Jau berods sp.lt rašiau, kad nėra jokios Lenkijos problemos. Pardavinėju tam tikrų rūšių pagalbines gamybos žaliavas ir Lietuvoje, ir Lenkijoje, ir galiu pasakyt, kad lenkai už jas moka maždaug 5% brangiau. Taip pat žinau, kad pagrindinių žaliavų didmenines kainas beveik visada apsprendžia pasaulinės kotiruotės. Žinant visa tai, galima numanyti, kad mūsų ir lenkų gamintojų analogiškų gaminių savikainos panašios. Galiausiai kažkas jau yra parašęs, kad to paties daikto (pvz. fotoaparato), kurį importuoja ir Lietuva, ir Lenkija, mažmeninė prekybcentrių kaina kažkodėl Lenkijoje 20-40% žemesnė. Tai man terodo į monopolinio/oligopolinio ir kartelinio verslo išsidirbinėjimus.
Jei neužtenka šių argumentų, galim žiūrėt iš kitos pusės: prieš maždaug pusmetį prasidėjo ženklus žaliavų kainų kritimas. Pusmetis-tikrai pakankamas laikas, kad tai atsispindėtų vartojimo prekių kainose. Atkreipiu dėmesį-skaitiniu nominalu Lenkijos prekybcentrių kainos nekrito ar krito neženkliai, nes nuvertėjo vietinė valiuta. Gi Vokietijoje stebimas labai stiprus kainų kritimas skaitiniu nominalu. Mes pririšti prie euro, tad galėtume tikėtis panašių procesų kaip Vokietijoje, bet jie nevyksta. Sprendžiant pagal vokiečių ir lenkų kainų dinamiką, vartojimo prekių gamintojai yra labai ženkliai atpiginę savo gaminius. Lietuvių pardavėjai kainų nepakeitė - tai kokio dydžio mūsų pardavėjų apetitas?
Kaip matai erika1, mums reikia gintis tik nuo mūsų pačių (atitinkamų veikėjų)...
P.S. erika1, o kodėl galvoji, kad devalvavus litą 20%, po kokių trijų mėnesių nereikės jo devalvuot dar 30% ir t.t.? Juk devalvacija pati savaime neišspręs mūsų ekonomikos problemų.

Erika, viską gi puikiai suprantu. Suprantu ir tai, kad tu turi pagrindą matyti devalvacijoje išeitį.
Suprantu ir tai, kad Glaveckas ne šiaip apie devalvaciją prakalbo. Taip - tai paprasčiausias būdas sumažinti realius dabartinius atlyginimus ( perskaičiuojant EUR, USD, CHF, JPY ) daugumai visuomenės grupių vienu metu ir vienodu procentu.

Bet problemos nebus išspręstos. Reiks ir toliau nuolat devalvuotis ir devalvuotis. Zimbabvės keliu eiti. Italai irgi ilgą laiką su malonumu lyrose po vieną nulį vis dadėdavo, todėl ir euru ne itin džiaugiasi dabar.

Problemų šaknys Lietuvos užsienio prekybos deficite.

Na gerai. Gal ir čia padėtis nors minimaliai pagėrės. Devalvuokim, sumažinkim gyventojų perkamąją galią. Tegul pamiršta importines prekes , tegul pajamų jiems teužtenka lietuviškoms išlaidoms padengti ( būsto išlaikymui, transportui, elementariam maistui ) . Bandykim, jei kito kelio niekas nebematom.

Tik nieko gero neturėtų gautis. Bet taip ir turi būti klasikiniu atveju: nieko negaminančios valstybės pinigai turi taip pat būti nieko neverti.

O čia tai pritariu. Lietuvoje būtina sumažinti valstybės išlaidas. Ir jos bus sumažintos. Kirpti visokias programas, mažinti atlyginimus visiems valdininkams. Efektas bus panašus kaip ir devalvacijos vykdymo atveju.

Negi daug laimėtume devalvuodami pensijas ir stipendijas ? Jos ir taip nedidelės.


