Ankščiau rusenom dabar anglėjam. Eisi į Lietuvos paštą susimokėti, o žiūrėk ir atsidūrei PayPost, nors tai valstybinė įmonė. Tai va tas lietuvio kaimiečio nepilnavertiškumo kompleksas, jau nuo viduramžių trukdantis gyventi. Rezultatai dar geriau matosi kai atsiverti ir palygini žemėlapius.

Na taip - visi latviai privalo mokėti rašyti ir skaityti lietuviškai... Ir dar nikus derėtų susilietuvinti - koks dar Lusjens_1, tegu bus Lukas_1

"Atlikus rekonstrukciją, kurios metu bus pailgintos krantinės, AB „Klaipėdos nafta“ vienu metus galės priimti ir krauti nebe du, o tris tanklaivius vienu metu."

Tai vadinama nuoseklia ir fundamentaliai stipria verslo plėtras.

http://www.portofklaipeda.lt/news/14589/569/Numatomos-naujos-galimybes-naftos-kroviniu-segmente

Klaipėdos uostas rengiasi didinti konkurencinį pranašumą naftos krovinių segmente. Įgyvendinus planuojamus projektus, artimiausiais metais strateginė Lietuvos įmonė AB „Klaipėdos nafta“ pereis į naują konkurencinį lygmenį bei galės didinti naftos krovos apimtis.

Šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu yra rengiamas techninis projektas krantinių Nr. 1 ir Nr. 2 rekonstrukcijai, pritaikant jas 17 m gyliui. Šiomis 1963 m. ir 1964 m. statytomis krantinėmis naudojasi AB „Klaipėdos nafta“.

„Džiaugiamės radę bendrą sutarimą su AB „Klaipėdos nafta“ dėl būtinybės iš esmės rekonstruoti krantines. Mes siekiame sudaryti sąlygas strateginės svarbos įmonei, kuri užsiima ne tik tranzitu, krova, bet ir užtikrina energetinį saugumą“, – pabrėžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

„Vienas iš mūsų pagrindinių uždavinių netolimoje ateityje rekonstruoti įplaukos kanalą ir pasiekti jame 17 m gylį. Šiandien mūsų tikslas yra AB „Klaipėdos nafta“ sudaryti sąlygas pasiekti maksimalius gylius ir grimzles prie pirmos ir antros krantinių iki įplaukos kanalo rekonstrukcijos pabaigos. Ne paslaptis, kad dabar tanklaiviai šioje bendrovėje negali būti pilnai pakrauti, iš Klaipėdos jie vyksta pilnai pasikrauti į kaimyninius uostus. Įgyvendinus tiek mūsų, tiek bendrovės planuojamus projektus bus maksimaliai išnaudojami uosto parametrai, o dėl šių pokyčių neabejotiną naudą pajus ir valstybė“, – teigia Arvydas Vaitkus.

Krantinių rekonstrukciją planuojama atlikti keliais etapais, darbus vykdant taip, kad nebūtų trikdoma krova. Tikimasi, jog pirmasis darbų etapas prasidės kitais metais. Atlikus rekonstrukciją, kurios metu bus pailgintos krantinės, AB „Klaipėdos nafta“ vienu metus galės priimti ir krauti nebe du, o tris tanklaivius vienu metu.

AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Mantas Bartuška pabrėžia, kad įgyvendinus projektus bendrovė įgis konkurencinį kokybinį pranašumą tarp kitų Baltijos uostų terminalų, turės galimybę didinti naftos produktų krovos apimtis.

„Didėjant konkurencijai tarp uostų, kurie priima naftos produktus, greitai keičiantis technologijoms ir uostuose esančiai pramonei išgyvenant transformaciją, labai svarbu vieninteliame Lietuvos uoste sukurti tinkamas sąlygas ir konkurencinius pranašumus priimant didesnių talpų laivus. Aplinkinių Baltijos šalių uostų krantinių gyliai yra didesni ir dėl šios priežasties dalis krovinių nukeliauja į konkurencinius uostus. „Klaipėdos nafta“ naftos terminale operuoja dvi krantines ir įgyvendindama 2016–2020 metų veiklos strategiją itin palaiko vykdomą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos suplanuotų uosto krantinių rekonstrukcijų bei akvatorijos gilinimo darbų projektus“, – sako AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Ir kam toks "meilės laiškas " KNF, Donatas DB ,?

Kad brangiau tau parduociau KNF VP

Pasitikslinam – kaip pagilintos krantinės prisidės prie „energetinio saugumo“? Turbūt niekaip, nes gilesnės krantinės aktualios eksportui, o ne importui.
Beje, pastebėjus terminą „energetinis saugumas“ visad verta atkreipti dėmesį, nes jis paprastai naudojamas pagrįsti tam, kas ekonomiškai neatsiperka. 

