Autorius | Žinutė |
2008-08-06 08:57 #11346 1 | |
2 erika1
JAV doleris JAV viduje cirkuliuoja jau ilgus šimtmečius. Ši valiuta po WWII tapo pasaulio rezervine valiuta. Todėl eiliniam amerikiečiui būtent doleris ir yra vertės matas. Na kam jam gali prireikti EUR ar JPY JAV viduje? Ar daug jus pažistate senosios Europos gyventojų (kalba ne apie spekuliantus), kurie turedami EUR, laikytu pinigus doleriais ar noretu juos keisti pirmyn atgal? O JAV ši sistema subrendo per kelias kartas, todėl daugumai amerikiečių kitų valstybių valiutos - tera grąžus spalvoti popiereliai, o doleris ir Afrikoj doleris. Dėl keitimo apribojimų daug nepasakysiu. Girdėjau iš lietuvio, dirbančio JAV kad didesnę sumą USD konvertuoti į EUR tam kad juos nusiusti į Europą yra gan sudėtinga (restrictions) ir dažniausiai neapsimoka. Pigiau siūsti USD ir konvertuoti vietoje. Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
2008-08-06 09:04 #11347 3 | |
2 topsportas
Pinigus, kurios JAV išleidžia Irake, galima būtų priskirti prie fiskalinės JAV valstybės politikos - tai yra tam tikrų ekonomikos šakų (karo pramonė ir t.t.) stimuliavimas. Nutraukus karinę kompaniją - biudžete liktu daugiau pinigų, tačiau iš karo gyvenančios eko šakos netektu užsakymų = kontrakcija, darbo vietų mažinimas ir t.t. Ir viskas tai vyks jau ir be stagnuojančios ekomonikos fone. Todėl, greičiausiai, ypatingos įtakos USD kursui karo nutraukimas neturės (palengvės tik biudžetui). Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
2008-08-06 11:47 #11350 | |
Na, Ashaman, tikrai nėra vienintelis turintis tokį požiūrį į JAV ir jų valiutą. Addison Wiggin savo knygose taip pat dėsto panašias mintis (paskutinioji knyga, tiksliau 2 leidimas - the demise of dollar... ir prieš tai buvusi "Empire of debt"). Visų knygų neskaičiau (neseniai užsisakiau, laukiu atkeliaujant, bet paskaičius komentarus/atsiliepimus galima susidaryti netgi griežtesnę nuomonę, nei Ashaman išsakė). Todėl vadinti tai politikavimu ar manipuliavimu, kai pačioje Amerikoje toks pat požiūris yra įvertintas ("BEST SELLER" New York Times)....
Vis daugiau ir daugiau atsiranda kalbų apie šios Imperijos griūtį, netik už Atlanto, bet ir pačioje JAV. |
|
2008-08-06 22:50 #11367 | |
to Aschaman
Ashaman : 2 erika1 JAV doleris JAV viduje cirkuliuoja jau ilgus šimtmečius. Ši valiuta po WWII tapo pasaulio rezervine valiuta. Todėl eiliniam amerikiečiui būtent doleris ir yra vertės matas. Na kam jam gali prireikti EUR ar JPY JAV viduje? Ar daug jus pažistate senosios Europos gyventojų (kalba ne apie spekuliantus), kurie turedami EUR, laikytu pinigus doleriais ar noretu juos keisti pirmyn atgal? O JAV ši sistema subrendo per kelias kartas, todėl daugumai amerikiečių kitų valstybių valiutos - tera grąžus spalvoti popiereliai, o doleris ir Afrikoj doleris. Dėl keitimo apribojimų daug nepasakysiu. Girdėjau iš lietuvio, dirbančio JAV kad didesnę sumą USD konvertuoti į EUR tam kad juos nusiusti į Europą yra gan sudėtinga (restrictions) ir dažniausiai neapsimoka. Pigiau siūsti USD ir konvertuoti vietoje. nelabai galiu isivaizduoti toki vaizdeli, kai kokiu 30 JAV pensininku grupe nutaria keliauti....nu pvz. i Vokietija...islipe kokiam Frankfurto aerouoste ir pamate valiutos keitimo kioskeli, 30 pensininku sustoja i eilute ir ramiai kokias 2-3 valandas keiciasi savo doleriukus, nes namuose (finansu sostineje) tokiu paslaugu galima sakyti niekas nesiulo...tai gal ten tokiu atveju kelioniu organizatoriai pasirupina ir organizuotai-normuotai valiutu keitima atlieka...panasiai kaip buvusioj brolisku respubliku salyje, kai vaziuojant i vokietija 30 rubliu leisdavo issikeisti "Būkime gudrūs, kuklūs ir protingi, darykime kas galima, bet būkime ir drąsus ir drąsiai eikime prie tikslo, tvirtai tikėdami, kad Dievo apvaizdos ranka mus veda ir neša" - J.Matulaitis
