PVZ.: Ukio banko IQ 2009 m. Pinigu srautu ataskaita 12 pastaba - Veiklos sanaudos = 34218 tukst. Lt. Ar sitas skaicius nereiksmingas? Ypac palyginus su uzdirbtu grynuoju pelnu = 5533 tukst. Lt. Netgi jei palyginsim su Grupes gautomis pajamomis - 98.580 tukst. Lt, tai sis skaicius sudaro 35% VISU pajamu. Aisku jeigu lyginti su turtu tai gal jis ir atrodo nereiksmingas, taciau kai prieiname prie grynojo rezultato matosi veiklos sanaudu itaka. Bet sutinku, kad sitie kastai yra zymiai leciau laike besikeiciantys, negu palukanu pajamos/sanaudos. Be to jei toliau ziureti UKB ataskaita, tai keistas tas dalykas, kad dauguma banku IQ nurase daug abejotinu skolu, taciau UKB sis skaicius tik 13.659 (3.896 - 2008m.) Lt. Nejaugi UKB turi kokybiskus paskolu moketojus, kai tuo tarpu kiti bankai Lietuvoje nurase laaabai daug atidejimu. Bet cia UKB temai labiau skirtas komentaras.

Svyturys: taigi tam ir yra kapitalo pakankamumo rodiklis. Jei neturi indeliu = negali skolinti (cia nekalbu apie nuosava kapitala). Jei turi prisiemes indelius, tai gali skolinti iki 10 kartu (per multiplikatoriu) didesne suma. Tiesiog pajamu is banko marzos paskolinus tuos pacius pinigus, kurios ir gavai, tikrai neuzteks veiklai finansuoti.

Tu juoksiesi, bet sakoma, kad panašiai ir vyko...
Iš esmės, padėtį geriausiai apibūdiną girdėtas pasakymas: "kaip galėjo taip ištrūkti iš kontrolės..."

Aleksandrai, teisingai pastebejai del UKB "paskolu moketoju"- rasiau apie tai UKB temoje (05 09). Pradelstu paskolu yra virs 190mln. ir nedarydami pakankamu atidejimu skaicius tikrai pagrazina. bet 2Q bus aiskiau.
Del operaciniu kastu- "kas kaip moka- tas taip soka". pvz. olandu ING Australijoje turi tiktai head ofisa ir viskas vyksta internetu. Ir indeliai tik nuo 10k (arogantiska ar ne?). Tuo tarpu lietuviski bankeliai turi daug skyriu tusciomis vitrinomis ir tikrai kastai dideli.
Zaisdamas su svertu priklausai nuo to, kas ta sverta suteikia. Vieno banko atveju rizika suvaldoma ir pasiteisina, bet kai visi to imasi- is kur atsiranda trukstamas kreditas? is kito banko? o pas ji? dar is kito? ... galu gale pasauliniu mastu atsiremiame i salis kreditores arba konservatyvius bankus/fondus. Joms pasitraukus (indivudualiais atvejais) trukstama skyle balanse uzkisineti pradeda vyriausybes mokesciu moketoju pinigais. Ir tai yra blogai. Galime teigti
Ekstra rizika prisiemes bankas yra gresme visuomenei (mokesciu moketojams).
Paskutiniais metais bankai kaip imanydami siekia pripratinti valstiecius prie "periodinio investavimo", "investicinio draudimo" ir pan.-t.y. jus periodiskai uzkisinekite musu skyles ir daug neklausinekite- marketingo matematika mes kaip nors suregsime. Jus vistiek per kvaili, musu "profesionalai" pasaugos ir pagausins jusu pinigus uz kuklu mokesti. Neprimena Pinokio pasakos? uzkask po medziu (periodiskai "investuok"/atiduok bankui)- ir rytoj isaugs aukso medziai ir visi bus turtingesni. nedirbdami, bet vienas su kitu prekiaudami
ETF, fondu fondai, indeksu produktai- ar galite "atsikasti" iki fundamentu kuriais jie pagristi? ar valdytojai gali?
Tendencija yra liudna- isvestiniu produktu dalis dideja ir kai US NT rinkoje paskolos pavirto "sub-sub-subprime"- mateme kuo baigesi. Deja si tendencija taip apt yra busima gresme investicijomis pagristai vakarietiskai pensiju sistemai.
bet Buffetas pasirodo dar 2002m. derivatyvus pavadino "masinio naikinimo ginklais"...

