficialiai pripažinta bent viena investuotojų kompensavimo sistema. Nė viena investicinė įmonė, kuriai valstybėje narėje išduotas leidimas veiklai, neturi teisės vykdyti investicinės veiklos, jei ji nepriklauso tokiai sistemai. 2. Sistema suteikia investuotojams kompensaciją pagal 4 str., jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad, jų nuomone, investicinė įmonė dėl tiesiogiai su jos finansine padėtimi susijusių priežasčių dabar nepajėgi įvykdyti savo įsipareigojimų, kylančių iš investuotojų reikalavimų, ir paskutiniu metu nematyti, kad šie įsipareigojimai bus įvykdyti vėliau“.

Kaip į Europos Teismo sprendimą reagavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas? Jo 2018 06 22 nutarties 28 straipsnyje pažymėta, kad „Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad investuotojas įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudžiamojo įvykio dienos tik tuo atveju, jeigu investuotojo vertybinius popierius draudėjas yra panaudojęs be investuotojo valios“.

TAČIAU! „Nagrinėjamoje byloje NENUSTATYTA, kad AB bankas „Snoras“ ieškovų pagal obligacijų pasirašymo sutartis įmokėtas lėšas būtų panaudojęs be jų valios“.

Beje, ankstesnėje LAT 2015 11 17 nutartyje taip pat pažymėta, kad teismai „privalo NETAIKYTI nuostatos, kad galimybė pasinaudoti kompensavimo sistema priklauso nuo to, ar kredito įstaiga pinigus ar vertybinius popierius perleido ar panaudojo be investuotojo valios“.

2018 06 22 LAT nutarties 37 straipsnyje dar pažymėta, kad „galiojančios investuotojų ir indėlininkų apsaugos sistemos NEGALI PANEIGTI skolinių reikalavimų turėtojams suteikiamų teisių ir užkirsti jiems kelio pasinaudoti Europos Sąjungos lygmeniu įtvirtintomis garantijomis“.

Dar kartą sugrįžkime į 2015 11 17 LAT nutartį, pagrindinį dokumentą, nulėmusį lėšų už įsigaliojusias obligacijas negrąžinimą. Faktas, kad „vertybinių popierių emitentas ir juos platinusi investicinė įmonė (AB bankas „Snoras“) sutapo, nėra teisiškai nereikšminga ir nesudaro pagrindo išplėsti Investuotojų apsaugos direktyvos bei ją įgyvendinančio IĮIDĮ tokia apimtimi, kad šie teisės aktai apsaugotų nuo vertybinius popierius išleidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos“.

Deja, Investuotojų direktyvoje apie tai nieko nekalbama, tik pakartojama, kad „kiekvienoje valstybėje narėje būtų investuotojų kompensavimo sistema, garantuojanti suderintą apsaugos minimumą, bent jau smulkiesiems investuotojams, jeigu investicinė įmonė negalėtų įvykdyti įsipareigojimų savo investuojantiems klientams”. Beje, panašiai aiškinama ir Generalinio advokato išvadoje, kad tai, kad „Snoras“ kartu yra ir vertybinių popierių emitentas, ir tarpininkas, neturi reikšmės aiškinant Investuotojų direktyvą.

Dar iš 2015 11 17 LAT nutarties: „Nuostoliai atsirado dėl EMITENTO BANKROTO ir jo nulemto obligacijų nuvertėjimo“, „… nėra pagrindo teigti, kad ši rizika būtų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema, todėl nagrinėjamu atveju direktyvoje nurodyta draudimo išmoka (kompensacija) nemokėtina“.
Deja, tai nepagrįsta juridinė improvizacija, nes Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 str. kalba kitaip: „Bankroto bylos iškėlimas yra įsipareigojimų investuotojams DRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS draudimo sistemos dalyviui arba priežiūros institucijos sprendimas pripažinti tokį dalyvį nemokiu, kai jis dėl su savo finansine padėtimi susijusių priežasčių negali įvykdyti įsipareigojimų investuotojams ir yra pagrindas manyti, kad to negalės padaryti artimiausiu metu“.

Kas toliau? Tūkstančiai Lietuvos žmonių, įklimpusių Snoro obligacijų raizgalynėje, laukia, kol Lietuva paklausys Europos Teismo ir žengs jos nurodytu teisingų sprendimų įgyvendinimo keliu. O tam tikrai padėtų ir ryžtingas naujosios premjerės Ingridos Šimonytės žodis.