|
|
2008-08-07 01:45 #11369 2 | |
erika1 : to Aschaman Ashaman : 2 erika1 JAV doleris JAV viduje cirkuliuoja jau ilgus šimtmečius. Ši valiuta po WWII tapo pasaulio rezervine valiuta. Todėl eiliniam amerikiečiui būtent doleris ir yra vertės matas. Na kam jam gali prireikti EUR ar JPY JAV viduje? Ar daug jus pažistate senosios Europos gyventojų (kalba ne apie spekuliantus), kurie turedami EUR, laikytu pinigus doleriais ar noretu juos keisti pirmyn atgal? O JAV ši sistema subrendo per kelias kartas, todėl daugumai amerikiečių kitų valstybių valiutos - tera grąžus spalvoti popiereliai, o doleris ir Afrikoj doleris. Dėl keitimo apribojimų daug nepasakysiu. Girdėjau iš lietuvio, dirbančio JAV kad didesnę sumą USD konvertuoti į EUR tam kad juos nusiusti į Europą yra gan sudėtinga (restrictions) ir dažniausiai neapsimoka. Pigiau siūsti USD ir konvertuoti vietoje. nelabai galiu isivaizduoti toki vaizdeli, kai kokiu 30 JAV pensininku grupe nutaria keliauti....nu pvz. i Vokietija...islipe kokiam Frankfurto aerouoste ir pamate valiutos keitimo kioskeli, 30 pensininku sustoja i eilute ir ramiai kokias 2-3 valandas keiciasi savo doleriukus, nes namuose (finansu sostineje) tokiu paslaugu galima sakyti niekas nesiulo...tai gal ten tokiu atveju kelioniu organizatoriai pasirupina ir organizuotai-normuotai valiutu keitima atlieka...panasiai kaip buvusioj brolisku respubliku salyje, kai vaziuojant i vokietija 30 rubliu leisdavo issikeisti Na, siais laikais net ir pensininkai moka naudotis kreditinemis kortelemis. Ir su kokia pvz. Visa Classic problemu nebus atsiskaityt nei Vokietijoj, nei Australijoj. O jei prireke grynuju- ikisi kortele i vietini bankomata, suspaudai ka reikia, ir - o, stebukle! - eurai byra... live simply
|
|
2008-08-26 18:55 #11773 | |
sveiki, Ashaman,
taigi, po truputi stebime prognozuota dolerio brangima. noretusi Jusu komentaro apie dabartine situacija ir galbut tolimesne jos galima eiga. as savo ruoztu matau, jog amerikai patiriant recesija, ja patiria ir likes pasaulis. visgi emerging marketai dar neatsveria JAV ekonomikos. europa recesijoje, apie jos bankus sklinda nekokios kalbos. rusija su savo ekspansine uzsienio politika gerokai isgasdino uzsienio investuotojus, o ir toliau poziurio rodos neketina keisti. kinija baigia prarasti savo, kaip pigios darbo jegos, ivaizdi. brazilija ir indija manyciau labai priklausomos nuo kitu saliu, nei pacios daro itaka. Ir visgi, kada tikites depresijos pabaigos ir sekancios buliu rinkos? Redaguota: wienuolis (2008-08-26 20:19 ) |
|
2008-08-26 20:17 #11775 13 | |
Yra tokia gera sena tiesa apie diametraliai priešingą rinkų reakciją į tam tikrus politinius įvykius bulių ir meškų dominavimo laikais: karaliaujant buliams - karai, konfrontacija, teroro aktai ir t.t. praktiškai neįtakoja rinkų krypties link naujų aukštumų arba tera geros progos atsikvėpti po superinio ralio ir pasiruošti sekančiam.