man taip pat atrodo labai keista, centrinis bankas skaichiuoja palukanas valdzhiai. juk tai ne pelno siekianti organizacija. arba sakykime tos palukanos turetu buti bent jau lygios infliacijos reikshmei. tikrai kam skandinti valstybe kurioje pats gyveni ir nuo kurios CB priklauso ir yra jos dalis i skola. ypach kai ta skola auga ir biudzheto dalis palukanu forma plaukia atgal i CB vietoj to kad galetu buti panaudota shalies gerbuviui kurti. nesuprantu niekaip...

sekmes iki

gal galetum kiek placiau paaiskint kaip veikia tas multiplikatoriaus efektas ir kur jis atsispindi banko balanse? kaip imanoma paskolint 1 mlrd litu turint indeliu uz 100 mln ir kurioje banko isipareigojimu saskaitoje nuoseda tie like 900 mln? mano (galbut klaidinga) nuomone multiplikatorius yra principas kai bankas kelis sykius perskolina tuos pacius pinigus bet juk tie pinigai banko balanse visvien paprastai yra indeliai (jonas padejo 2 litus i banka, petras pasiskolino 2 litus is banko ir juos isleido parduotuveje, parduotuves savininkas padejo tuos 2 litus i savo saskaita, taigi bankas turi indeliu uz 4 litus ir vel gali paskolint 2 litus, aisku yra dar atidejimai, kurie neleistu net teoriskai taip "oriniam" pinigam daugintis iki begalybes..)
kitas dalykas, jog kapitalo savoka tapatini su indeliais, kas mano manymu nera teisinga, nes vienas yra nuosavybe (kapitalas), o kitas yra ispipareigojimai (indeliai). banko kapitalas ir yra tas saugiklis, kuris turetu apsaugoti banko indelininkus, nuo nurasymu susijusiu su blogomis paskolomis ir bankas jokiu budu negali savo nuostoliu dengti papildomais indeliais nes kapitalo rodiklis taptu nepakankamu. turint salyga, jog kapitalo pakankamumas = 1o+2o lygio kapitalas/banko turtas galima daryt isvada, jog tiek didejant indeliams, tiek mazejant kapitalui (kad ir del tu paciu nurasymu) bankas turi stiprinti savo nuosavo kapitalo baze.
pataisykit, jei cia kazkur labai "prasaunu", nes paciam idomu issiaiskint iki galo..

aplamai, investuotai didele dalimi ir pucia burbulus. iesko, kur sukisti pinigus kaip aviu banda, sukelia kainas, paprasti zmogeliai patiki, kad cia next hot thing to be forever, pvz, sustoja i aukstasias mokyklas studijuoti finansu, o nepraeina ir keli metai - bach, balius baigtas.
isvada viena - investavimo taisykles reikia grieztinti.
net dabar, ne tiek bankai kalti, kiek investuotojai. muzika grojo, bankai buvo priversti sokti: daugiau, daugiau iskolinti. pamename, kaip skaiciavo, kad Lietuva atsilieka nuo Latvijos ir Estijos isiskolinimu ir kaip tai nepazangu?

man irgi truputi neaisku kaip yra su tuo svertu: jei bankas turi 100 litu, o paskolina 1000, vadinasi jis paskolina tik virtualius pinigus, kurie is esmes sukuriami tuo momentu kai isduodama paskola?

Dėl multiplikatoriaus.
Manau būtų tikslinga ūkiškai papasakoti su kuo jis valgomas ir iš kur Lietuvoje per 18 metų atsirado krūva papildomų milijardų litų, kuriuos niekas nespausdino.
O vaizdelis toks: newbie turi butą kurį nori parduoti, o ashaman nori nupirkti butą, tačiau neturi babkių, bet yra geidžiamas bankelio klijentas. Ashaman'as gauna paskolą iš bankelio - 500K Lt ir sumoka ją newbie, kuris iš karto deda tuos pinigus į kitą banką. Ką turime rezultate?
Newbie - 500K indelis banke.
Ashaman - butas ir 500K skola.
Bankai - 1M turto (500K newbie pinigų + 500K ashamano įsipareigojimų, kurie patenka į banko turtą)
Taigi - ką tik iš vieno 500K vertės buto multiplikatoriaus pagalba buvo sugeneruota 1M naujų pinigų - tegyvuoja finansinis engeneeringas


http://www.traders.lt/forums.php?m=posts&q=743&d=20

Apie tai jau buvo daug kartų kalbėta šioje pačioje temoje.

