Autorius | Žinutė |
2019-10-17 10:51 #610178 | |
https://cns.omxgroup.com/cdsPublic/viewDisclosure.action?disclosureId=906868&messageId=1142356
beveik atspejome kitais metais augimas +10-22% skirstymo dalyje... lauksime straipsniu apie brangstancia elektra kitais metais |
|
2019-10-17 11:27 #610187 1 | |
jeronimas [2019-10-17 10:51]: https://cns.omxgroup.com/cdsPublic/viewDisclosure.action?disclosureId=906868&messageId=1142356 beveik atspejome kitais metais augimas +10-22% skirstymo dalyje... Šiaip tai +12% ir +25% |
|
2019-10-17 11:31 #610189 | |
Pakeltos viršutinės ribos, bet dar reikia sprendimo dėl patvirtinto galutinio tarifo, kuris gali būti mažesnis, nei leidžia ribos. Dalis šio pakėlimo nueis kompensacijoms už servitutus, o ne į naudą akcininkams.
|
|
2019-10-17 12:28 #610205 | |
vk [2019-10-17 11:31]: Pakeltos viršutinės ribos, bet dar reikia sprendimo dėl patvirtinto galutinio tarifo, kuris gali būti mažesnis, nei leidžia ribos. Dalis šio pakėlimo nueis kompensacijoms už servitutus, o ne į naudą akcininkams. Tai žinoma, viskas yra labai blogai, o po to bus dar blogiau. O bent jau pasidomėjai servituto sumomis? Nykstančiai mažos. Skaičius susirask pats. |
|
2019-10-17 15:54 #610238 3 | |
Senukas [2019-10-17 12:28]: Tai žinoma, viskas yra labai blogai, o po to bus dar blogiau. O bent jau pasidomėjai servituto sumomis? Nykstančiai mažos. Skaičius susirask pats. Mačiau, kad už servitutus buvo mokamos mažos sumos. Jei neklystu, jos buvo sumokėtos labai mažai daliai su tuo susijusių servitutų. Todėl galbūt, nors nedidelės sumos, bet būtų išmokėtos daugumai servitutų, tai galėtų sudaryti žymesnę biudžeto dalį. Senuk, kai aš žinau svarbius skaičius, tai juos iškart ir paskelbiu, bei dar šaltinį nurodau. O tu kažko karščiuojiesi, darai skubotas išvadas dėl mano menkų pastebėjimų ir dar mane siuntinėji. Tu manai, kad aš vienas nežinau tokių skaičių? To nežino dauguma čia skaitančių, o aš nuo jų skiriuosi tik tuo, kad leidžiu sau viešai paklausti ar padiskutuoti. Nors po tavo komentarų darau išvadą, kad kiekvienas nors kiek besidomintis, nors net ne akcininkas kaip aš, turi pats knistis ir ieškoti visokių tokių skaičių, o juos sužinojus geriau niekam nesakyti. Mestelsiu akmenėlį į ESO daržą - neužtenka sekti jų pranešimus, kad rasti tokius skaičius. Jų tokia gera ir skaidri komunikacija, kad niekas nežinojo, kodėl nemokami pusmečio dividendai ir apie tai aiškiai sužinojo tik tada, kai kažkas pasakė, kad ESO motininė įmonė neužsakė pusmečio audito. Labai norint galima daug skaičių surasti, kiek sudėtingiau juos teisingai suprasti, bet nesuprantu, kodėl tai reikia daryti pačiam, kodėl negalima čia paklausti tokį darbą jau atlikusių žmonių? |
|
2019-10-17 17:47 #610245 5 | |
Senukas [2019-10-15 16:05]: Manau, kad bus apie +20%, konservatyviai +15% 2020 mano prognozuojamas RAB 1400 mln. EUR Faktas: VERT patvirtintų maksimalių reguliuojamų pajamų pokytis +18,4% VERT patvirtintas RAB 1406 mln. EUR --------- vk, investavimas - tai ne kaip kvepalų pirkimas (patinka/nepatinka), o kaip naudoto automobilio pirkimas. Kažkas yra pasakęs, kad investuotojas pirkdamas akciją jos analizei turi sugaišt bent jau tiek pat laiko, kiek jis sugaištų rinkdamasis naudotą automobilį. P.S. siuntinėji tu mane, o ne aš tave. Ir siuntinėji ieškoti tau įdomių skaičių. P.P.S. algoritmas toks: 1) surenki vert.lt 2) ctrl+F "posėd" 3) spaudi spalio 17 d. kalendoriuje, po to "Tarybos posėdis" 4) ctrl+F "energijos skirst" 5) spaudi "Posėdžio medžiaga" 6) eini į 17 psl. Šaunuolis, jei tą padarei, skaičiai ten. |
|
2019-10-17 18:17 #610248 | |
Padariau ir aš ...Trūkumas- neįvardinta, kurios dalies posėdžio medžiaga........Bet labai gerai aprašei...