Būtina priversti valdininkus bėgti iš savo šiltų vietų, priversti juos kurti savo verslus, GAMINTI, EKSPORTUOTI.

Tik tokiu keliu eidama Lietuva gali pakilti, kada nors pasiekti užsienio prekybos pliusinį balansą.

Gabių, kūrybingų žmonių yra. Reikia jiems gerų spyrių į užpakalius ir priversti iš valdininkų pereiti į verslininkų grupę.

as manau, kad devalvacija butu reikalinga, ne tam, kad musu ekonomika pataisyti...ji jau turejo buti taisoma seniau ir ne tokiais metodais...si devalvacija tiesiog prisitaikymas prie aplinkiniu kaimynu kainu lygio...nes kitaip mes skandinsim savo ekonomika, o gelbesim kaimynu ekonomikas.....o kas ten bus veliau su tais devalvavimais, tai vel reikes ziureti pagal kaimynus...nors siaip tai tegul bankrutuoja tie lietuviski gobsuoliai su savo kosminem kainos ir bus tik geriau...atsiras pigesni rinkoj...
bet jauciu jau laikas man kaip Tonis rase, uzsibaninti paciai kuriam laikui, nes perdaug cia isijauciau...ten seime, ministerijose desimtim tukstanciu uz savo vertinga darba gauna, tai tegul jie ir galvoja

negaliu pasakyti tiksliai, konkrecios info neturiu ir labai niekad nesidomejau,bet kad VU ten gali dalyvauti visai realu.
Apie LT lazeriu technini lygi kalba vienas kuriozinis faktas. Pernai lazeristai turejo problemu su moksliniu lazeriu eksportu i Azija. Kai kurie modeliai pagal techninius parametrus pateko i hi-tech ginklu kategorija, kuriu eksportas i treciasias salis yra ir siandien grieztai ribojamas bei kontroliuojamas kariniu strukturu.

Tai yra įdomus akademinis klausimas.
Galime panagrinėti kaip litas turėtu eilgtis laisvoje rinkoje.
Taigi:
1.Oficialiosios tarptautinės atsargos 2009 01 - 15 004,6 mln.lt
2.Pinigu baze 2009 01 - 11 613,265 mln.lt
3.Indeliai viso 2009 01 - 36 192,4 mln.lt toje sumoje indeliai litais sudaro 73.5 proc., t.y 26 601 mln.lt
Pradėkime nuo 3 punkto - pagal ataskaitą ne litiniai indeliai sudaro 9 591,4 mln.lt arba 64 proc. tarptautinių atsargų.
Tačiau objektyvumo delej preziumuokime kad šitie pinigai yra Lietuvos eksportuotojų valiutinės pajamos ir emigrantų parsiūsti pinigai, kurie nekuomet nebuvo ir nebus keičiami į litus ir kurių grąžinimą garantuoja komerciniai bankai, o ne Lietuvos CB.
Lieka indeliai litais - 26 601 mln.lt ir pinigų bazė - 11 613,265 mln.lt.
Manau būtų korekt padaryti prielaida kad visa pinigų bazė negali gulėti indeliuose, nes kitaip nevyktu jokie atsiskaitymai, mokėsčių mokėjimai ir t.t.
Todėl imkime optimistinį Lietuvos finansų sistemai scenarijų ir priskirkime 2/3 pinigų bazės indeliams ir 1/3 einamosioms operacijoms. Tuomet gausis kad 3 871 mln.lt atitenka einamųjų valstybės operacijų vykdymui, o 7 742 mln.lt indeliams.
Atimam iš tarptautinių atsargų "menamai padengtus" 7 742 mln.lt indelių ir gauname kad 7 262,6 mln.lt apimties atsargos vis dar užtikrina lito stabilumą.
O dabar atimkime iš visų litinių indelių likusių valiutinių atsargų sumą ir žinosime kokia litų suma neturi valiutinio padėngimo: 26 601 mln.lt - 7 262,6 mln.lt = 19 338,4 mln.lt.
Bandykyme paskaičuoti kiek litų turi kainuoti 1 EUR, preziumuojant kad visos valiutinės atsargos vertinamos EUR'ais visa esanti litinė masė turi turėti tvirtą valiutinį padėngimą.
Atmetam 3 871 mln.lt einamųjų valstybės operacijų vykdymui - nes nieks už EUR jums duonos leximoje neparduos.
Sumuojame "menamai padengtu" 7 742 mln.lt indelių ir visiškai nepadengtu 19 338,4 mln.lt sumas ir gauname kad 27 080,4 mln.litų vietinių pinigų dabar tenka 15 004,6 mln.lt valiutinių rezervų.
Taigi siekiant suvienodinti šiuos skaičius, kad valiuta pilnai dengtu egzistuojančius litus (išskyrus 3 871 mln.lt einamųjų valstybės operacijų vykdymui) gauname kad laisvoje rinkoje litas turėtu atpigti ~ 80 proc. ir pasiektu pusiausvyrą ties 6,21 Lt.
Disclamer - modelis yra viso labo hipotetinis. Tai nėra rekomendacija devalvuoti litą.