Be to siūlau pasižiūrėti šį filmuką: Money As Debt

Bei pasiskaityti čia: http://en.wikipedia.org/wiki/Fractional-reserve_banking

Dar keletas pamastymų kodėl, defliacijai progresuojant, statau už USD vs kiti majorai.
JAV prekybos deficitas nuosekliai augo nuo 2002 spalio, kai jis siekė 44 mlrd.USD iki 2008 spalio, kai jis pasiekė 75 mlrd.USD - o tai 70% augimas.
Per tą patį laiką USD indeksas nuosekliai prarasdavo savo pozicijas ir nukrito 28 proc., nuo 106,64 iki 76,48.
Paaiškinti tokia koreliacija yra gana paprasta - prekybos deficitas buvo finansuojamas JAV vartotoju:
- jankis pirko kinišką prekę už USD, kurie buvo keičiami Kinijos CB į naujai atspausdintus juanius, kuriuos produkcijos gamybai ir naudodavo kinas-verslininkas, o Kinijos CB arba pirkdavo JAV iždo vekselius smukdydamas jų pajamingumą ir skatindamas burbulo putimą JAV akcijų/NT segmentuose arba keitė forexe į kitas valiutas parduodamas dolerį;
- jankis pirko arabų naftą už USD, kurie vel gi arba keliavo į iždo vekselius arba tiesiai į forexą - pasekmė - mažas JAV popierių pajamingumas ir krentantis USD kursas dėl jo pastovaus pardavimo forexe.
Tačiau 2008 rudenį abu šie trendai pakeitė kryptis - prekybos deficitas pradėjo drastiškai mažėti dėl krentančio vartojimo, o USD pradėjo stiprėti dėl dolerinės skolos priverstinio likvidavimo.

JAV prasidėjo krizė ir vartotojas jau nebegali išleisti pirkiniams tiek, kiek išleisdavo ankščiau.
Rezultate, mažiau USD nukeliauja pas kinus ir arabus - o jie mažiau perka JAV iždo popierių (ko pasekoje pastarųjų pajamingumas pradėjo augti ir pakilo virš 4,5 proc. ir FED'as gęsindamas ugnį pats priverstas pirkti iždo vekselius) ir mažiau dolerių parduoda forexe.
Situacija paradoksali, tačiau:
iki 2008 rudens JAV skola augo krentančio dolerio ir mažėjančio pajamingumo fone, o
nuo 2009 pradžios JAV skola auga dar greičiau - ir tai vyksta stiprėjančios valiutos ir augančio pajamingumo fone.
Iš esmės, tas "pagerėjimas" ir "stabilizacija" apie kuriuos dabar prabylo visa krūva analistu tera atokvėpis prieš sekantį spiralės vingį. Nuo 2008 rudens iki 2009 vasaros situacija nekiek nepagėrėjo. Priešingai - akivaizdžiai ryškėja biudžėtinės krizės simptomai, kurios lopymui tesugalvota vienintelę priemonę - skolinti ir dar karta skolinti, kai sistema ir taip jau nebeveža esamos skolos.
Kai rinka bus pasiruošusi sekančiam žingsniui - visiems vėl, ūmiai, prireiks dolerių. Vieniems - kad likviduoti dolerinę skolą, kitiems - kad nupirkti naftos, dujų ar grudų pragyvenimui.

būk žmogus, paaiškink priežasties-pasekmės ryšį durniems paprasčiau...
Jei trumpai, kam tokiems prireiks dolerių ?

jo dar įkomponuokite prašau spausdinimo stakles...



vienas dar klausimas kodėl lėšos kurias bankai gauna jų likvidumui palaikyti turi būti nepanaudotos iki 2012, juk bankuose lėšos neužsiguli, apart reikalingas indėlių padengimui. Argi šiuo metu ir nevyksta šių lėšų išmetimas į rinką. Tą gerai matom per akcijas.

Kai rinka bus pasiruošusi sekančiam žingsniui - visiems vėl, ūmiai, prireiks dolerių.

tai gal jau laikas pradeti sellinti EUR ir pirkti $? juk pagal EW bangininkus "rinka pasiruos sekanciam zingsniui" kazkur apie rudeni

velniai žino, kas ten vyksta. Greičiau vyksta elementari spekuliacija "ant bangų", gyventi fin.institucijoms tai reikia...