Senukas [2019-10-17 17:47]:
algoritmas toks: 1) surenki vert.lt 2) ctrl+F "posėd" 3) spaudi spalio 17 d. kalendoriuje, po to "Tarybos posėdis" 4) ctrl+F "energijos skirst" 5) spaudi "Posėdžio medžiaga" 6) eini į 17 psl. Šaunuolis, jei tą padarei, skaičiai ten. Paskolų klubas nesiremia jokiais faktais bei argumentais...Faktas kaip blynas...Žiūrėti info forumo temoje P2P paskolos...Neužsiraukite....Įrodyta 2019.01.06 00:11....
|
|
2019-10-18 13:50 #610334 2 | |
Senukas [2019-10-17 17:47]: P.S. siuntinėji tu mane, o ne aš tave. Ir siuntinėji ieškoti tau įdomių skaičių. Tu negirdi, ką sakiau - efektyviausia, kai vienas žmogus, gavęs rezultatą, juo pasidalina, o ne kai trys šimtai žmonių kartoja tą patį algoritmą, kad gautų tą patį skaičių. Ir aš nesiunčiau tavęs ieškoti, aš paklausiau, ar gali pasidalinti tau jau žinomais skaičiais. Na, bet kokiu atveju dėkui. Dar pastebėjimas-klausimas gerbiamiems ESO akcininkams (ir neakcininkams): Atsiverčiu ESO 10 metų investicijų planą: Ir jame (15 psl.) matau, kad "šiame priede pateikiamas 2018–2027 m. investicijų plano poveikis elektros ir dujų skirstymo tarifams. pokytis vertintas kaip skirtumas tarp bazinio investicijų lygio (kuris prilyginamas 2016 m. investicijoms) ir 2018–2027 m. investicijų plane numatyto investicijų lygio. Įvertinus 2018–2027 m. investicijas, elektros skirstymo tarifas gali didėti iki 0,11 ct/kWh, dujų – 0,59 EUR/MWh (lyginant abu scenarijus). skaičiavime vertintas tik investicijų poveikis tarifui. skaičiuojant bendrą elektros ir dujų tarifą vertinamos ir kitos dedamosios: energijos suvartojimo kiekio augimas, viršpelnio korekcijos, efektyvumas ir pan." Grafike pažiūriu tarifo augimą konkrečiai 2020 metams ir matau 0,05 ct/kWh prieaugį. Kaip tai suprasti lyginant su ką tik nustatytomis elektros energijos skirstymo paslaugų kainų viršutinėmis ribomis 2020 metams, kurios auga net 0,21-0,22 ct/kWh? Nustatytų ribų padidinimas grindžiamas taip: Elektros energijos skirstymo paslaugos viršutinės kainos augimą lemia Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatai, įsigaliosiantys nuo 2020 m. sausio 1 d. Juose numatyta prievolė įregistruoti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas tais atvejais, kai žemės sklypuose yra įrengti Bendrovės įrenginiai reikalingi elektros energijos skirstymo veiklai vykdyti. Skirstymo paslaugos viršutinei kainai įtaką daro ir Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. patvirtintų žemės servitutų vienkartinių kompensacijų mokėjimo ir administravimo išlaidos. Taip pat viršutinės kainos ribos didėja dėl didėjančios reguliacinės turto bazės, kurios išaugimą pastaraisiais metais reikšminga dalimi lėmė didėjančios naujų vartotojų prijungimo investicijos bei reguliuotojo taikomas investicijų į tinklo atnaujinimą finansavimo modelis, makroekonominių rodiklių pokyčiai (darbo užmokesčio augimo ir vartotojų kainų indekso), kurie yra įvertinami kasmet nustatant leistinas Bendrovės veiklos sąnaudas. Ar gali būti toks skirtumas - vietoje 0,05 net 0,21 būti paaiškinta išlaidomis servitutų kompensacijoms? Pasak Senuko - ne. Tai kuo tai paaiškinti? Šiaip gal viskas netgi dar sudėtingiau. 0,05 ct/kWh prieaugis turėtų būti lyginant su 2016 m., o 2019 m. lyginant su 2016 m. turėjo būti 0,04 ct/kWh prieaugis, tai 2020 m. lyginant su 2019 m. dėl investicijų turėjo būti tik 0,01 ct/kWh prieaugis. |
