O tu už Turniškių tvoros gyveni, ar privačiame kvartale, kad elitu dediesi? Beje ir kišenvagiai suaktyvėjo, žiema daro savo...

kibo parshiuk pergyveni del arsesnes konkurencijos ar kaip ?

Kišenvagiai, įsilaužimai, pasaulinė krizė- KUBILIUS !
O kad pats dėl savo apgailėtino gyvenimo gali būt kaltas, tai mintis net iš tolo neateina

Jei teisingai suprantu tai Parshas nori parodyt iki kiek gili krizė ant Lietuvos, kad jau vagia vos ne iš rankų, bet nebūtinai vagystės - krizės pasekmė. Galima būtų objektyviau vertint turint kokius statistinius duomenis jei išaugo vagysčių, apiplėšimų skaičius ir panašiai. Čia gali būt, kad tiesiog atsiradai netinkamu laiku, netinkamoj vietoj.

Policija daro viską, kad bylos neiškeltų, čia kita didelė problema, rodiklių problema. Statistika neparodo tiesos.

Reiketu statistikos departamenta prijungti prie policijos departamento ir sios jungtines institucijos vadovu paskirti Parshiuka. Tik tuomet nebus dideles problemos,rodikliu problemos.

O ir bažnyčiai krizė pasijautė, kaip čia žmonės neaukoja?

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vyskupas-jkauneckas-laidotuves-tampa-karikatura.d?id=60160799

Gerai, tarkim forumas ne vieta tam. Bet būtų įdomu paskaityti tas nuomones. Šaltinius sužinot būtų per akis mano smalsumui.

Dabar prikabinsiu gale oficialią LB statistiką apie indėlius/paskolas. Prašau paaiškinti, kaip prieinama prie pas jus minimų skaičių. Nes 10mlrd yra namų ūkių indėliai. O namų ūkiai paskolų beveik neturi. Tai jei imam aggro eco paskolų sumą, kodėl imam tik namų ūkių indėlius ?

Kalbant apie kitus paminėtus skaičius, tai jie neatitinka Bazelio nei vieno. Jau nekalbant apie naują. Tad jei ta statistika yra oficiali ir žinoma, kodėl bankai vis dar veikia ?
Ir ar RBS ne dėl leverage per financial marketus (ypač derivativus), illiquid junk asssetus ir stock crash'ą, kuris book value nukirto, atsirado tokioj pozicijoj ?

Jei konkrečiai apie indėlių ir kredito linijų įtaką broad money, tai čia jau nereik ir kažkokių mokslininkų. Visi ekonomikos vadovėliai apie tai rašo. Depozitai=kreditai*(1+(reserve req/100))+e . Šitoj vietoj e nėra stochastic ar labai nedidelis. Bet čia elementarus pinigų daugiklis. Nieko naujo.

Neatidėliotini Vyriausybės veiklos prioritetai
iš Seimui pateikto Vyriausybės programos projekto


1. Užimtumo didinimas, nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, prielaidų realiajam darbo užmokesčiui šalies ūkyje didėti kūrimas, spartus investicijų ir verslo sąlygų pagerinimas.
2. Šalies ūkio finansinio tvarumo užtikrinimas ir laipsniškas viešųjų lėšų fondų pajamų didinimas, kontrabandos bei šešėlinio verslo ekonomikoje pažabojimas, kovos su korupcija sustiprinimas.
3. Šalies pasirengimas įsivesti bendrąją Europos valiutą eurą ir tapti visateise euro zonos nare, kai tai taps įmanoma pagal nustatytus konvergencijos kriterijus.
4. Efektyvus ir racionalus ES paramos lėšų panaudojimas šalies konkurencingumui didinti ir žmonių gyvenimo gerovei kelti, tinkamai ir laiku pasirengti naujai ES 2014–2020 metų finansinei perspektyvai.
5. Kompleksinė mokesčių sistemos peržiūra, pasirengiant atlikti jos pertvarką, siekiant šioje Programoje nurodytų visuomenei reikšmingų tikslų.
6. Dešiniųjų vykdytos politikos padarinių taisymas: „Sodros“ įsiskolinimų mažinimas, o atsigavus ekonomikai – laipsniškas pensijų ir kitų socialinių išmokų didinimas.
7. Energetikos problemų sprendimas, šildymo kainų mažinimas, visuotinė daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija. Šilumos ūkio pertvarka skiriant paramą savivaldybėms, platesnis atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas.
8. Suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba, užtikrinanti didesnį konkurencingumą dujų tiekimo sektoriuje, siekiant sumažinti šildymo kainas gyventojams.
9. Švietimo ir aukštojo mokslo politikos kaita, mokesčių už studijas mažinimas, švietimo ir aukštojo mokslo kokybės didinimas.
10. Veiksminga, technologijų pažangą spartinanti mokslo ir technologijų plėtros politika, sąlygų kurti naujas inovatyvias technologijas sudarymas, mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimas.
11. Užsienio politikos tęstinumas, kartu užtikrinant kuo geresnį bendradarbiavimą su kaimynais, stipresnę sanglaudą su ES ir NATO šalimis. Partijų susitarimo laikymasis palaipsniui didinant finansavimą krašto apsaugai ir laikantis mūsų šalies tarptautinių įsipareigojimų.
12. Pasirengimas Lietuvos 2013 m. II pusmečio pirmininkavimui ES Tarybai ir tinkamas, atsakingas pirmininkavimas.


