Kolegos. Esminė užduotis per šią krizę - neuždirbt, o išgyvent, išsaugant esamą kapitalą.
Uždirbs gal 10 proc., svarbu kad likusieji 90 išgyventu.
Ir žodį išgyventi aš labai sureikšminu - tai ką matome dabar tera krizės pirmieji metai, po 3-4 metų totalinio aktyvų vertės kolapso manau neliks ne tik perteklinio likvidumo, bet ir imbicilų rožiniais akiniais.
Susidaro įspudis kad jokio minkšto nusileidimo globali ekonomika neturės. Su CB ir OPEC pagalba įsijungė USD revalvacijos siurblys, kuris išsiurbs visą perteklinį likvidumą iš pasaulio į JAV Treasuries (su neigiamu realiu pajamingumu) ir atitolins kolapsą ten, tačiau bus paaukotos daugėlio valstybių finansinės sistemos (t.t. ir baltijos regiono dėl vietinės fin.sistemos priklausomybės nuo užsienio kredito linijų).
Beprecedentinis kapitalo išvedimas sumažino iš pradžių Kinijos, East Europe, o dabar ir Rusijos akcijų rinkų kapitalizacijas daugiau nei per pusę. Ir tai buvo tik pradžia...
Palyginimui - JAV akcijų bendra kapitalizacija yra ~ 13-14 trilijonų USD, Europos akcijų rinkos bendra kapitalizacija irgi ~ 13 trilijonų USD. Rusijos akcijų rinka savo piko taške šią gegužę buvo verta viso labo ~ 1,2 trilijono USD, t.y. 1/20 JAV ir EU kapitalizacijos, arba kitai sakant - semkės...
Taigi 2008-09 galima konstatuoti kad visos smulkios peškos (BRIC ir East Europe akcijų rinkos) jau buvo paaukotos. Kas toliau?
O toliau JAV yra būtina pritraukti vis daugiau ir daugiau USD ir tai vyksta masinės bankų ir NT agentūrų nacionalizacijos fone (o eilutėje jau stovi autopromas ir avialinijos), kas normalioje ekonomikoje būtų - amen baksui...Tačiau mūsų utopinėje, finansinio engeneeringo ekonomikoje - USD tampa safe heaven kapitalui, nes visos kitos finansų sistemos bus sprogdinamos iš išorės (skaityk iš JAV), išvedant skolintą kapitalą ir pjaunant naujas kredito linijas (jei vis dar turite iliuzijų kad švedų bankai gelbės Baltijos valstybės Švedijos sąskaita - pramerkyte akys..., Švedija ir savų problemų turės pakankamai).
Koks gi rezultatas mūsų laukia?
Kinai ir rusai po tokių pjautinių akcijų rinkose atsigaus be didesnio vargo... na bankrutuos keletas brokerinių ar smulkių bankų, na liks gauja špekulių su margin call'ais, tačiau bendram valiutų ir eko stabilumui tai sisteminių problemų nesukels.
O East Europe, Balkanai, Ukraina, Turkija ir kitos valstybės priklausomos nuo išorinio kapitalo ir neturinčios pakankamų aukso-valiutų atsargų, bei pagrinde orientuotos į JAV/EU rinkas susidurs su augančiu biudžeto deficitu, nesurenkamais mokesčiais, didėjančia vartojamąja infliacija ir galiausiai su vietinių valiutų devalvacijos gresme. JAV būtent to ir reikia - nes visas kapitalas iš šio regiono suskubs į safe heaven - USD Treasuries.
Šio scenarijaus rezultate USD gali revalvuoti iki ~ 1,2. O va tuomet jau bus paleista hiperinfliacija JAV, kuri sudegins visas jankių skolas likusiam pasauliui. Ir kito kelio JAV tiesiog neturi - it is inflate or die situation. Besitęsiant defliacijos spiralei vis daugiau ir daugiau JAV bankų, draudikų, municipalitetų ir valstijų (pirmosios eilutėje California ir NY) skelbs bankrotus ir reikalaus bail'out'o. JAV vadovai viena karta išleidė džiną iš butelio bus priversti paklusti ir nacionalizuoti vėl ir vėl ir vėl - o tai tikrai nepridės patrauklumo USD ir kapitalai pagaliau pradės masiškai iš ten begti...

Bent as del Kinijos turiu dideliu abejoniu - korupcijos indeksas ten pastoviai puciasi, be to :
The People's Bank of China reduced the one-year lending rate to 7.20 percent from 7.47 percent, effective tomorrow, and lowered the reserve ratio at the nation's smaller banks by 1 percentage point. The changes were in a statement on the central bank's Web site today.
siaip bloomberg'as neblogai parase:
http://www.bloomberg.com/apps/news?pid=20601068&sid=aPOjpkRwklGQ&refer=home
Neblogas straipsniukas jau apie pasekmes cia:
http://www.theaustralian.news.com.au/story/0,25197,24357614-20142,00.html
Btw resursu kinijoj as nematau - nei naftos, nei aukso ir tt ir jei JAV pasielgs ala "Ashaman" way jie kris pirmi

to Ashaman
Išgyventi? Bet kaip? Terminuotas indėlis Eurais??? Obligacijos???
Ką rinktis smulkiam investuotojui?