Prasidėjus meškų rinkai - viskas apsiverčia 180 laipsniu. Atvirai sakant mane paskutinį pusmetį labai stebindavo rusų rinkos nesustabdomas augimas dar ir dar ir dar..., tuo tarpų kai kinai koregavosi >50 proc., OMX'ai, Europa ir JAV irgi 20-40 proc. ir t.t. Susiformavo kalbant TA terminais - divergencija tarp pagrindinės krypties trendo pasaulio rinkose - kuris jau 10 mėnesių kaip down ir Rusijos rinkos - kuri vis dar augo. Tai tebuvo laiko ir tinkamos rinkos dalyvių ausims informacijos atsiradimo klausimas - kada gi prasidės rimtas kritimas, kuris turės koreguoti visą 1998-2008 metų augimą. Visus nuo pavasario ragindavau išeiti iš Rusijos rinkos ir tikiuosi bent jau kai kuriems tai padėjo. USD - paskutinio mėnesio stiprėjimas vyko visuose valiutinėse porose, tačiau tai dar nereiškia kad apsivertė pagrindinės krypties trendas - kuris doleriui yra down. USD stiprėjimas gali užsitęsti nuo mėnesių iki 1-1,5 metų, tačiau tai viso labo korekcija, kuriai pasibaigius vis dar yra įmanomas ženklus USD silpnėjimas. Kolkas grynai iš TA perspektyvos - USD yra ženkliai perparduotas ir atšokimas yra neišvengiamas. Greičiausiai jį mes pamatysime jau rugsėjį. Pilnai galimas atšokimas į 1,53-1,55 teritoriją. O toliau - viskas priklausys nuo to kur situacija blogės greičiau: jei EU - matysime antrą USD stiprėjimo bangą į 1,3 teritoriją; jei JAV - matysime naujus EURUSD ekstremumus virš 1,6. Bendra situacija likvidumo rinkose yra tragiška, spread'ai tarp "junk" bondų ir "saugių" bondų toliau nesustabdomai auga ir USD denuominuotose popieriuose jau siekia virš 4 proc. Finansinis ir NT sektoriai visame pasaulyje neranda "kaip oro" reikiamo likvidumo ir priversti margin call'inti, mažinti likvidumą, default'inti savo įsipareiguojimus ir kartais (kai negelbsti CB) bankrutuoti. Būtų naivu tikėtis kad mes jau artėjame prie dugno. Tai ką matome dabar tera grandiozinių sell off'ų pradžia. Kuo ženkliau kris akcijų rinka JAV tuo tragiškesnė bus situacija, o kad ji kris dar ir kris ženkliai abėjonių neturiu. Artimiausias targetas, kurį turėtume pasiekti jau kitais metais bus ~ ties 2002 metų dugnu - t.y. ~ 7500 DJIA. Todėl geriausia išeitis dabar - saugokyte savo kapitalą ir netikėkyte finansų analitikais apie greitą krizės baigtį. Prekyba akcijų ar kituose padidintos rizikos rinkuose - spekuliantų dirva, ir tai, manau, pasibaigius šiai krizei iš jų išgyvens tik profai su protingų money management'u. Geopolitika - konfrontacija tarp rytų ir vakarų tik stiprės, nes taip meškų rinkoje būna visuomet. JAV įklimpus į gylią ekonominę (o tiksliau finansinio engeneering'o) krizę - jis darys viską kad keisti žaidimo taisykles dabartinėje finansinėje sistemoje tam kad išlikti hegemono padėtyje, o tai įmanoma tik panaudojus jos karinį potencialą ir panaudojus jį ne savo teritorijoje. JAV yra naudingas karinis konfliktas Azijoje, Rusijoje ir Europoje - t.y. Eurazijos teritorijoje, nes jis nualina visas konfliktuojančias puses ir nukreipia jų dėmesį nuo tikrojo dabartinės krizės kaltininko - t.y pačių JAV ir visas konfliktuojantis regionas negalės trukdyti JAV keisti pasaulio finansinę sąntvarką, o JAV savo pačios gerovej tą padaryti privalo - kitaip jos laukia Didžiosios Britanijos likimas po WWII, kai iš valstybės Nr.1 ji tapo viso labo viena iš Europos valstybių. Į visus senus, bet su naują jėga užsiliepsnuojusius konfliktus (ir į tuos kurius per ateinančius keleta metų dar matysime, t.t. ir į Indo-Pakistaninį karą) manau būtų tikslinga žiūrėti būtent per jų naudingumą dabartinės finansinės sistemos transformacijai prizmę. Tiek minčių. Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
2008-08-27 00:09 #11783 | |
Ashaman : Bendra situacija likvidumo rinkose yra tragiška, spread'ai tarp "junk" bondų ir "saugių" bondų toliau nesustabdomai auga ir USD denuominuotose popieriuose jau siekia virš 4 proc. Turiu keleta klausimu gerb. Ashamanui. Kur galima matyti paminetus spredus? Ar naudoji savo prognozavimo arsenale Dynamic Yield Curve, jeigu taip gal galima pakomentuoti. As stebiu tai http://stockcharts.com/charts/yieldcurve.html Redaguota: renis (2008-08-27 09:48 ) |
|
2008-08-27 08:12 #11786 | |
Gaunu junk - treasury spreadų update'us per EWI.
