Autorius | Žinutė |
2008-06-24 20:39 #10192
![]() |
|
Ashaman : nes manote kad vyksta defliacija. Aš nieko nemanau tuo klausimu.Tiksliau - nežinau,kas vyksta ar gali vykti.O ką manote Jūs Lietuvos atveju? |
|
2008-06-24 20:56 #10193
1 ![]() ![]() |
|
xzxzx,
kodėl aš turėčiau pirkti namą už 100 lt,jei galvoju,kad rytoj jis kainuos 50 lt ? Ir kodėl turėčiau jo nepirkti už 50 lt,jei galvoju,kad rytoj jis kainuos 100 lt? "Reali daugelio aktyvų vertė juk defliaciniu laikotarpiu nesumažėja." kaip jūs galėtumėte pagrįsti šį savo teiginį? Jei kalbėti apie NT - tai pastatas kaip buvo,taip ir lieka.Jis neišgaruoja.NT nėra vienadienė investicija ir kainų pokyčiai nevyksta kasdien.Pagrindinė taisyklė - pirk pigiai,parduok brangiai.Čia ne pats reguliuoji kainas.Reikia prie jų taikytis,bandyt numatyt. Virgism Pasakyk tai japonams: Tiek to,gal nesakysiu ![]() Bet gal tai išskirtinis atvejis,duok Dieve. Aš nekompetentinga šio atvejo paaiškint.Manau,Ashamanas paaiškino. |
|
![]() |
2008-06-24 20:59 #10194
1 ![]() ![]() |
rakunas : The size of the debt bubble today is approx. $30 trillion. Ultimately, the hyperinflation will dominate goods and services, all assets, and even the family pets. Kiek teko dometis vien official debt outstanding in US yra bent dvigubai didesnis. Ir tie 60 trilijonų - tai valstybės subjektų skola be Social Security and Medicare įsipareigojimų, kurie traukia dar ~ 40 trilijonų iki 2015. Ir dydžioji tos skolos dalis gulasi ne ant "finansinio kartelio" pėčių, o and John'o and Bill'o pėčių arba tiesiogiai arba per šalies (defacto bankroto) mokesčius. Finansinis kartelis supranta žaidimo, kurį pats ir sukurė, taisyklės. Todėl Bear Sterns prichvatizavimas ir įvyko pakabinant 25 milijardų įsipareigojimų ant valstybės pėčių ir tik 1 milijardas ant JPMorgan'o. Hiperinfliacija veda prie pilno sistemos kolapso. Ir tai nėra vien JAV sistemą. Ją kontroliuoja globalus finansinis kartelis, o ne Džordžas iš Baltųjų rūmų. Taigi, pafantazuokime, kaip gali įvykti hiperinfliacija. FED'as paleidžia stakles? Jos ir dabar yra paleistos ir dirba pilnu pajėgumu. M3 auga dviženkliais skaičiais. Ar hiperinfliuojame? Ne. Kodėl? Gal reikia spausdinti dar daugiau? Koks yra dabartinio popieriukų hiperspausdinimo rezultatas? Vartojamoji infliacija, defliuojant visiems kitiems aktyvų klasėms. Tai ir yra efektas kuri stengiuosiu danešti iki plačios publikos. Kai kredito aptarnavimo kaštai tampa didesni nei BVP augimo tempai - kreditoriai nenori skolinti ir įvyksta credit contraction. FED'as ir ECB gali mažinti palūkanų normas iki "O". Viskas - ko jie gali tikėtis nuo šių veiksmų dabartinėmis hiperbolizuoto skolinimosi sąlygomis - išauginti vartojamąją infliaciją. Tačiau prasidėjęs credit contraction stabdys kreditorius nuo skolinimo, skolininkus nuo didėsnio įklimpimo į skolą, gamintojus - nuo gamybos plėtros, vartotojus - nuo vartojimo (tuo labiau kad vartotojiška infliacija didės) ir visų aktyvų klasių kainos keliaus viena kryptimi - į pietūs. Hiperinfliacija įmanoma kaip atskiros valstybės politika monetizuojant esamas skolas staklių pagalba. Bet ne globaliai. Jei JAV ryžtusi tokiam žingsniui - šalies griūtis būtų daug ženklesnė nei nesenai įvykęs SSSR kolapsas. Tai būtų chaosas su galimu šalies skilimu į kelias valstybes. Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
![]() |
2008-06-24 21:44 #10199
![]() |