Ačiū.

Vokietijos Goverment Bund
Be panikos

Pritariu 100 %.
Taigi, bet kaip ...
Sustabdyti visus pirkimus, uždengti visus marginus ir skolas ..? Kaupti cash eurais ir kantriai laukti ...??
Laukti ilgai ..??

Kas galėtų būti tas indikatorius, kuris parodys, kad JAV pradeda kilti iš bedugnės ..??
FED palūkanų pakėlimas bent iki 3 % ..??
...

Būkime realistais - nėra jokio skirtumo kokia valiuta jus laikysite terminuotą indelį Lietuvos banke EUR ar Lt (už litus bent daugiau palūkanų moka) - jei prasidės sisteminė krizė musuose su valiutos devalvacija - jūsų EUR'ai sąskaitoje (tiksliau EUR kurie kaip jus manete yra jūsų) laikinai bus nepasiekiami. Kiek tas laikinumas truks - kitas klausimas. Beveik visus mūsų bankus valdo skandinavai ir jei staiga įvyktu valiutos devalvacija - jie, kad apsaugoti save, užšaldys esamus valiutinius rezervus, o jau po to prasidetu aiškinimasis.
Valiutos devalvacija gali įvykti nebūtinai Seimo ar Vyriausybės sprendimu. Daug realiau kad ji įvyks kaip kolapso finansų rinkose pasekmė, kai užsienio kreditoriai keis esamus Lt į reikiamus USD, EUR ir GBP ir trauks juos iš šalies, o mūsų CB pritruks valiutos. Aišku, duok Dieve kad to nebūtų, nes pasiekmės bus tikrai tragiškos.
Todėl, šiame etape logiškiausia, manau, laikyti pinigus mūsų bankose Lt ir EUR terminuotose indeliuose, saugiuose obligacijose ir CHF ir EUR po pagalve. Tiems, kas turi didelius kreditorinius įsiskolinimus - pasistengti juos minimizuoti (busto/vartojimo kreditai), prekybinių maržinų (REPO) atsisakyti visai (palikti juos galima tik tuo atveju jei pilnai suprantate ką darote ir ko tai gręsia).
O dėl indikatoriaus, kuris parodys kad USA kyla iš bedugnės - nėra jo ir nebus. Ir bedugnės dar nėra, kolkas ji tik vaidenasi, ir tai dėja dar nevisiems. Dauguma aukščiau išvardintų imbicilų vis dar tikisi kad nacionalizavus NT, bankus ir draudikus viskas pasitaisys. Klysta. Point of no return jau praeity.

Jeigu prošvaiščių nesimato tai gal reikia pinigus permesti i ETF Ultra short. Kai kurie tokie fondai per paskutinius krizės 3 mėnesius kilo iki 70 proc.

Nu delfius parase, kad sebas su hanzbankiu buvo nemazai pinigeliu paskoline lehman'ui, o garantui pajame NT. Jai daug nevyniojant i vata, tai prisipirko is lehmano siai dienai beverCiu CDO ir pan meslo speju.
Jo, tuoj manau neuzilgo prades galai lyst ir is europos banku, kiek jie ten sumerke yra ir kiek laidos.
Na dekui dievui, kad LT laikau kelis grasius tik ant pragyvenimo.

http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=18572101

Kažkaip nesuvokiu paskutiniuose komentaruose vis didėjančios panikos. Nebent visos santaupos yra įdėtos į pačias rizikingiausias akcijas. Fondai, akcijos ir kiti vertybiniai popieriai į kuriuos aš investavau šiemet ženkliai atpigo. Bet nuostolis bus juos pardavus. Šiuo metu aš perku.
Sutinku, kad finansų ir turto rinkose įvyks persidalinimas. Bet taip buvo, yra ir bus. Bijai vilko neik į mišką. Manau labiau reiktu įžiūrėti galimybes, nei paskui mases stumtis į bedugnę.
Pagalvokite patys, ar Jūs būtumėte laikę rublius tiek metų, kad atgautumėte juos 1:1, kaip daugelio mūsų tėvai ir seneliai. O dabar atsakykite kas turėtų įvykti blogiau nei 1990 metais, kad pilkoji masė atsiimtu iš bankų savo indėlius skirtus jų pačių laidotuvėms...
Labiau man įtikinamai atrodo, kad ateitis yra už kolektyvinės nuosavybės (įvairiausiems fondams priklausys tiek visos finansų institucijos, tiek ir visos monopolinės verslo įmonės). Per turto ir kapitalo koncentraciją sąlyginai vienose rankose, išstumiami iš rinkos tie stambūs žaidėjai kurie sugebėjo tam tikru momentu uždirbti vieną kitą mljd ar mln ir vietoj finansinės pensijos, pasirinko aktyvų verslavimą ir/ar investavimą...