|
2019-10-18 15:28 #610347 | |
Elektra nuo sausio gali brangti iki 15%, dujos tiek pat pigti, prognozuoja ministras
Plačiau: https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/10/18/elektra-nuo-sausio-gali-brangti-iki-15-dujos-tiek-pat-pigti-prognozuoja-ministras |
|
2019-10-18 15:31 #610348 | |
Senukas [2019-10-16 11:57]: vk, jei nebūtum didelis tinginys ir padarytum truputėlį aritmetinių veiksmų, tai mažiau nusišnekėtum ir gautum maždaug tokius skaičius: 2019 RAB 1240 mln. EUR, WACC 5,04%, reguliuojamas gross pelnas 62,5 mln. EUR 2020 mano prognozuojamas RAB 1400 mln. EUR (+160 mln. per metus - maždaug toks pastarų metų augimo vidurkis), jau patvirtintas WACC 5,28%, reguliuojamas gross pelnas 73,9 mln. EUR Man dar vienas kvailas klausimas iškilo, o kodėl šiuose aukščiau pabrauktuose skaičiavimuose nematau ESO dujinės dalies? Kokią dalį ESO versle sudaro dujinė dalis? Dujinį WACC jau davei, o koks dujinis RAB? Senukas [2019-10-14 10:01]:
WAAC paskelbti VERT puslapyje. Elektra – 5,28%, dujos – 3,84% |
|
2019-10-23 07:15 #610580 1 | |
vk [2019-10-18 15:31]: Man dar vienas kvailas klausimas iškilo, o kodėl šiuose aukščiau pabrauktuose skaičiavimuose nematau ESO dujinės dalies? Kokią dalį ESO versle sudaro dujinė dalis? Dujinį WACC jau davei, o koks dujinis RAB? Jis dar nepaskelbtas. 2019 m. buvo 187 mln. (10 psl.) https://www.regula.lt/SiteAssets/naujienu-medziaga/2019/sausis/Investuotoju_forumas_2019_01_30.pdf#search=investuotoj%C5%B3 Ir dar buvo pranešimų apie suderintas investicijas. Spėju, kad 2020-iesiems bus patvirtinta apie 200 mln., kas prie reguliuojamos grąžos eilutės prideda dar apie 7,7 mln. Taigi iš viso 81,6 mln. prie 635 mln. kapitalizacijos. Sakyčiau neblogai. Netingintys gali pažaisti su aritmetika. Grafike pažiūriu tarifo augimą konkrečiai 2020 metams ir matau 0,05 ct/kWh prieaugį. Kaip tai suprasti lyginant su ką tik nustatytomis elektros energijos skirstymo paslaugų kainų viršutinėmis ribomis 2020 metams, kurios auga net 0,21-0,22 ct/kWh? Geras klausimas, neturiu atsakymo. Jo galima ieškoti 2 būdais: skaityti ne prezentaciją, o patį planą; b) paklausti šiuo adresu: Papildoma informacija: atstovas ryšiams su visuomene Tomas Kavaliauskas, tomas.kavaliauskas@eso. efektyviausia, kai vienas žmogus, gavęs rezultatą, juo pasidalina, o ne kai trys šimtai žmonių kartoja tą patį algoritmą, kad gautų tą patį skaičių. Ir taip ir ne. Pats nedarydamas, o tik žiūrėdamas, skaitydamas ir klausydamas ne kažką teišmoksi, pvz., kad ir kiek