Grand, neteisėtai įgyta nuosavybė liečiama, dar ir kaip. O šiaip, tai tokius klausimus sprendžia visokie arbitražai, teismai ir t.t. Čia gi darai tik savo "nebukas" išvadas, kurios apspręstos, greičiausiai, dėl skausmingai prarastų lėšų.
Apie kokį tvarkingą Snoro sutvarkymą Latvijoje eina kalba ? Gal priminti, kad R. Paulsas prarado visas savo santaupas (739 tūkst. latų) per tą teisingą uždarymą.
Snoras buvo pradėjęs rinkti indėlius neadekvačiom palūkanom, o ir tos super obligacijos - gal reikėjo laukti, kol į Snorą suneš pinigus pusė Lietuvos, o tada užlinks kaip Sekundės bankas ? Tada būtų nukentėjusi visų Lietuvos žmonių nuosavybė, bet šita nuosavybė, Grand, pačiam neįdomi.

Prie ko čia neteisėtai įgyta nuosavybė. Negi mano, kuklus butukas? "O šiaip, tai tokius klausimus sprendžia visokie arbitražai, teismai ir t.t." Tai kad teismai nesprendė. Jie tik štampavo sprendimus, pagal kažkokios aukštos ponios nurodymus: pats esi kaltas. O kad teismai pažiūrėtų į Europos teismų rekomendacijas, tai to nebuvo. O kas tos "nebukas" išvados? Ir dar. Tos obligacijos nebuvo jokios super, gal kokiu 1 procentu didesnės. "Tada būtų nukentėjusi visų Lietuvos žmonių nuosavybė, bet šita nuosavybė, Grand, pačiam neįdomi". Kas čia per absurdiška filosofija? Nesupratau.
supratau.

Tiek bankų akcijas, tiek obligacijas, tiek indėlio sertifikatus smulkūs investuotojai, be jokios abejonės, įsigijo teisėtai, nepažeisdami jokių LT įstatyminių aktų, o štai kodėl partškoliniai nusprendė, kad pvz.: investuoti į Snoro naują, taip ir nepatvirtintą, akcijų emisiją pinigai turi būti valdžios pavogti, arba kodėl "nacionalizuoto" banko akcijų "rinkos kaina" turi būti nulinė (matyt, iš anksto įvertino, ko bus vertas valdiškas bankas), nors "nacionalizavimo" metu tikroji rinkos kaina aiškiai matėsi VP biržoje, kur tomis akcijomis buvo aktyviai prekiaujama, čia klausimas... Matyt, partškoliniai savaip supranta, kas tai yra "teisinė" valstybė ir tas jų supratimas grindžiamas senąja "gerąja bolševikine patirtimi", kai liaudis buvo masiškai apvaginėjama "mokesčių mokėtojų labui".

Į kokį banką pravedė? nes SEB dar nėra..

Man pervedė į SEB-ą... Manau, kad su ieškovais atsiskaitoma palaipsniui, kadangi užtrunka grąžinamų pinigų perskaičiavimas (palūkanos, procesinės palūkanos, teismo išlaidų kompensavimas, advokatų ir IA paslaugų apmokėjimas pagal JVS), o ieškovų yra nemažai.

Aišku, lauksim kol suskaičiuos, Ačiū už info.

Priminsiu tik, kad dar teks susimokėti mokesčius nuo gautų palūkanų, viršijus 500Eur sumą

Kur čia taip reglamentuojama? Įsivaizdavau, kad nuo teismo priteistų sumų mokesčiai nemokami... Tai juk delspinigiai, tai būtų nelogiška, jei mokesčius turėtų mokėti nukentėjęs asmuo, o ne kaltininkas, vėluojantis atsiskaityti. Be to tai delspinigai už grąžitą įnašą už akcijas, kurios taip ir nebuvo išleistos, taigi negalėjo ir būti su pelnu parduotos...

Bet kokiu atveju tai yra gautos palūkanos. Nesvarbu iš kur ir kaip jos gautos. Gali būti palūkanos už terminuotą indėlį, palūkanos už suteiktą paskolą, palūkanos iš tarpusavio skolinimo pltaformų, priteistos palūkanos už kažką ir t.t.
Gerai būtų, kad IA detalizuotų tą pervestą sumą: kiek sudaro palūkanos ir kiek grąžintos teismo išlaidos. Nes teismo išlaidos neturėtų būti įtraukiamos į apmokestinamą sumą.

nereikia "filosofijos", reikia nurodyti GPMĮ straipsnį, pagal kurį apmokestinami delspinigiai.