Iki 2007 vasaros speadai laikesi 3-3,5 proc. lygyje, o po to prasidėjo diskoteka: Jūsų nuorodoje nurodomi tik įvairiios trukmės Treasury Yeld'as ir jis neparodo tikrosios pinigų paklausos. O "junk" bondų ir "treasury" spreadas, išaugęs virš 6 proc. leidžia suprasti kad pinigų savininkai reikalauja žymiai didesnių yeld'ų už savo kapitalą iš privataus verslo ir mieliau renkasi saugumą pirkdami JAV VVP, nors VVP realus pajamingumas (įvertinus officialius infliacijos skaičius) ir yra neigiamas. Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
2008-08-27 08:38 #11787 4 | |
Noriu dar pasakyti pora žodžių apie JAV bankinio sektoriaus draudimo sistemą.
JAV egzistuoja Federal Deposit Insurance Corp (FDIC) - tai įstaiga su kapitalizacija ~ 35-40 mlrd.USD. Pinigus ji gauna iš visų veikiančių bankų-narių - tai yra įmokos, kurios bus panaudotos vieno ar kito banko bankroto atvėju klijentų santaupų bail-out'ui. Sistema veikia gerai tol, kol neprasidėda rimta krizė, kurią ir matome dabar. Vien IndiMac bankroto išlaidų padengimui prireikė ketvirtadalio FDIC kapitalo. Taigi, kas toliau? O toliau, pagal galiojančias veiklos taisykles, mokūs bankai-nariai turi padidinti savo įmokas į FDIC tam kad atstatyti pinigų pull'ą - o tai sąlygoja kad ir mokūs bankai yra priversti ieškoti papildomo likvidumo įprastos operacinės veikos palaikymui. Užtenka vieno stambaus banko (kaip pvz. Wahoovia) bankroto kad FDIC'as liktu tuščias ir kad depozitų draudimo sistema galėtu tęsti savo veiklą teks kreiptis į FED'ą ir prašyti valstybės garantijų (skaityk - šviežiai prispausdintų pinigų), analogiškai Freddie and Fannie. Žodžiu, linksmybės dar priešaky... Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
2008-08-27 13:27 #11800 | |
Reuters - 3 hours ago
(Reuters) - Federal Deposit Insurance Corp (FDIC) might have to borrow money from the Treasury Department to see it through an expected wave of bank failures, the Wall Street Journal reported. |
|
2008-08-29 10:08 #11870 4 2 | |
Yra paprasta rašyti apie karinius konfliktus ir kritikuoti jų dalyvius kai tai vyksta toli nuo mūsų dislokacijos vietos, tačiau kai politinio absurdo (rusofobija) ir finansinės vergovės (vakarųfilija) aukomis tampa jau mūsų regionas situacija nebeatrodo tokia paprasta, nes emocionaliai kiekvienas iš mūsų yra susirūpinęs savo ir savo vaikų ateitimi.