daug žiūrėčiau per teliką golfą, geriau jo žaisti be praktikos niekaip neišmokčiau. Beje, čia tik pavyzdys, nes nežaidžiu golfo. Jei skaičius turiu, aš jais dalinuosi, ir tegul meta į mano daržą akmenį tas, kuris mano, kad aš juos slepiu. Tiesiog užknisa visi klausinėtojai, kurie vietoj to, kad kartais patys pasinaudotų google ir kalkuliatoriumi verčia mane tai daryti už juos. P.S. Aukščiau esančią nuorodą dedu šioje gijoje jau kokį trečią ar ketvirtą kartą. Laikas man ją įsitraukti į favorites, kad penktą kartą nereikėtų ieškoti |
|
2019-10-23 08:58 #610581 | |
Senukas ir vk matau esat įsigilinę į ESO reikalus lyg būtumėte ir būsimų penkių gyvenimų pajamas suinvestavę (neįsižeiskit). Pasakykit: 1. Ar pagal esamą teisinį reguliavimą įsirengus saulės/vėjo ar hibridines elektrines galima įsirengti savo Mikrotinklą (Išmanųjį) be prievolės jį prijungti prie ESO tinklo? 2. Ar šiuo atveju galima kaip ir tarkim "Ignitis Saulės parko" atveju kiekvienam tokios elektrinės bendrasavininkui ar nuomininkui namuose įrengti išmanųjį skaitiklį su nuotolinio duomenų nuskaitymo funkcija? 3. Ar gali šios elektrinės bendrasavininkas/nuomininkas parduoti perteklinę el. energiją (skirtingai nuo ESO tinklo) Mikrotinklo kaimynui?
|
|
2019-10-23 10:10 #610585 1 | |
spektras [2019-10-23 08:58]: Senukas ir vk matau esat įsigilinę į ESO reikalus lyg būtumėte ir būsimų penkių gyvenimų pajamas suinvestavę (neįsižeiskit). Pasakykit: 1. Ar pagal esamą teisinį reguliavimą įsirengus saulės/vėjo ar hibridines elektrines galima įsirengti savo Mikrotinklą (Išmanųjį) be prievolės jį prijungti prie ESO tinklo? 2. Ar šiuo atveju galima kaip ir tarkim "Ignitis Saulės parko" atveju kiekvienam tokios elektrinės bendrasavininkui ar nuomininkui namuose įrengti išmanųjį skaitiklį su nuotolinio duomenų nuskaitymo funkcija? 3. Ar gali šios elektrinės bendrasavininkas/nuomininkas parduoti perteklinę el. energiją (skirtingai nuo ESO tinklo) Mikrotinklo kaimynui? Jei teisingai suprantu, tai tu nori sukurti ESO alternatyvų tinklą, kuris nebus sujungtas su ESO tinklu ir kuris nenaudos jokių ESO paslaugų, bet prie kurio bus prijungti kiti vartotojai, kuriems teiksi komercines paslaugas. Kol kažką tokio darai sau - tol tu mažai kam įdomus, o jei imsi teikti komercines (!) paslaugas kitiems, tuomet tau atsiras daugybė reikalavimų. Mano nuomonė, kuri remiasi ne teisės aktų išmanymu, o bendromis idėjomis: 1) manau, kad niekas nedraudžia įsirengti ne tik elektrines, bet ir su jomis susijusius mikrotinklus; 2) klausimas iš esmės net juokingas. Gali prisistatyti kiek nori kokių nori skaitiklių, kas tai gali drausti? 3) kai iškyla klausimas apie elektros pardavimą kitam asmeniui, tai man iškart iškyla susiję klausimai - kas atsakys už tinklu tiekiamos elektros kokybę/ atitikimą standartams, kas užtikrins tinklo veikimo kokybę, kas užtikrins elektros gamybos kokybę, kas už visa tai, įskaitant galimas žalas dėl neatitikimo, prisiims atsakomybę? Šitas klausimas gali būti labai komplikuotas ir teisiškai nepritaikytas tavo norams (atskiriems uždariems lokaliems mikrotinklams), o pritaikytas tokiems tinklams kaip ESO. |