Pasitikslinam – kokį „konkurencinį kokybinį pranašumą įgis bendrovė“ pasigilinusi krantines? Atsakymas toliau tekste:

Akivaizdu, kad KNF ne „įgis konkurencinį pranašumą“, o tik panaikins konkurencinį trūkumą.
Taip pat akivaizdu, kad ši investicija nepadidins energetinio saugumo. Ši investicija realiai padidins valstybinės įmonės konkurencingumą privataus verslo rinkoje. Klausimai:
1) kodėl valstybė plečia savo valstybinės įmonės veiklą konkurencingoje rinkoje?
2) investicija turi būti pagrįsta atsipirkimo skaičiavimais. Šiuo atveju panašu, kad tai nepadaryta, nes apie tai nekalbama, o tik nurodomi klaidinantys argumentai (žr. mano dvi aukštesnes pastabas).

vk, man atrodo, tu be reikalo ''ieškai pas blusas dramblių''. Apie jokį ryšį tarp krantinių gilinimo ir energetinio saugumo Vaitkus nekalba.Įsiskaityk - ''...įmonei, t.y. KN, kuri užsiima ne tik tranzitu, krova, bet ir užtikrina energetinį saugumą.Kalba apie ĮMONĘ. Kiek suprantu, SGD terminalas tą saugumą ir užtikrina.

Dėl konkurencinio kokybinio pranašumo. Kiek rašyta - dabar KN dėl per mažo gylio krantinių negali naftos produktais pakrauti pilnai laivų, todėl šie vyksta į kitus uostus dasikrauti. Aišku, kad tai didelis minusas. Kada pagilins, laivai bus pilnai pakraunami. Įr tai ne į naudą kitiems uostams. Jokio netikslumo Bartuškos pasakyme čia nematyti.

Manau pamirsi belaukiant,.(Nieko asmeniško). Pažiūrėk kiek kaina pakilus, ir kiek dar gali kilti????

Gal kartais kiek ir perdedu dėl šios įmonės. Mane užkabina nekorektiška argumentacija. Pamenu vieną iš pirmųjų KNF lankstinukų, tai joje būtinybė statyti SGD terminalą buvo aiškinama socialiniais reikalais ir poreikiu tiekti pigesnes dujas... vaikų darželiams. Visai tiksliai frazės nepamenu, bet maždaug taip.

Jei rimtai manęs paklausti - ar reikia gilinti krantines, tai atsakyčiau - taip, aišku, kitaip verslo perspektyvos didėjančios konkurencijos sąlygomis taptų labai neaiškiomis.

Bet dėl KNF tai man įspūdis toks, kad jos vadovai iniciatyvūs ir nori bei pramuša ministerijų palaiminimą plėsti verslą, kuris nebesusijęs nei su energetiniu saugumu, nei su būtinaisiais valstybės poreikiais. Gaunasi paprasčiausias valstybinio verslo plėtimas. Ar tikrai to reikia valstybei? Sakyčiau, kad ne, Lietuva kaip ir yra deklaravusi, kad valstybinis verslas neturi kištis ten, kur puikiai veikia privatus verslas ir yra konkurencija. Toks įspūdis, kad politikai/ministerijos neturi aiškios vizijos ir pasiduoda įkalbami. Nematyčiau jokios problemos, jei KNF būtų privati. Todėl siūlyčiau, pastačius dujų jungtį su Lenkija ir tuo KNF praradus svarbą energetiniam saugumui, ją - KNF - pilnai privatizuoti.

Kas pasikeis privatizavus KNF,padides pelnas n kartu ar akcija kainuos 3 eur.

Pasikeitimas būtų vienas - pradėtų skaičiuoti atsipirkimą prieš nuspręsdami investuoti.

Investuoju y KNF ir man puikiai atsiperka,kur bedos vk,gal akciju neturejime.

Nuo paskutinių duomenų paskelbimo (2016-07-29) akcijos kaina sumažėjo beveik 10% susitraukus ketvirčio pelnui ir pardavimams. Liepos mėnesio naftos terminalo pajamos krito 21%, kai krova didėjo 0.5%. SGD terminalo pajamos augo 2%, kai išdujinimas didėjo 210%. Kol kas biržoje yra geresnių bendrovių.

Po mėnesinius įmonių rezultatus, manau, nėra ko kapstytis, o tuo labiau daryti palyginimus. Peržvelgti galima, ne daugiau.

O kad nuo metų pradžios iki tavo nurodytos datos +84%, tai čia nesiskaito?

Akcijos kainos kilimas vyko dėka gerų įmonės rezultatų. Ne atvirkščiai.

Žemyn upe... Kažin kodėl jau antras mėnuo taip sumažėjo naftos terminalo pajamos... liepa minus 19,4%, rugpjūtis minus 25%
http://www.nasdaqbaltic.com/market/?pg=news&news_id=286144

Jei "bėda" vadini prieštaravimą, tai jokio prieštaravimo nėra, nes tavo "puikus atsipirkimas" buvo praeityje, o aš diskutuoju apie įmonės ateitį.

Manau pabanguosim 0,8-1eur. intervale 2017m. va tokia KNF ateitis.