virgism...
kalba eina apie tai, kad greriau butu buve devalvuoti anksciau, nei paskui veliau...nes veliau davalvuojant jau bus ne kaip baltarusijoje, bet kaip ukrainoje...o kad devalvacijos nebus is viso, tai cia is fantastikos srities...nebent atsitiks stebuklas ir ives eura...bet ir tai neaisku kokiu kursu...balius baigesi ir ateina laikas susimoketi...balansai minusiniai ir rezervai greit istirps..
Kubilius aiskiai pasake, kad
Visos kalbos apie lito devalvavimą yra visiška nesąmonė. Net ir garsūs laisvi pamąstymai yra žalingi ir neatsakingi. Litas buvo, yra ir bus stabilus. Taškas, - pabrėžė TS-LKD vadovas. – Tačiau lito stabilumui nekils jokių pavojų tik jei išlaikysime stabilią valstybės finansų sistemą, tai yra jei subalansuosime valstybės pajamas ir išlaidas, neleisime atsirasti dideliems deficitams.“

Sitie balansuotijai jau balansavo ir subalansavo, kad -20 proc. uz vasari...uz kova bus dar graziau...Jokio finansinio stabilumo nera ir ilgai nebebus...mano pazistami del situ jo zodziu ir puole i keityklas...o dabar visi ant Glavecko kaltes krauna

http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=20906412
Pasake nebus, reiskia nebus!!

Kaip jusu nuomone reiketu elgtis paskolu litais turetojais po devalvacijos?
Tarkim devalvuoja lita ir nusistovi EUR/LTL kursas kokie 5,6LT. Tai ka tada daryti apsimoka labiausiai? ar keisti paskolos valiuta i eurus pagal nauja kursa, ar likti su paskola litais? Koks butu naudingiausias variantas?

newbie, vo cia pasakei visa esme, pritariu 100%, vokietijoje, lenkijoje ir t.t. veikia rinkos ekonomika ir elementariausi konkurencijos desniai, tuo tarpu lietuvoje deja ne ;)

:

nu kolege, ar cia lenkai kalti, kad pas juos rinkos ekonomika ir konkurencija yra, ir todel pas juos kainos mazos. taip jie irgi turi problemu su biudzetu pvz, bet kazkaip sugeba islaidas pakarpyti ir sutaupo.
tas lietuviu debilizmas neturi jokiu ribu. Atsiverciu verslo zinias penktadienio ir ka gi skaitau, K.Glaveckas - tikiuosi, kad Lenkija tures problemu ir nesurinks biudzeto ir tures kelt mokescius.
va kaip tavo ivardinta problema su lenkais sprendzia tam tikra posta uzimantis seimo narys

lietuvos problema yra konkurencijos trukumas vidaus rinkoje ir debilai valdzioje
viskas labai elemetaru

, 100% pritariu yra ir dar daug kitu bereikalingu islaidu

Kodėl šioje vietoje nepridedam 7262,2 mln.lt?