|
2019-10-23 10:57 #610590 | |
vk [2019-10-23 10:10]: spektras [2019-10-23 08:58]: Senukas ir vk matau esat įsigilinę į ESO reikalus lyg būtumėte ir būsimų penkių gyvenimų pajamas suinvestavę (neįsižeiskit). Pasakykit: 1. Ar pagal esamą teisinį reguliavimą įsirengus saulės/vėjo ar hibridines elektrines galima įsirengti savo Mikrotinklą (Išmanųjį) be prievolės jį prijungti prie ESO tinklo? 2. Ar šiuo atveju galima kaip ir tarkim "Ignitis Saulės parko" atveju kiekvienam tokios elektrinės bendrasavininkui ar nuomininkui namuose įrengti išmanųjį skaitiklį su nuotolinio duomenų nuskaitymo funkcija? 3. Ar gali šios elektrinės bendrasavininkas/nuomininkas parduoti perteklinę el. energiją (skirtingai nuo ESO tinklo) Mikrotinklo kaimynui? Jei teisingai suprantu, tai tu nori sukurti ESO alternatyvų tinklą, kuris nebus sujungtas su ESO tinklu ir kuris nenaudos jokių ESO paslaugų, bet prie kurio bus prijungti kiti vartotojai, kuriems teiksi komercines paslaugas. Kol kažką tokio darai sau - tol tu mažai kam įdomus, o jei imsi teikti komercines (!) paslaugas kitiems, tuomet tau atsiras daugybė reikalavimų. Mano nuomonė, kuri remiasi ne teisės aktų išmanymu, o bendromis idėjomis: 1) manau, kad niekas nedraudžia įsirengti ne tik elektrines, bet ir su jomis susijusius mikrotinklus; 2) klausimas iš esmės net juokingas. Gali prisistatyti kiek nori kokių nori skaitiklių, kas tai gali drausti? 3) kai iškyla klausimas apie elektros pardavimą kitam asmeniui, tai man iškart iškyla susiję klausimai - kas atsakys už tinklu tiekiamos elektros kokybę/ atitikimą standartams, kas užtikrins tinklo veikimo kokybę, kas užtikrins elektros gamybos kokybę, kas už visa tai, įskaitant galimas žalas dėl neatitikimo, prisiims atsakomybę? Šitas klausimas gali būti labai komplikuotas ir teisiškai nepritaikytas tavo norams (atskiriems uždariems lokaliems mikrotinklams), o pritaikytas tokiems tinklams kaip ESO. Ačiū. Veikiančių salos principu (angl - remote microgrids) Mikrotinklų pasaulyje daug kaip taisyklė su hibridine energijos generacija. Rusijoje, Australijoje, Kinijoje, Indijoje dėl šalių gigantiškų atstumų; Maltoje arba kitose salose dėl izoliuotumo; karinėse bazėse dėl laikinumo ir t.t..Visur kaip taisyklė dirba atestuoti/sertifikuotos kompanijos su atsakomybėm už atliekamus darbus. Lietuvoje tai atrodo jau ir skatinama plėtoti. Toliau info, kuri jau buvo įkelta Saulės el temoje ir dalinai atspindi mano interesą www.eso.lt/lt/ziniasklaida/p30/eso-atveria-elektros-skirstymo-tinklus-inovaciju-kurejams.html Kas liečia skaitiklius taip pat buvo apie ESO gigantiškus planus https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/10/15/teismas-leido-eso-testi-ismaniuju-skaitikliu-konkursa Mano domėjimasis apie tai kiek maži gamintojai-būsimojo energijos interneto kūrėjai lipsime gigantams ant kulnų; kaip nuo to keisis ESO akcijų kainos ir kiek sulauksim trukdžių. |