Ekonominės naujienos kaimyninėje Latvijoje tikrai nėra džiūginantys - o tai reiškia senų, rusenančių politinių/etninių konfliktų užliepsnuojimą su nauja jėga. Латвия может обанкротиться в течение двух лет Estijos situacija nekuo geresnė. Kaip tik ant dienų pasirodė suomių autoriaus darbas apie jau 16 metų vykdomą kūlturinį genocidą Estijoje ir Estijos perspekyvas ateinančiame finansiniame cunami. Десять лет, которые потрясут Эстонию Nefaktas kad suomio prielaidos ir prognozės pasitvirtins, tačiau įtampos augimas tarp Estijos ir Rusijos atrodo neišvengiamas. Tai ir yra socionomikos esmė - bulių rinkoje visi primiršta nuoskaudas ir siekia visapusiškos naudos, o meškų rinkoje - nauda nueina į šalį, o konfliktai užliepsnuoja. Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
2008-08-29 11:05 #11877 5 | |
Socionomika ar nesocionomika bet is esmes politikai kad isvengti vidaus neramumu/itampu yra priversti ieskoti isores priesu - tai galima pritaikyti ir JAV ir Rusijai - vieni turi Bin Ladena, kiti JAV. O zmones lieka tais kurie gauna i kaili tiesiogiai arba netiesiogiai.
Beje abu straipsniai kuriuos pateiki ne visai korektiski. LV siuo metu vyksta aktyvus politiniai zaidimai ir biudzeto projektas gali buti toks, bet ar jis bus priimtas tai dar klausimas. Ypac smagus antras straipsnis kurio kai kurias vietas pavadinciau visisku briedu - pvz Estijos ekonomine agonija, Pribaltikos respublikos sukurima ir pan. Na Estija gi ne Zimbagve. Ar augs itampa tarp Estijos ir Rusijos - nemanau - Estija tiesiog dabar Rusijos valdziai per mazas priesininkas lauktinas efektas visuomenei butu mazokas (su estais ir taip viskas aisku) - dabar zaidimas nukeltas is lokalaus i stambesne arena. Manau kad Rusijos valdzia ir Vakarai dabar suinteresuoti ilgalaikiu tusciazodziavimu is abieju pusiu. Ir labai tikiuosi kad mus pamirs ir viena ir kita puse. Tiesa klausimas atviras kas bus kai uzaugs Nashi karta. Bet kuo ji is esmes skiriasi nuo dabartines? Visa sovietimeti ir mes buvom aukleti neapykantos dvasia. |
|
2008-08-29 20:37 #11911 3 | |
2 Ashaman manau tikrai nera Lietuva rusafobishka, uztenka paskaityti delfi komentarus kai paraso koks lansbergis, galima susidaryti netgi atvirkscia vaizdeli, kad rusofilishka. Rusija dar jauna ir bus galinga valstybe, jos vadovams labai truksta tarptautinio zaidimo patirties, taip kaip man truksta tradinimo patirties. Taciau as bandau ir jie bando. Man stop loss ir jiems gali buti stop loss. Amerikos karo masina galinga, taip pat ir informacine. Ne visi uzkimba ant JAV mesto jauko, kaip matau seni politikos vilkai vokietija ir prancuzija neuzkimba. Taciau rusai visada buvo grubus su mazomis tautomis ir as tikrai neesu rusijos gerbejas. Jie nepridejo Lietuvai nieko, o tik ateme, pradedant suformuotu zmoniu mentalitetu, nekonkurencinga ekonomika ir daug kt.
Idomus putino interviu CNN, dar viena samokslo teorija ir kaip pasake vienas forumo dalyvis - Jezusmarija kuom tiket ??!! http://www.k2kapital.com/news/fin/462876.html |
|
2008-09-03 15:40 #12166 1 | |
Nors as ir neekonomistas, taciau turiu elementarius pastebejimus. Tam, kad akciju rinkos kiltu turi vykti ekonomikos augimas. Ekonomika auga pasiremdama 3 pagrindiniais resursais: 1)darbo jega, 2)kapitalu: pinigais, mokslo atradimais, irengimais t.t. 3) naudingomis iskasenomis.