O va čia tai bajeris: Mėsos perdirbėja sugalvojo dešras lietuviams parduoti Lenkijoje


Prieinama prie absurdo, kai patys sau parduodame mėsą per Lenkiją, bet iš esmės tai gera naujiena. Gamintojai turi rasti kuo daugiau būtų kaip apeiti vietinius prekybininkus su jų antkainiais - per turgus, firmines parduotuves, ar net kaip šiuo atveju per Lenkiją. Gal truputėlį aplaužys ragus tiems kurie mėgsta "apie viską pagalvoti".
Man asmeniškai daug maloniau pirkti tiesiai iš gamintojo. Va, Kaziuko mugėje radau tokių skanėstų, kokių jokiose maksimose nerasi.

BET va kokie paradoksai, kai krize atejo, tada visi pamate ir pradejo saukt (nors aisku nemaza dalis ir anksciau mate bet nesauke), kad kainos per dideles ir monopolijos yra bei susitarimai, o kur musu konkurencijos taryba, ka ji veikia ir uz ka pinigelius gauna

Pridėjus 7 262,2 mln.lt gausite tą pačią 26 601 mln.lt litinių indelių sumą ir negalėsite atskirti kokia dalis tų pinigų yra dengiama valiutos rezervais, o kokia ne.
Kartoju - modelis hipotetinis ir optimistiškas.
Jei jis būtų realistiškas, einamųjų valstybės operacijų vykdymui reikėtu skirti ne 1/3, o bent 1/2 pinigų bazės. Tuomet galutinis skaičius būtų dar tragiškesnis.

Gal galima būtu panagrinėti ir kitą variantą- ar realu defliuojant Lietuvoje kainas ir atlyginimų kąštus, išsaugoti lito stabilumą? Jei pavyktu įrodyti ,kad tai neimanoma ,iš esmės nebūtu dėl ko ginčytis - tada tik laiko klausimas kada tai ivyks.
Tuo tarpu jei tikimybė kad defliacija išgelbėtu litą yra ,iš esmės nėra butinybės juos skubiai konvertuoti.Tačiau racionalu būtu aptarti būdus ,kaip apsaugoti savo aktyvus ir pinigus nuo pavojaus nekonvertuotiems litams.Čia turiu omeny sitaciją ,kai sąskaitoje tarkim 300k lt. ir tampa beveik nerealu juos išsigyninti per kelias dienas Eu ar USD ,jei grynos valiutos nusipirkti staiga tampa neimanoma. Konvertacija saskaitoje kaip girdėjau gali neapsaugoti ,nes istorjoje nemažai pavydžių ,kai priverstinai valiuta būdavo konvertuojama į vietinę ,ir paskui devalvuojama.Kokie apsisaugojimo variantai?
Ar saugu būtu saskaitoje esančius LT konvertuoti į USD , ar EU ir pirkti likvidzius VP užsienyje. Praėjus krizei- vykdyti VP pardavima ir išsiimti jau valiuta. Gal yra kokių ir paprastesnių shemų, kurios efektyvios bet kuriuo krizės vytymosi keliu?

Butu malonu jaigu pateiktumet bent keleta pvz.

Dekingas

Prasideda Glavecko tarkavimas: „Devalvavęs“ litą K.Glaveckas kalba apie atsistatydinimą

Galima butu sakyti, kad tai priesingybe devalvavimui...tik jo pasekoje ir nukencia preisinga puse, jeigu kaip dvi puses imsime banku skolininkus ir banku indelininkus...nes santaupu verte salyginai isaugs, o skolu verte padides... butu galbut teisingiausias kelias...bet kazkodel man atrodo, kad toks scenarijus pas mus netiktu, del fiksuoto lito kurso, nes blogejant ekonominei ir finansinei padeciai, nebutu pasitikejimo litu..prasides banku skolininku problemos...neigiamu ziniu bus daug daugiau nei teigiamu...prades klibeti bankai ir zmones bus labai jautrus visokiems gandams...stabilumo tikrai nebus