Plačiau: http://vz.lt/article/2012/12/10/nauja-vyriausybe-savo-programa-isdeste-539-punktais#ixzz2EgdbtUNq

Eee, kažko nesupratau, didins pašalpas mažindami Sodros biudžetą? Ir kažkaip matau tik Rubikono ausis, per renovacijas ir dujų terminalą. O apie mokesčių mažinimą nė garso... Da...

tai nuo sausio pirmos nieks mokesciu ir nekeis, realiausia, jog mokesciai ir ju tarifai gali pakisti tik nuo kitu metu vidurio...

gogaai, o tu pažiūrėk į realybę ir pasibaigs visos abejonės - visi ministrai yra daugiau ar mažiau politikai, patekę į savo kėdes ir besilaikantys jose tik dėl Seime/Prezidentūroje sėdinčių politgalvų paramos.

Nesu tiksliai susipažinęs, bet darau prielaidą, kad kol ministrai vykdo juos pasodinusių politgalvų (neviešas) užduotis, atskirų vykdomosios valdžios personų veiksmai Valstybės ir jos žmonių atžvilgiu toms politgalvoms giliai vienodai paišo. Todėl mano kukliu supratimu ministeriai turi tam tikrą judesio laisvę jiems suformuotų užduočių rėmuose.

Apskritai ir aš nusivylęs diskusijų kokybe, kada kaišiojant vadovėlinius postulatus bandoma paneigti akivaizdžią realybę vien dėl to, kad ji neatitinka išankstinių nuostatų ir užimtos polYtinės pozicijos.

šiaurės vėjas aiškiai ir tiksliai dėlioja paveiksliuką, kad neveikiančioje ekonomikoje/rinkoje finansinai instrumentai tampa neprasmingi ir galiausiai susivedantys į vienintelį - kreditą iki tam tikro kritinio lygio. Sutinku su jo nuomone, ją patvirtina ir faktai - auganti valstybės skola prie mažėjančio privataus verslo ir namų ūkio įsiskolinimo. Jei šalies ekonomika funkcionuotų normaliai, pagal paskutinio laikotarpio finansinstų madas procesas būtų atvirkštinis. Ir nors valstybės defaultas pats savaime nėra baubas, bet defaultai būna skirtingi - vienu atveju Argentinos arba Rusijos modelis(de jure), kitu Somalis(de facto). Ir jei pirmu atveju po kritinio kredito lygio peržengimo yra potencialas šalies ekonomikos restartui, antruoju - nelabai, nes tiesiog nėra ekonomikos, atitinkamai nėra ką restartint.

O gal galima tą realybę skaičiais ?
Nes ką sako Šiaurės Vėjas, iki šiol kiek suprantu, tai kad namų ūkiai turi depų už 10, o iš vis paskolų suteikta už 80. Todėl sukurta 70. Tokiu atveju ekonomika turėtų veikti taip: bankas neturi nieko, viską skolina tik namų ūkiai. Jokios institucijos nenaudoja depozitų. Jokios įmonės. Niekas.
Realybė truputį kitokia. Namų ūkiai sudaro tik mažą dalį finansų sistemos. Didžioji dalis indėlių/paskolų susidaro iš tarpbankinės rinkos, kur bankai skolina vieni kitiems. Ir tai puikiai atsispindi LB statistikoje. Interbanke skolinama ir skolinamasi. Namų ūkiai depozitina pinigus, ima nedaug paskolų. Apskritai, didžioji dalis (~77%) paskolų padengta indėliais. Kokios čia problemos ?
Ir dar būtų įdomu išgirsti "auganti valstybės skola prie mažėjančio privataus verslo ir namų ūkio įsiskolinimo. Jei šalies ekonomika funkcionuotų normaliai, pagal paskutinio laikotarpio finansinstų madas procesas būtų atvirkštinis" detalų paaiškinimą. Ar čia sakoma, kad recesijos metu, užsidaro kredito linijos, o valstybė skolinasi ? Nes jei taip, tai yra viena iš taip engiamų vadovėlinių tiesų. Ir kita, vėl vadovėlinė šimtametė tiesa, kad augant ekonomikai, valstybė nesiskolina, o privatūs ūkiai plečia paskolų portfelius. Niekaip nesuprantu, ką norima pasakyti, aiškinant, jog "aš paneiginėju vadovėlines tiesas", kai iš tikro yra išradinėjamas dviratis.

o MMA ?

ir tik 1000 lt ne 1500, sekantis žingsnis valdžiažmogių algų kėlimas kai tie 1000 litų pradės generuoti pinigų srautą į biudžetą (Syso išmintis).
O dar Butkevičius sakė, kad Šadžius mokėsi domėjosi ir patobulėjo kažkada - bet išmintis, kad minimali alga yra keliama tam kad generuotų didesnes biudžeto pajamas yra tikrai novatoriška. Būtų aišku gerai naujosios finmino galvos žodžių paklausyti, bo dabar tik senoji finmino galva tyčiojasi viešoje erdvėje.