|
2019-10-23 11:16 #610595 | |
spektras [2019-10-23 10:57]: Veikiančių salos principu (angl - remote microgrids) Mikrotinklų pasaulyje daug kaip taisyklė su hibridine energijos generacija. Rusijoje, Australijoje, Kinijoje, Indijoje dėl šalių gigantiškų atstumų; Maltoje arba kitose salose dėl izoliuotumo; karinėse bazėse dėl laikinumo ir t.t..Visur kaip taisyklė dirba atestuoti/sertifikuotos kompanijos su atsakomybėm už atliekamus darbus. Tu labai gerai išvardijai pavyzdžius, kada kuriami salos principu veikiantys tinklai. Turbūt pratęsiant mintį sutiksi, kad tai ne mūsų - Lietuvos - atvejis. Todėl pas mus turbūt neverta galvoti apie alternatyvaus tinklo kūrimą, turbūt efektyviausia naudotis turimu ESO tinklu ir pastangas nukreipti į elektros generavimą ar kažkokias kitas inovacijas. |
|
2019-10-23 11:47 #610604 | |
vk [2019-10-23 11:16]: spektras [2019-10-23 10:57]: Veikiančių salos principu (angl - remote microgrids) Mikrotinklų pasaulyje daug kaip taisyklė su hibridine energijos generacija. Rusijoje, Australijoje, Kinijoje, Indijoje dėl šalių gigantiškų atstumų; Maltoje arba kitose salose dėl izoliuotumo; karinėse bazėse dėl laikinumo ir t.t..Visur kaip taisyklė dirba atestuoti/sertifikuotos kompanijos su atsakomybėm už atliekamus darbus. Tu labai gerai išvardijai pavyzdžius, kada kuriami salos principu veikiantys tinklai. Turbūt pratęsiant mintį sutiksi, kad tai ne mūsų - Lietuvos - atvejis. Todėl pas mus turbūt neverta galvoti apie alternatyvaus tinklo kūrimą, turbūt efektyviausia naudotis turimu ESO tinklu ir pastangas nukreipti į elektros generavimą ar kažkokias kitas inovacijas. Manau Bruklinas, Monakas, Liuksemburgas nėra labiau atsilikę nei Lietuva https://sc.bns.lt/view/item/215581 Prie progos, jei/kai susipažinsi kas tai yra Mikrotinklas ir kokią vietą ateityje jis užims visoje energijos gamybos-saugojimo-dalijimosi-perdavimo-apskaitos-mikrokontrolerių vystymo-nuotolinių duomenų apdorojimo pastebėsi, kad perjungti jame režimą sujuntas (su Makrotinklu, Lietuvos atveju ESO) (angl-grid-tied microgrid) arba atjungtas - vienas jungiklio spustelėjimas. O visumoj Mikrotinklų privalumai/rizikų mažinimas/komercinė nauda tikrai ne siekyje juo nesidomėti. |
|
2019-10-23 12:17 #610606 | |
Problema su mikrotinklais ta, kad bus problema užtikrinti galią makrotinklui iš išorės. Tarkim, visi kaimai ir miesteliai dabar įkuria savo mikrotinklus ir turi savo mikroelektrines (tarkim saulės). Kas įvyksta kai saulės mažai ar jos nėra? Ogi reikia energiją "importuoti" į mikrotinklą. Jei saulei nusileidus makrotinkle galios poreikis mažėja, tai dabar bus priešingai - išaugs. Reikės iš kažkur staigiai paimti energijos. Atsiranda tinklo netolygus apkrovimas ir aš nežinau ar tai neturės įtakos bendram eksploatavimui ir tuo labiau kainai.