Paaiškinti USD/kitų majorų ryšį paprasčiau yra per daug sudėtinga
Todėl tiesiog eilinį kartą parekomenduosiu tiems kas to dar nepadarė sudaryti bivaliutinį krepšelį iš EUR ir USD ir kuriam laikui pamiršti apie valiutinę riziką ir didesnių palūkanų uždirbimą.
Litų palikti tik pavalgymui.
USD pirkimui dabar kaip tik yra palankios sąlygos, nes analinių tyrimų specialistai vėl vis garsiau rekia kad baksas tapo tualetiniu popieriumi ir hiperinfliuoja vos neryt...
Tie nabagai iš už savo harvardo-oksfordinių diplomų tikriausiai nemato kad bakso hiperinfliacijos atvėju Europa taps bankrotu sekantį rytą ir suskils į daug laisvų ir nepriklausomų.
Dėl akcijų kilimo - tai euforija - baimės priešingybė. Pagaliau, po 1,5 metų meškų dominavimo buliai pakelė galvas ir tikisi...labai tikisi kad blogiausia jau praeity.
Yra du aspektai, kurie neleidžia man prisijungti prie bulių:
1.Svarbiausias - disbalansai ekonomikoje niekur neišnyko, o tik buvo prigęsinti trilijonais dolerių - t.y. ant laisvosios rinkos buvo padėtas XXX ir kapitalizmas pakeistas į tiesioginį valstybės finansavimą.
2.Kilimo banginė struktūra - kilimas eina su persidengimais kas būdinga korekcinės struktūrai, o ne impulsui - reiškia tai tera bear market rally.

paprasčiau nereikia, reikai nuosekliau. Minimos koreliacijos gerai, bet kaip jas paaiškinti? Kodėl dabar ims trūkti baksų? Kam trūkti? Kiek?

Kad biznis cikliškas, tai senai žinoma savybė, po kritimo eina pakilimas, klausimas, ar baksas jau pasiekė dugną (nepamirštant, kad dugnas yra reliatyvi sąvoka)

Sakysime, brangstant naftai(kodėl??), tikėtina, kad baksų paklausa didės. O gal nafta brangsta, mes kai kas vėl žaidžia sekančią žaliavų bangą?

Kuo skiriasi kilimas su pesidengimais ir impulsinis kilimas? Kokios savybes ?

Ashaman, ivertinkite tai, kad visi nori kuo anksciau izvelgti busima augimo ciklo faze. Realu, kad naujo dugno nebus.

Baksų, jei nepastebėjote, jau truksta visiems...
Bankai po stress-testo priversti padidinti kapitalo bazę, ką žopamorganas ir sašaauksaplaukis ir padarė, pritraukdami 7 mlrd.
Vartotojai visais pajėgumais įjungia taupimo programas, ko pasekoje - vartojimas - varomoji JAV eko jėga krenta domkratu.
Mažiau pajamų surenka verslas, bei mažiau dolerių išplaukia iš US už importuotas prekes.
Kaip rezultatas - kila vidutinės, ilgos ir labai ilgos trukmės JAV skolos palūkanos.
O prie jų priryšta viskas - būsto kreditų, lizingų ir t.t. palūkanos, verslo kreditų palūkanos ir t.t.
Tai apie kokį dugną galima kalbėti?
Atsakykyte sau - kodėl jus perkate akcijas?
Tikriausiai - tikitęs greito capital gain, kol kainos spekuliatyviai atšoka po buvusio dramatiško kritimo.
Na atšoko. O toliau kas? Beribis augimas iki 2007 aukštumu?
Pabuskyte. Pirkti akcijas galima bus tik tuomet kai dividendinis pajamingumas priartės bent prie istorinio vidurkio (~7proc.). O jei vertinti realiau - po DDI pajamingumas išaugo iki ~ 15 proc. Kažko tai panašaus reikia tikėtis ir dabar. O dabartinis DJIA pajamingumas viso labo 3-4 proc.
Reiškia - arba kampanijos prie esamos akcijų kainos turi padvigubinti pelnus ir atitinkamai dividendus arba akcijų kaina turi sumažėti bent dvigubai.
Krentant vartojimui, pelnams ir sunkėjant kreditavimo galimybėms daug didėsnė tikimybė kad pajamingumas išaugs dėl antrojo varianto - t.y. akcijų kaina eis down ir down ir down.