"Butkevičius dėl minimalios algos aukoja valstybės investicijas" . nelabai čia ir ką pakomentuosi.

kas belieka sakyti....tik amteleti kokia nesamone.

Ar nenusibosta Jums, konservų partijos eilini ar jefreitoriau BSS561, lįst ant ražono?

Handrail, sunku diskutuoti kai griebi daug temu pavirsiumi, veliau reikalauji issamiu moksliniu irodymu ir dar svysteli kasdienes zargonines terminologijos. Bet pabandysiu trumpai:
1)teisingai. ir namu ukiai ir isvis depozitai siuolaikineje sistemoje veikiau apskaitos archaizmas ir tikrai nieko nelemia. Didzioji dalis poziciju tikrai finansuojama is tarpbankiniu daugkartiniu rehipotekavimu ir kitokio "oro". Indeliai sioje sistemoje nieko nefinansuoja- tai tik likutinis isipareigojimas(kita "is oro" isduoto kredito puse), o reguliatoriai bando tuos nepatogius isipareigojimus paskirstyti rinkos dalyviams daugmaz po lygiai. Nesiplesiu nes beveik garantuotai atsakysi is "siauro vadovelio"...
2) tarkim Japonija. O "normaliai" newbie manau turejo galvoje Kanada, Svedija, gal Estija. is esmes yra keturi variantai:
a) auganti valstybes skola ir auganti privati (bumas Lietuvoje)- ilgalaikej perspektyvoj-baigtinis su pasekmem.
b)auganti valstybes, mazejanti privati (Japonija, is dalies US, Lietuva dabar po bumo)- geriau, bet nesant prekybos pertekliaus- tai tik skolu perskirstymas, o palukanu skaitliukas vistiek tiksi.
c) maza valstybes, bet auganti privati (Estija)- dar geriau, bet kaip rodo Airijos ir Ispanijos pavyzdys greitai gali buti konsoliduota ir faktiskai taps variantu a (isimtis tiktai Islandija)
d) maza valstybes ir maza privati- idealu, bet pasiekiama tiktai subalansavus ekonomika ir turint prekybos pertekliu- kaip saltini augimui ir esamu skolu aptarnavimui (Vokietija, is dalies Norvegija (ten didele privati). Stai tokio balanso ir noretusi ir jeigu jo neleverage'inti (lygiagreciai dideja valstybes turtas ir privati skola)- sakyciau ideali stabili busena. Bet besaikis vartojimas i skola siame modelyje neturi vietos, todel labai netinka bankininkams- jiems variantas "a" priimtinesnis

Kokius mokescius nori, kad sumazintu?

Siaures Vejau, kad niekas cia nieko kito nepasako, tik "is siauro 10 klases vadovelio" ir galvoja, kad isrado dvirati. Ir naudoju vadovelius, nes tai yra patvirtintos tiesos. Irodyk realybeje man savo tiesas- as jomis tikesiu. Pirmyn. Orinis interbankas ? Tai kur leverage ? As leverage matau tik per isvestinius tikrai dideli. Kredito/depo rinka itakojama book values putimosi del derivatyvu. Su tuo sutinku. Tik vel prasau irodyt, kad skandinavu bankams mes apskritai idomus ir kad jie sukure 70 milijardu. Nes is pradziu butent is namu ukio milijardu buvo sukurta tie 70. Dabar namu ukis nesvarbu, kuriama is oro. Nu pirmyn skaiciai skaiciai statistika. Man beletristika gasdinanti neidomu.
Milijonataji karta paprasysiu paaiskinti, kaip turint ¬70 indeliais ir ¬90 kreditu, gaunami 100% leverage is to. Nenoriu klausyt "kuriama is oro". Nes dar niekas to neirode. Ore kabo 20 milijardu. Tas tiesa. Bet tai ir yra pinigu multiplikatorius. Ir prasau man pateikti kur as slystu pavirsium. Ten kur konspiracijos neieskau ? Zmogus, kuris sako, kad alternative medicine veikia irgi panasiai kaip tamsta irodineja. Tik esme tame, kad by definition, alternative medicine was either proved not to work or not proved to work. Do you know how they call alternative medicine that was proved to work ? Medicine.