Šiaip, esu matęs kaip žmogus užsikabino saulės panelę sode ir energiją kaupia akumuliatoriuje. Kadangi poreikiai nedideli, tai užtenka, bet iki komforto tai toli, yra nemažai apribojimų. |
|
2019-10-23 12:33 #610607 | |
topl0305 [2019-10-23 12:17]: Problema su mikrotinklais ta, kad bus problema užtikrinti galią makrotinklui iš išorės. Tarkim, visi kaimai ir miesteliai dabar įkuria savo mikrotinklus ir turi savo mikroelektrines (tarkim saulės). Kas įvyksta kai saulės mažai ar jos nėra? Ogi reikia energiją "importuoti" į mikrotinklą. Jei saulei nusileidus makrotinkle galios poreikis mažėja, tai dabar bus priešingai - išaugs. Reikės iš kažkur staigiai paimti energijos. Kad turi būti hibridinė kaip ir akivaizdu; ką pasirinkti energijos generavimo šaltiniu-taip pat akivaizdu-tai kas geriausiai naudinga konkrečioje vietovėje; kokias taikyti kombinacijas-tam yra šimtai kvalifikuotų kompanijų, jei užsakovui trūksta kompetencijų. .... Tai kur sakot problemos? |
|
2019-10-23 13:55 #610618 | |
spektras [2019-10-23 11:47]: Manau Bruklinas, Monakas, Liuksemburgas nėra labiau atsilikę nei Lietuva https://sc.bns.lt/view/item/215581 Prie progos, jei/kai susipažinsi kas tai yra Mikrotinklas ir kokią vietą ateityje jis užims visoje energijos gamybos-saugojimo-dalijimosi-perdavimo-apskaitos-mikrokontrolerių vystymo-nuotolinių duomenų apdorojimo pastebėsi, kad perjungti jame režimą sujuntas (su Makrotinklu, Lietuvos atveju ESO) (angl-grid-tied microgrid) arba atjungtas - vienas jungiklio spustelėjimas. O visumoj Mikrotinklų privalumai/rizikų mažinimas/komercinė nauda tikrai ne siekyje juo nesidomėti. Perskaičiau tavo duotą straipsnį ir manau, kad mus klaidina naudojami terminai. Pirma kalbėjome apie "salos principu veikiantį tinklą". Tai yra visiškai kitas dalykas nei kitur minimi "mikrotinklai". O iš pateikto neišsamaus straipsnelio susidariau įspūdį, kad Siemens jokių alternatyvių tinklų išvis netiesia, ji tiesiog kuria informacines, apskaitos ir valdymo sistemas esamo (ESO) tinklo lokalioms dalims. |
|
2019-10-23 14:06 #610623 | |
spektras [2019-10-23 12:33]: Kad turi būti hibridinė kaip ir akivaizdu; ką pasirinkti energijos generavimo šaltiniu-taip pat akivaizdu-tai kas geriausiai naudinga konkrečioje vietovėje; kokias taikyti kombinacijas-tam yra šimtai kvalifikuotų kompanijų, jei užsakovui trūksta kompetencijų. .... Tai kur sakot problemos? Kalbant apie elektros tiekimą galima sakyti, kad ypatingų problemų Lietuvoje nėra. Pirmiausia visiems kyla elektros kainos klausimas. Ir tik toliau gilinantis iškils tiekimo užtikrinimo klausimas. Man neaišku, ką galima būtų pasiūlyti geriau, ypač kalbant apie mikrotinklus. Va makrotinkle galima pigiau įsigyti elektros susidarius atitinkamoms sąlygoms iš Skandinavijos ar Baltarusijos (AE ). O mikrotinklo sąlygomis generuosi truputį saulės ar vėjo energijos, o jai nesant turėsi gaminti brangią elektrą ir būsi nekonkurencingas su savo kainomis. Savos elektros pigumo iliuzija atsiranda tik tada, kai savos elektros savikainą lygini su ESO tiekiamos elektros kaina. Tačiau ESO tiekiamos elektros kainoje elektros savikaina sudaro mažiau nei pusę kaštų. |