Nežinau kaip dėl delspinigių, bet šioje byloje buvo priteistos palūkanos. Mokėjimą gavau : Kompensacines palukanos ir kt. byloje Nr.e2A-286-560/20­‌20 atemus isipareigojimus pagal prisijungima prie JVS

Caps, kad būtų lengviau suprasti - tu avansu sumokėjai pinigus už prekę, bet pardavėjas tau prekės neatidavė ir pinigų negrąžino. Po 10 metų bylinėjimosi tau vargais negalais iš to vagies per teismus pavyko susigrąžinti avansą ir prisiteisti įstatymu numatytus delspinigius. Kurioje vietoje tu čia uždirbai pelną, kuris turi būti apmokestintas GPMĮ nustatyta tvarka?

Tai ar delspinigius ar palūkanas? Korioje vietoje tu matai, kad tau priteisė ir išmokėjo delspinigius? Nesinervuok taip, jeigu tai delspinigiai ir jie nėra apmokestinami, tai džiaukis. Aš tik galvoju, bet nesu tikras ir tingiu tau ieškoti, nes man po barabanu, kad čia buvo išmokėtos palūkanos: po 5% metinių. Aš tik perspėjau, kad taip gali būti. Ar tai teisinga, ar ne - man vienodai

a, nu, tada supratau - kai žmogui "po barabanu", tada taip, jis gali ir turi teisę rašyti bet kokias nesąmones...

Kurioje vietoje nesamonė? Kad palūkanos virš 500Eur apmokestinamos? Tik nepradėk vėl apie delspinigius. Aš nežinau ar delspinigiai apmokestinami ir ar čia buvo delspinigiai. Pasikartosiu, man atrodo, kad čia gavau palūkans ir tiesiog perspėju, kad gali būti apmokestinamos. Kas čia neaišku? Ir ko čia kaip kokiam skalikui kabinėtis prie kikevieno žodžio? Ko tie žmonės tokie pikti? Kas jums darosi?

Pagal mane ,tai nuo indėlių padėtų iki 2014m.,palūkanos neskaičiuojamos.Byla atrodo pradėta anksčiau kaip 2014m? Reikia dar žiūrėti už kurį laikotarpį palūkanos priteistos

Būtent, šioje vietoje pilnai sutinku ir pritariu: kur ritasi šis pasaulis?

Žiūrėjimas čia paprastas - turėjo būti priteistos nuo draudiminio įvykio pradžios iki įstatymu numatyto penkių metų termino pabaigos, bet realiai mūsų demagogai pasinaudojo ESTT išaiškinimo punktu dėl privalomo kompensacijos išmokėjimo pagal indėlių draudimą arba investicijų apsaugą tvarkos ir pareikalavo investuotojų pateikti dokumentus būtent su tokiu prašymu. Tai leido valdžiai "sutaupyti" reikšmingą sumą, nes daugumai investuotojų delspinigiai buvo paskaičiuoti dalinai, o ne už visą įstatymais numatytą 5 metų laikotarpį.

Ka tu cia kliedi propagandiste!!? Pyli pamazgas tas pacias kurias pyle konservai ir visa valdzia iskaitant ir ypac Grybauskaite. Slykstu!

Tu nori pasakyti, kad as nelegaliai igyjau Ukio banka? Ar nori pasakyti, kad like 9000+ investuotoju nelegaliai igijo Ukio banka? Tu haliucionuoji!

Butent, tokius klausimus sprendzia teismai! Kadangi Lietuvoje klesti teismu korupcija, tai ant konstitucijos buvo padeta skersas, nes Grybauskaite seniai ja naudoja viettoj tualetinio.

Jei tu ten kliedi apie galimai 'nelegalius' Romanovo virazus tai:

a). Jei kazkas kazka daro nelegaliai tai sprendzia teisesauga, ne Grybauskaite, ne Vasiliauskas, o VSD, STT, policija ir t.t.
b). Jei jau bankas griuvo ir buvo visiskas aliarmas reikejo perimti Romanovo akciju paketa ir tuo paciu kontrole, tam banko nereikejo griauti.

ir t.t. ir t.t.

Bet planas buvo ne toks.

Bankas buvo sugriautas nelegaliai. Investuotojai apvogti. Turtas isvogtas.


Dar karta klausiu: