Aš puikiausiai suprantu kad laisvosios rinkos šalininkai nori jog valstybė su policijos pagalba gintų jų pinigų maišą nuo visokių kalašnikovais ginkluotų budulių, kurie tą pinigų maišą norėtų iš jų atimti. Tačiau ar ši valstybės atliekama reguliavimo funkcija nesikerta su pačių liberalų taip propoguojama valstybės nesikišimo ideologija? Tas pats Smitas, Humboldtas privačius interesus visiškai suabsoliutino. Jie yra aukščiau visko, o valstybė su savo įstatymais tik riboja laisvę. Tai kodėl dabar valstybė turi ant savęs užsikrauti policijos išlaikymą ir saugoti jų pinigų maišus nuo budulių? Liberalai gali samdytis privačias saugos tarnybas, privačią policiją. Moka - saugo. Nemoka - nesaugo.
Ką aš norėjau pasakyti tuom? Ogi tą, kad pagal tuos pačius liberalizmo propoguotojus, kad ir iš LLRI, kai daryti verslą, tai valstybė turėtų nieko nesikišti, nieko nereguliuoti. Tačiau jeigu koks budulis nori pasikėsinti į jų turtą, tai valstybė tada jau turi, net privalo įsikišti, bausti ir reguliuoti. Bet juk tas budulis irgi daro savo versliuką... Tai kodėl jo versliukas yra reguliuojamas?

"Jei socdemai jau sapnuoja valdžią, tai reiškia, kad ūkio krizė traukiasi, nes socdemus geriausiai motyvuoja du dalykai – rinktinis stambus kapitalas ir pinigai. Vadinasi, jau užuodžia…"

http://www.alfa.lt/straipsnis/10297761/?Ko.nori.abu.socdemu.prezidentai.=2009-11-04_07-00

Vakar per TV maciau diskusija Dagys sy Sysu pries kazkoki atstova is LLRI, neuzteko kantrybes klausytis iki galo, nors ispudis - du komunistai, toliau sau knisa prota komunistinemis idejomis, ima babkes is stambaus kapitalo, kad pamestu koki kaula vargetoms, vienas is tu komunistu atstovauja koncervatoriams, kitas socdemus, bet jokio esminio skirtumo nera.
Kada gi lietuvoje atsiras ne klounu partija, pajegi ispirti komunistus is valdzios lovio?

Smagiai prajuokino xgx komentaras, bet jis iš dalies teisus.

Man atrodo nemažai čia komentuojančių pamirštą vieną esminį dalyką - asmeninę laisvę ar laisvę absoliučia forma (apskritai) ir laisvąją rinką. Nepasiant to, kad visur figūruoja žodis laisvė, šios laisvės yra labai skirtingos.
Norėčiau pirmų dviejų neliesti, nes tai daugiau filosofinis nei realus klausimas. O stai laisvoji rinka yra labai realus dalykas. Ekonomikos klasikai jį aišku kad aprašė ir išnagrinėjo.
Taigi kas yra laisvoji rinka ir kiek valstybė turi kištis į ją. Nesigilinant į daugelio kapitalistų teoretikų ginčus, vienas dalykas aiškus - valstybės MINIMUM programa yra - užtikrinti vienodas sąlygas visiems verslo subjektams - tik tiek ir nei daugiau, nei mažiau. Visa socialinė erdvė iš principo jau ne laisvos rinkos, ir ne kapitalizmo nagrinėjimo objektas, nes ji turėtų atsirast iš laisvos rinkos teikiamų galimybių. Paprasčiau tariant - ką užsidirbai tą ir turi - ką pasėsi, tą ir pjausi - ir jokių ten skurdžių rėmimo bei jų lepinimo nežinia kodėl ir t.t. Aišku nesakau kad čia idealus modelis ir kad visi jame būtų laimingi (laimė beje subjektyvi sąvoka ir priklauso pvz nuo godumo lygio ir pan.), bet šis modelis yra bent jau teisingas ir sąžiningas, o iš to ir laimė turėtų atsirasti, bent jau sąžininga teorija remiantis.
Problema yra paprasta - parodykit valstybę ar bent jau verslo sektorių kur užtikrinamos vienodos sąlygos visiems verslo subjektams? Tokių nėra paprasčiausia dėl socio-psicho-antropologinės pusės (o gal net psichiatrinės - kažkas nori būti lygesnis už lygius - ne savo darbu ir sugebėjimais, ne savo talentais, o "by default" - "tiesiog todėl kad, ... na... jie to neva verti ))" ir t.t. -- Ajajai! - Va čia laisvoji rinka ir baigiasi ir taip per amžius iki šiol. Esmė: jeigu žmogus suvartoja daugiau, nei pats duoda vertės, tai jis ant kažko parazituoja - kažkas juk turi tą uždirbti. Aišku jiegu mes permetam tą dalį ant mašinų tai gal ir gerai (jos juk nesiskundžia ir godumo neturi, na bent jau kol kas, kol jų AI netobulas . Bet kad ilgainiu didėjant beribiam žmonių godumui, kuris didėja greičiau nei tų pačių žmonių ir mašinų darbo našumas, tai gaunam krizę
Dar liaudiškai pvz su kuriuo dažnai susiduriu - aš protingiau panaudojau savo darbą ir laiką, efektyviau ką nors pasėjau ir nupjoviau - sukūriau mašiną, kuri man atliko darbą, o aš pvz knygą paskaičiau - didesnis derlius - daugiau gėrybių, geriau gyvenu - šalia gyvena pasipūtęs tinginys ar šiaip alkoholikas, kuris mane niekino, juokėsi, dirbo neefektyviai, bet gyvent nori dar geriau nei aš - na ir ką gi jam daryti su tokiais nežabotais norais ir tokiomis paties susikurtomis skurdžiomis galimybėmis? Taip ponai - tapti lygesniu - eit vogt, leist nesažiningus įstatymus (lobby tipo), ar šiaip grasint panašiais dalykais kaip xgx jau parašė Taip beje ir vyksta. Va čia jau labai rimta žmogiškoji problema - va čia jau jokia sistema nepadės - štai ir pereinam į filosfinę pusę, kuri išlenda lyg aisbergas prieš titaniką. Titanikas pasirodo nenuskandinamas, o nuskendo - taip ir visos garbėtroškiškos, pasipūtimo, godumo, savanaudiškumo ir kitų blogybių apraiškos - jos suėda žmogų ir žmoniją - ir tai rimta - mes išgyvename ne tik kapitalo krizę - bet ir vertybių krizę - ar gali godumas atvesti Vakarų pasaulį į šviesų rytojų? kažkaip man šis klausimas skamba retoriškai, o kažkas dar bando tą sistemą traukti už ausų "į naują lygį" )) joooo.... "sėkmės"....

Vis dar laukiu tikro kapitalizmo gimimo, nes jo kaip nėr taip ir nėr. Tiesa, LLRI man panašus į kažkieno tai agentus, o ne į analitikus, tad jų su laisva rinka nesieju. Yra daug labai priežasčių ir argumentų kodėl taip manau ir matau, bet čia kita tema.
Asmenine mano nuomone, valstybės MINIMUM programa gali būti ir MAXIMUM. Toliau ginčas būtų dėl to kas į tą minimumą įeina tik tiek.

Neturi tie Vakarai Sarmatos. Oi neturi!

Indėnas, tu manai kad reikia visokeriopai remti parazitines organizacijas? Tai ir remk savo pinigais.
100-tus tūkstančių studentų, kurie pabaigę važiuoja i Airiją tvorų dažyti, ar nuo staliukų kavinėse indus nurinkinėti.
Paremk visas nesąmoningas institucijas, kurių tiek privisę, kad biudžete trūksta 19 milijardų per metus.
Nupirk alkoholikams genijams degtinės, nes visuomenė jų neįvertina (kažkodėl)
O buduliai tegu augina pupas ir kiaules, tu aišku minti saulės spinduliais, atmosferos neteršdamas.

Emocijos indenai, tik emocijos tamstos zinuteje. Charles Bukowski ir bus vertinamas pagal pridetine verte kuria ir sukure - tad kuo cia priestarauja mano minciai? Toliau jeigu jau ponas beriate izeidimus tai bent jau argumentu prasom pateikti Erlickas taip pat bus vertinamas pagal ta pati kriteriju (ar ju grupe), be to kiek žinau Erlicką, jo norai tikrai kur kas mažesni už galimybes (turbūt tamsta neįsiskaitei į žinutę, tiesa aš net nesupratau kas joje tave taip "pagavo" emocijoms išsilieti?)
Man tik keista , kad jusu zinute galima suprasti taip - genijams, tinginiams ir kitiems nieko neveikiantiems parazitams - duodam pinigus uz aciu, uz grazias akis, net jei nieko jie ir neveikia? (Jei veikia, tai mano zinuteje paaiskinta viskas Nuo kada parazituojanti sistema yra vertinga ir stabili? Turbut indenas taip savo prakaitu ir remtu juos iki jie isciulps is jo paskutinius syvus ir patys numirs kartu su juo.... oi ne - jie suras kita objekta/subjekta, o indenui ateis tas, kas ir buvo numatyta tu parazitu "programoje"....
Na tada po tokiu zinuciu kaip indeno ir susimastai, kodel pasauli "kietuoliai" juokiasi ir valdo...

Aciu Droidui beje - aplenke taikliai mane

Emocijos: fatalizmo priepuolis?... Noreciau visgi suprasti, kas jusu zinutei uzdejo pliusus? kokia visgi ju argumentacija?

Istorine patirtis rodo, jog karts nuo karto visuomene apsivalo nuo parazitu. Prisiminkim senoves Romos zlugima, prancuzu revoliucija ar net tuos pacius bolsevikus. Manau, kad ir dabartinei i socialine gerove orientuotai vakaru visuomenei, kur isaukstinamas lodorizmas ir neigalumas kazkada iskils dilema: gyventi toliau taip kaip gyvenam ir zlugti ar grizti prie to, jog kiekvienas gauna tiek kiek nusipelne, o ne gauna vien del to, kad ji kazkas pagimde.

Neuzdejau indenuj pliuso, net nespejau perskaityti jo komentaru laiku (nes buvo jau istrinti), taciau noreciu vistik sureguoti i drugelio komentarus. Perskaiciau tavo komentarus ir turiu pamineti kad sutinku su didziaja dalim tavo isdestytu minciu, TACIAU, tavo isdestytos mintys siu laiku valstybeje/visuomeneje atrodo kaip utopija.

Na kad ir paprastas pavizdys. Pakalbekime apie mokytojus, ju pridetine verte manau ji yra viena didziausia visuomeneje, taciau ar ju gaunamas atlygis yra adekvatus ju pridetinej vertej? O darzeliu aukletoju atlygis ar jis adekvatus ju pridetinej vertej. Jie gi padeda pamatus musu ateities kartoms (atsimenu abi savo aukletojas dar is darzelio laiku, nors tai ir buvo labai senai).

Kitas klausymas kaip ir kas ivertina ta pridetine verte? Bankininkas, draudimu agentas, advokatas, politikas uzdirba keleriopai jei nekelesdesimt kartu daugiau nei daktarai ar mokytojai Ar tikrai draudimu agentas sukuria keleriopai daugiau pridetines vertes nei docentas apmokes ta agenta pries tai universitete?

Taigi siuo postu as tik noriu pasakyti kad tavo isdestytos mintys yra toerines ir net labai prasilenkia su siuo dienu praktika.

P.s. Christiano Ronaldo (futbolo zaidejas, zaidziantis siuo metu Madrido Reale) gauna €250000 euru per savaite. Ar tikrai jo sukuriama pridetine verte yra adekvati jo uzmokesciuj?

Kalbant apie vakarus... Jus cia kritikuojate vakarus, taciau jokiu alternatyvu ju systemai nepateikiate. Atitrukimas tarp turtinguju ir vargu kitose pasaulio dalyse yra daug didesnis nei vakaruose, taigi kalbant velgi apie tapati pridetines vertes sukurima ir atlygi uz ji, galima priteiti isvados kad kitose systemose jis dar labiau iskreiptas.

Paimkim kaip pavyzdi fabrike dirbantis zmogeli ar statybininka Rusijoje, Azijoje ar Lotinu Amerikoje. Jis pradirbes visa gyvenima negali sau leisti nusipirkti padoraus busto, taciau vakaruose statybininkai gali gyventi tikrai normaliai, o iki krizes jie gyveno geriau net nei aukstaji moksla baige zmones.

Galiausiai kalbant apie pridetines vertes sukurima ir atlygio paskirstima uz tai, man atrodo jog mes turetume ziureti i vidurines klases dydi toje valstybeje. Jei valstybeje vidurine klase didele tada tas paskirstymas tarp pridetines vertes ir atlyginimo yra arciausiai virsuje isdestytu drugelio minciu ir butent vakaru pasaulyje kolkas vidurine klase yra didziausia.

Nenoriu rasyti komentaro, kuris atrodys piktas, bet kartais uz akiu uzkliuna kitu bandymai pasirodyti ypac protingais.

Visi tavo teiginiai yra paremti klisemis arba kitaip sakant stereotipais. Kaltindamas kita del per daug teoriniu minciu, pagalvok, kokios yra tavo paties. Sakai, kad mokytojai ar darzelio aukletojai sukuria didziule verte? As manau kitaip. Is esmes mokytojai (aisku yra daug isimciu) jokios vertes nekuria. Paziurek, kiek aplink nutukusiu, kreivu, durnu, neisprususiu, psichiskai nestabiliu, nepriziuretu, apsisnargliavusiu, prievartaujamu ir visokiu kitokiu jaunuoliu, kurie tokiais nebutu, jeigu mokytojai nuosirdziai savo darba atliktu ir tikrai kazkokia verte kurtu. Dabar mokytojai, kaip ir daugelis kitu profesiju zmoniu, labiausiai suinteresuoti painskti del didesniu atlyginimu ir atskaityti savo nukrusta pamoka is simtamecio vadovelio. Kitas klausimas, ar apskritai mokytojas pajegus kiekvienam galvijui, kuri su lazda namie dauzo tevas (aisku, beda, kad tam tevui anksciau niekas nieko neipute), ipusti kazkokiu vertybiu ar sukurti kazkokios vertes. Manau, kad ne. Jam uztektu tik normaliai ismanyti savo dalyka ir bent kazkiek pajudinti sikna del vaiku, o ne del saves. Kad tie vaikai pamatytu ir suvoktu, kad yra zmoniu, kurie gali kazka paaukoti del kito. Nors baigiau ir mokykla ir universiteta, tokiu mokytoju prisimenu kokius 2-3 gal.

Del Ronaldo, man atrodo, kad jis sukuria nepalyginamai daugiau vertes negu bet kuris mokytojas (butu neteisinga lyginti ji viena ir visa mokytoju kasta), nes daug jaunu vaiku vien paziureje i ji, susikuria sau kazkoki tiksla, bega i kiema treniruotis, turi bent kazkokia bendra tema pokalbiams, renka fantikus su atvaizdu, bendrauja, tobuleja. Ir tai tik Ronaldo maza dalis sukuriamos vertes, kuri susijusi issimtinai su vaikais. As pvz nemegstu futbolo ziuret, bet geros emocijos futbolo fanams, kurie i ji ziuri, irgi nera labai lengvai ivertinamos. Nemanau, kad surastum toki mokytoja, kuries visko tiek visiems duoda.

Nenorejau prie taves kabinetis, bet bandydamas pasirodyti kazka ismananciu, turetum is tikruju apie tai daugiau pamastyti.

Atsimenat pasakos heroju, kuris priejes kryzkele isvydo uzrasa: i desine eisi – arklio neteksi, i kaire suksi – be galvos liksi….
Tai ir mastau dabar: Lietuvos ekonomine krize, gerbimas tautiniu simboliu, seimos geroves siekis bunant lietuvoje ir etc.
Pakises tokias idejes delfio “Vox populi” skiltyje iskart gauciau per galva, taciau sis forumas yra vertesnis pasidalinti tiek patirtimi, tiek idejomis.
Paskola emiau zinodamas taisykles – paskola vienetais, kuriais uzdirbama. Bustas seimos gerovei - be jokios spekuliacines idejos! Emiau litais, nes tai musu valstybes simbolis, musu tautinio identiteto dalis. O bet taciau ir visi LB klerkai apie tai skalambijo, kad reikia imti litais iki praeitu metu, kai staiga po telekomunikacijas pasigirdo G. Nausedos replika, kad esamu metu paskolas jis jau imtu Eurais. Sutinku, as irgi jau imciau, bet jau paemes ir ne eurais.
Stai sioje vietoje ir ima stebinti ivairus pagrindimai, kodel VILIBORAS toks brangus: krize, litu trukumas, nepasitikėjimas valiuta, devalvacija… Glaveckui galva nuimta uz devalvacijos bauba, bankai toliau sau skelbia apie ja ir nieko! Sutinku, spekuliacinis kurso sukelimas yra verslo dalis, taciau litas – tai LTU valstybes sudedamoji dalis, musu identitetas, kuriuo turetu rupintis bent LB.
Nepaisant to, tinka yra rinka – galima keisti paskolos valiuta. Ir galiausia atejo toks momentas, kai pinigu dar yra, bet jau nusibodo moket uz perdem ilgai uzsitesusius bankininku nekontroliuojamus zaidimus. Ypac kai jau nebetiki pasakom, kad VILINORAS parodo devalvacijos rizika: VILIBOR’as yra dabar 7,54, o lenkuose WIBOR’as 4.31.
Zinoma, bankai Lietuvoje atsidure savotiskoje pusiaukeleje: VILIBORO ispustos aukstumos gali nebensti dividendu: is Svedijos pargabenai milijona euru, kuriuos Sarkinas mielai konvertuoja I litus ir paskolini vyriausybei (skolini brangiai, nes litas nepatikimas). veliau vyriausybe grazina paskola su solidziais procentais (tvirtas litas – musu garbe ir orumas!), tuomet galima litukus pas Sarkina issikeist atgal ir gaut puiku eurini prieaugi! Tačiau vyriausybe regis nebezada skolintis, o vietiniai indelininkai taip pat greitu metu prades akimis blizginti ne ka prasciau uz Svedijos pensininkus ir ju fondus.
Kaip pasielgs bankai su VILIBORU? Hmm…. Man ne kiek ne svarbu!
Svarbiau esamu metu kaip pasielgi man su litine paskola? Pasikeisti I eurus? Bankas jau nelabai tuo suinteresuotas – bonusine marza +3 proc, tad galiausia dziaugiuosi 3,8 proc banko uzdarbiu! O pagaliau isjudejus EURIBORUI is jo rekordiniu mazumu link 4,5 idealo, po keleto metu mano situacija butu analogiska dabartinems palukanoms, tik skola jau butu nebe litais , o eurais.
Taigi griztant prie esmes: “Lietuvos ekonomine krize, gerbimas tautiniu simboliu, seimos geroves siekis bunant lietuvoje” – kaip geriausia pasielgus?
Turit ideju ar komentaru?

to prisijungti

Pamenu sparnuotą frazę: ekonomika turi būti ekonomiška. Blogai būna kada neturi galimybės rinktis, o Tavo atveju yra galimybė rinktis: sudėjai visus skaičius, pasirinkai patrauklesnį variantą, sutaupei, iš sutaupytų nusipirkai tautinę vėliavėlę ir pastatei garbingoje vietoje. Ir Lietuvai malonu ir pats litų turėsi kitoms investicijoms.

prisijungti - tu pats viska surasei. Jei nenori papildomos rizikos (devalvacijos) - sutik moketi papildomai uztai kad tavo paskola litais. Jei nori prisiimti rizika gausi uz tai atlygi - pats parasei, skirtuma tarp VILIBOR ir EURIBOR ~3%. O ar tokia kaina verta rizikos nuspresk pats.

Jokiu budu nesakau to, ka parasei pirmam sakiny. Tiesiog sakau, kad ne visi mokytojai, o ypatingai destytojai, Lietuvoj kuria kazkokia pridetine verte. Mano norai irgi pakankamai normalus - kad mokytojui rupetu, ka jis daro, o ne siaip. Jeigu jau eini mokyti, tai mylek vaikus (ne kedzio prasme).
O pries manekenes as irgi nieko blogo neturiu.
Mano posto prasme nebuvo ta, kad mokytojas privalo prausti, valyti dantis ar kazka panasaus. Bet per kur tada pasireiskia ta ju kuriama verte, jeigu tokie iseina is mokyklu? Apie zinias isvis neklabu.
Tiesiog sakau, kad durniu ir mokykloj musa, o mokytojams suteikiama garbe daznai per didele. Jie jos isvis neverti!

To Laurynukas

Jei tu savo vaikams nuo gimimo sakysi kad mokytojai nieko verti biudzetininkai tai tavo vaikai ir liks "nieko neismokyti". Mokytojas neprivalo mokyti. Jo pareiga sudominti mokini ir jam padeti ismokti. Viskas nuo tevu priklauso ir ju auklejimo. Turbut tavo vaikams ir su vamzdziu dauzydamas per galva mokslo neikalsi Gerai kad nors kazkam atsparus bus (mokymui) O gal jau laikas isaugti is akmens amziaus mentaliteto ir pradeti gerbti vieniems kitus ir atliekama darba???

Su atlyginimais yra toks dalykas. Jų yra trys kategorijos:
1. Prestižo,
2. Galios,
3. Už darbą.
Prestižo atlyginimus gauna žmonės, kurių profesijos yra laikomos prestižinėmis ir pan., tai visokios manekenės, kino, muzikos žvaigždės, sporto įžimybės ir pan. Atlyginimas yra didesnis už realią to žmogaus sukuriamą vertę.
Galios atlyginimus gauna visokie direktoriai, firmų, korporacijų vadovai ir pan. Atlyginimas mokamas už pareigas ir tų pareigų suteikiamą galią. Vėl gi yra didesnis už realiai to žmogaus sukuriamą vertę.
Už darbą atlyginimus gauna visi kiti, kurie nepatenka į aukščiau paminėtas kategorijas. Atlyginimas mokamas už atliktą darbą. Deja, tai yra mažiausiai uždirbanti žmonių kategorija lyginant su kitom dviem.

"1. Prestižo"

Sunku pasakyt ar cia nesukuriama mazesne verte, kada to zmogaus/zmoniu darbas sutraukia tukstancius ar milijonus kitu zmoniu, kurie perka bilietus, kurinius, knygas, filmus. Paprasciausiai suveikia piramides efektas ir pinigai is mases suplaukia i vienas rankas. Aisku yra slamsto kuris buna prasukamas realiai reklamos deka. Na bet cia jau reikia skirti pelus nuo grudu.

"2. Galios"

Cia irgi geras klausimas, vadovavimas ir atsakomybe ne kiekvienam zmogui. LT atveju skirtumas tarp vadovu ir darbininku algu yra tikrai per daug ryskus, reiketu ji svelnint.

O siaip tai cia veikia tie patys elementarus paklausos/pasiulos desniai. Sakykim surast zmogu ir ji apmokyt atlikt paprasta fizini darba yra pakankamai lengva, nes tokiu zmoniu yra daug, praktiskai visada bus ji kuo pakeist. Todel ir tokio darbo verte automatiskai krenta. Kuo darbas sudetingesnis, reikalaujantis daugiau smegenu, komunikabilumo, tuo ir verte jo bus didesne, nes siaureja ratas zmoniu is kuriu gali rinktis.

"2. Galios"

Kartą skaičiau neblogą analizę, kad direktoriaus atlyginimas turi būti gerokai didesnis už darbininko, nes direktoriaus sprendimas gali tiek iškelti įmonę, tiek nuvaryti įmonę (su šimtais darbininkų) į dugną - kai tuo tarpu darbininko neteisingas sprendimas tik sugadins produkcijos vienetą (jeigu iš viso tam darbininkui reikia kokius nors sprendimus priimti). Už sprendimą mokėti neišeina, todėl mokama kas mėnesį "vidutinė" teisingo sprendimo kaina.

Žodį "Galios" pakeisčiau į "Atsakomybės", o prie "Prestižo" būtina paminėti ir riziką.