Kas gi atsitiko su kiekviena dedamaja per paskutini desimtmeti? 1) darbo jega rytu europoje, indijoje ir kinijoje pabrango, galima pasakyti, kad spartaus augimo resursas sumenko. 2) kaip buvo mineta gerb. Ashmano visuomenes isiskolinimo lygis pasieke neregetus mastus. Pries 10 metu nedaug, kas is musu buvo prasiskolines visam gyvenimui, dabar kas antras. Buvo kur plestis paskolu rinkai. Nors ir padaryta daug ir puikiu mokslo atradimu, kuriu pasekoje bus sukurti nauji produktai, taciau investicijos buvo per dideles ir skolos nasta yra tokia didele, kad kai kurios imones neistengia augti, nes viska reikia atiduoti palukanoms, nebera pelno, nera kaip skolintis dar ir augti. Resursas sumenko. 3) vartotoju pasaulyje padaugejo: kinija, indija, rytu europa, lotynu amerika. Vadinasi reikia daugiau iskasenu. Sios salys ir auga ir daugiau vartoja, taciau JAV ir ES taip greitai neauga, o iskasenos vis tiek brangsta, del auganciu regionu, o JAV ir ES ekonomika sudaro apie 50% viso pasaulio ekonomikos. Iseina, kad tokioje JAV ir ES visi trys resursai itakojantys ekonomikos augima laikinai issiseme, del to ir krize. Ir tokio augimo kaip, kad buvo dabar daugiau nebus, kadangi visi trys resursai buvo pigus. Baigesi geri laikai, kadangi nebebus jau tiek daug ir pigios darbo jegos. Kapitalo pasibaigus krizei bus, o kaip su iskasenom nezinau, ju yra daug net menulyje ir marse, todel manau, kad cia bus viskas gerai. Ateityje viska lems mokslas ir technologijos. Tai tokios neekonomisto mintys. |
|
2008-09-03 16:16 #12168 2 | |
Nėra tiesioginės koreliacijos tarp ekonomikos augimo ir akcijų rinkos augimo. Per paskutinius 30 metų buvo laikotarpių kai akcijų rinkos augo nežiūrint į eko lėtėjimą.
Jūsų išvardinti 3 resursai yra svarbūs, tačiau neesminiai akcijų rinkos augimui. Esminis resursas kuris sąlygoja beprecedentinį akcijų kainos augimą - naujai kuriama skola ir infliacija kaip skolos išraiška. Taip atrodytu DOW jeigų padaryti korekciją į infliacijos skaičius: http://www.itulip.com/realdow.htm Kaip matote - viso labo ~ 100 punktų, vietoj dabartinių 11K. Todėl galima išvesti kitą priklausomybę - akcijų rinkos augimas yra tiesiogiai proporcingas naujos skolos/infliacijos augimui. Pozityvi infliacijos įtaka ekonomikai apsiriboja ~ 2-3 proc. per metus - tuomet gamybinio produktyvumo augimas viršija infliacijos sukeltų išlaidų augimą. Kai infliacija pradeda viršyti šios skaičius - papildomai sukūriama pinigų masė negali rasti tinkamos nišos realiame (gamybiniame) sektoriuje ir keliauja į virtualų - t.y. į akcijų ir į NT rinkas, kas didžiaja dalimi ir sąlygoja pastarųjų augimą. Pabrežiu - būtent infliacija (kylanti iš skolinto perteklinio kapitalo), o ne įmonių super-duper rodykliai ir know-how yra pagrindinis akcijų ir NT rinkų varyklis. Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
2008-09-03 17:16 #12169 | |
Na del NT nesigincysiu. Ashaman, jusu teorija del akciju kertasi su paprastu pvz. Kodel raudonai pabrauktam laikotarpyje and DIA turejom bull marketa, bet apyvarta isliko tam paciam lygyje?
|
|
2008-09-03 17:26 #12170 1 | |
Akcijų apyvarta ir skolintų pinigų kiekis apyvartoje yra skirtingi dalykai.
Jei vadovautis jūsų charte pateikta logika - tai reiketu pripažinti kad 2001-2002 per meškų rinka vyko pinigų masės didėjimas - o viskas buvo diametraliai priešingai - 2001-2002 vyko likvidumo kontrakcija. Volume pririštas prie prekybinių chartų teparodo dalyvių aktyvumą prekiaujant vienų ar kitų instrumetų - tai tera vienas TA indikatorių. O aš kalbu apie visų indeksų/akcijų nominalios kainos didėjimą per pastarosius 70 metų - t.y. dėl skolos/infliacijos augimo neproporcingai daug išaugo ir nominali akcijų vertė - virtualus turtas, kuris neturi nieko bendro su realiuojų. Yra įprasta vertinti akcijos dividendinį pajamingumą ir vadovaujantis juo spresti ar akcija yra įvertinta ar ne. Mūsų, finansinio engeneeringo laikais, apie dividendinį pajamingumą niekas net neužsimena - visa kalba teeina apie virtualų vertės prieaugį, kuris gimsta iš infliuojančios pinigų pasiūlos. Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
2008-09-03 17:44 #12172 2 | |
Ir vel griztam prie tikruju verciu. Bet tada TA reiketu kaip ir siukliu deze mestelti.
Vis del to manau, cia infliacija tik pasekme, o ne priezastis. Imkime Lietuvos pavyzdi ir tarkim Apranga. N laikotarpiu atgal as imu nagrineti APG veikla. Isnagrinejas gaunu rezultatus: P/E apie 20; divindendu 0; sparti pletra, pelningumas mazejantis. Vis del to salia matau dar du veiksnius: po 2 metu ateis ekonomikos letejimas, antra vertus matau, kad APG koncentracija rinkoje dideja, atlygnimai dideja (tai reiskia, kad daugiau pinigu gali isleisti zmones ant rubu, batu ir etc.) mazeja maistui isleidziama santykine pinigu dalis, kiti investuotojai kaupia nemazus sios akcijos kiekius. Taigi, ka as darau. Matydamas, kad akcija yra ivertinta, tiksliau net pervertinta, ir ziurint i ateities planus irgi nestebuklas piesiasi (pavartau dar kokio Zabolio analize ir kainos paskaiciavima diskontuotu pinigu srautu) ir matau, kad realiai neverta investuoti i sia akcija. Antra vertus, jeigu nepirksiu jos siandien, rytoj ji kainuos dar brangiau, o poryt dar brangiau, tuo labiau, kad ir birzu indeksiukai kyla. Tada as spjaunu ant visu analizu ir perku APG. Tokiu kaip as daug... Kaina kyla. Klausimas, kam rupi infliacija? Nes mano asmenine nuomone lukesciai yra priezastis, o infliacija yra tik tu lukesciu israiska. Ir speju, kad infliacija dar gerokai atsiliekantis veiksnys laiko prasme nei lukesciai. Manau, rastume ne vienos salies ir ne viena laukotarpi kai lukesciai ir infliacija ejo skirtingomis kryptimis. Dar vienas pastebjimas, pinigai savo esme yra tam tikras pazadas, tikejimas, lukestis. Idomu, kokia prasme turi oriniai pinigai? Vienok, stebukladariai mes siais laikais esam. |
|
2008-09-03 22:26 #12181 | |
Pinigai patys savaime lūkestis nėra, tiesiog bull market fazeje mes "uzstatome" savo saugumo nora kad kompanija aktyviai besiplecianti iki mesku pradzios deka investiciju issilaikys ir per mesku rinka. Perkame salygini sauguma. Berods ekonomikoj toks reiskinys vadinamas option value - pvz dividendu nera ir dauguma dalyviu galvoja kad ju ir nebus bet perka nes na gi labai pigu.
Todel manau visuose pradziamoksliuose ir kalama i galva kad nereikia emociskai susiristi su imonemis. O rezultatas visada tas pats analitikai asilai ir nieko nesupranta - nors ju prognozes skelbiamos viesoje erdveje ir jos pageidautina kad butu populiarios ty atitiktu esama rinkos nuotaika su "naudos" korekcija pagal interesus jei reikalinga. Finansiniai instrumentai irgi taip pat - perkame dabar nes busime saugus kad nepabrangs ateityje, o jei ir atpigs tai atsisakysime vertinti... nes sukurto saugumo verte tiketina kad bus didesne nei rizika. Taigi pasaulis daugiau turi bedu ne su infliacija o su "smegenais" - poziuriu/gyvenimo budu ar kaip tai pavadinti... Kol poziuris bus toks piramide stoves - deka vaiku, truksta vaiku - rasim imigrantu. |