As prigasdintas Ashamano sedziu nuo Naujuju metu 90% portfelio indeliuose ir su 10% traidinu. Nors ir baisoka, nes pradzioje daug praradau, taciau dabar shortindamas po truputeli uzdirbu. Kas gi darosi galvoju as, skaitau baisias prognozes, dziaugiuosi, kad neprarandu pinigu kurie guli indeliuose. Taciau suvedes 3 men rezultatus gaunu fantastiska pliusa virs 50% pelno nuo traidinimo portfelio. (Nors dar toli kol atidirbsiu minusa kuri sugebejau pridirbti metu pradzioje).
Kodel taip yra? Pasitvirtino knygose skaityti du teiginiai:
1. Traidinant pinigai daromi trenduose!!!! Flatuose pinigai prarandami!!!
2. Traidinti reikia su suma kuri nedaro psichologinio spaudimo. Jeigu darai klaidas pirmas receptas mazink sumas.

butu labai idomu isgirsti situacija ismanaciu pamastymus del jav planu isteigti fonda, kuris, kaip supratau, supirks is banku "nuodingus" aktyvus (kaip per 1980-uju krize). ar tai gali reiksti krizes pabaiga? akivaizdu, kad greito atsigavimo tiketis visiskai nerealu, bet galbut tai visos krizes dugnas ir galbut yra vilciu nepamatyti dow 2000 - 3000 lygyje?

http://www.nordea.lt/lt/news/view/507
gal kai viskas defliuojasi, edalai turetu islikti paklausus?

to virgism:
indeksa sudaro ne tik kvieciai, cukrus ir kava yra zemumose, be to tai obligacijos ir ilgesniam laikui

Man vistiek lieka nesuprastas vienas klausymas del deflecijos scenarijaus. Kaip gali ivykti globali deflecija jeigu Centriniai bankai be problemu gali pumpuoti pinigus i sistema. Kas siuo metu ir vyksta viso pasaulio mastu. Ir kai tik tai paskelbiama turetu buti auksas up, doleris down, taciau taip nera. Vadinasi pinigu vis dar truksta, bet ju ir pripompuos. Jeigu pripomuos per daug turesim inflacija, jeigu vis laikys ant bado ribos tada rinkos stabilizuosis, o jeigu visai nepumpuos pinigu i sistema tik tada galetu buti ta baisi deflecija. Ar as vis dar ko nors nesuprantu?

Nesuprantate esmės - CB gali pasiūlyti tik naują skolą, o ne pinigus. O tai yra skirtingi dalykai.
Skolos ir taip virš ausų, nuo jos ir užsilenkinėjame. O nuosavo kapitalo truksta.

Bet jeigu skolos palukanos labai mazos tai tas pats kaip pinigai, ar gi ne? Siuo atveju juk svarbus pinigu srautas, o ne balanso duomenys (kiek kas yra skolingas ir kiek turi nuosavo kapitalo). Juk JAV balansas jau seniai tragiskas, o pinigu srautai keliaujantys i JAV ekonomika ja ir palaiko. Todel cia ne tiek svarbu kam priklauso pinigai, kiek svarbu ju egzistavimas rinkoje.

Pinigu kiekis turi atitikti realia verte, Ashaman turbut turi omenyje apie pateikiamus i rinka popiergalius, kurie niekuo nepadengti, reiskias ju gali buti injektuojama kiek nori. Tipo CB palaiko likviduma, realiai tai jis tik laikinai kamso skyles, visviena yla is maiso islys.

Teisingai islys taciau infliacijos o ne defliacijos forma.

Kad bus kazkas pan. su USA, kas vyksta dabar, protingiems zmonems jau senai matyt buvo aisku, uztekdavo uzmest aki i geometrine progresija didejanti prekybos balanso deficita. Isaugusias skolas arba reikia atiduot, arba jas sudegint, kadangi atiduot nlb imanoma telieka tik planas chuliganas kaip jas sudegint

Ashaman,
ar yra koks skirtumas tarp infliacinių ir defliacinių krizių laiko trukme?Ne vien istoriškai,bet ir pagal priežastis,atvedusias į krizę,ir priežastis,išvedančias iš krizės.Japonijos variantas tai oho...

Nors šiaip tai juk prisitaikoma gyventi ir krizių sąlygomis.Tiesiog reikia ją gerai suvokti,ir tiek...