Agata : Ką manote Lietuvos atveju? Manau kad Lietuva neišimtis. Jos ekonomiką ir finansai per paskutinį dešimtmetį tapo labai priklausomi nuo pasaulio. Todėl viskas kas galioja pasauliui - galioja ir Lietuvai. Akcijų kainos krenta nuo 2007 rudens - defliacija. NT kainos stagnuoja ir nežymiai krenta nuo 2007 rudens - defliacija - gal dar ne taip išreikšta kaip kituose ES valstybėse, tačiau tai tera pradžia. Pas mus ir įsiskolinimo lygis nėra toks ženklus kaip senojoje Europoje. Prekių kainos ir degalai kyla - vartojamoji infliacija. Mūsų finansinė politika priklauso nuo ECB - o jie turi ryžtą kovoti su infliacija (ryžtas žymiai realesnis nei Beno) - reiškia palūkanų normos arba liks tokios pačios arba didės. Apie palūkanų normos mažinima kalba neeina. Kredito krizė tęsis ir toliau, pasitikėjimo krizė tarp kredito įstaigų - taip pat. Reiškia pinigai ir toliau brangs, o turtas ir toliau pigs. Lietuvos silpnoji vieta, lyginant su Europos senbuvemis, tai - nacionalinė valiuta, be teisės vykdyti monetarinę politiką. Jie bus riesta - kyla pavojus valiutos stabilumui. Reziume - hiperinfliacijos nei Lietuvoje, nei senojoje Europoje nebus. Gali būti tik defliacija. Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
2008-06-24 23:11 #10204
![]() |
|
Ashaman Vykstant defliacijai - kainų dinamika yra paprastesnė nei infliacijos. Paprastai per defliaciją sinchroniškai krenta ir prekių ir turto kainos. Na o kylant vartotojiškai infliacijai ir defliuojant aktyvams - kas tai per reiškinys?Tai pereinamoji stadija? Redaguota: Agata (2008-06-24 23:47 ) |
|
![]() |
2008-06-24 23:42 #10206
![]() |
Išreišksiu tik savo nuomonę, nes dabartinės situacijos analogų kaip suprantate nėra.
Vartotojiška infliacija kyla dėl dviejų pagrindinių komponentų: maisto brangimas ir kūro brangimas - tai yra žaliavos. Kas sąlygojo paskutinius metus trunkantį burbulo priputimą commodity rinkose? Infliacijos baimė. Tai yra - visokio plaukio investuotojai hedge'ino savo aktyvus prieš infliaciją perkant žaliavas. Žaliavuose pripusti burbulai yra kartais mažesni nei burbulai pripusti NT, akcijų ir derivatyvų rinkose. Daugumoje žaliavinių rinkų burbulai jau sprogo. Tai įvyko praktiškai visuose maisto produktų rinkuose. Vienintelis iki šiol pučiamas burbulas - tai nafta. Šis dar turi augimo potencialą iki 160-190 USD/barelį diapazono. Augimas vyksta eksponentiškai - kritimas vyks taip pat. Kai sprogs šis paskutinis burbulas - jokių prielaidų tolimesnei vartotojiškai infliacijai didėti neliks. Todėl taip - dabartinę situaciją aš linkęs traktuoti kaip pereinamają stadiją. Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
2008-06-25 08:38 #10209 | |
Agata : Kažkodėl nenorėčiau su tuo sutikti.Neįžvelgiu čia tiesioginės priklausomybės. -jei mažėtų įmonių pelnai - iš ko didinti uždarbį? Kodėl jie turi būtinai mažėti? Įmonė gali kelti savo produkcijos kainą neprarasdama pelno, aišku ji bus mažiau konkurencingesnė prieš įmonę, kuri uždarbį mokės savo pelno saskaita. Tai kita pusė tiesioginės priklausomybės tarp mano uždarbio ir infliacijos. -------------
BTC, AGLD, MANA, LPT |
|
![]() |
2008-06-25 09:21 #10211 |
Kviečiai - kovas;
Ryžiai - balandis; Soja - arba jau įvykdė topą arba visai nedau liko; Grudai - vis dar eksponentiškai auga; Galvyjai - net nebandė burbuliuoti - topas 2007 pradžioje; Kiauliena - balandis; Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
2008-06-25 09:38 #10212 | |
to Ashaman:
tai koks receptas, pirkti avialinijas (paciose zemumose), shortinti bet kokius indeksus ir sedeti terminuotose indeliuose? |
|
2008-06-25 10:02 #10214
![]() |
|
artas : Įmonė gali kelti savo produkcijos kainą neprarasdama pelno, Nenustebčiau,kad tai ir vyksta,kaip rašiau,pasinaudojant bendru infliaciniu fonu.Kas dar labiau dirbtinai didina infliaciją,tiksliau - kainų kilimą.Anksčiau lyg ir žinodavau kai kurių prekių kainas,dabar taip staigiai viskas vyksta,kad net nelieka noro gilintis,ar kažkuri prekė tik tam tikroje vietoje,ar visos analogiškos prekės tiek pat pabrango.Chaosinis periodas.Tačiau situacijai nusistovėjus - žmonės moka skaičiuoti.Nekonkuruoti kainoje - labai pavojingas dalykas įmonei. Kodėl jie turi būtinai mažėti? Nerašiau,kad būtinai turi mažėti.Rašiau,kad nematau būtinos tiesioginės priklausomybės.Manau,kad įmonės net pelno sąskaita stengsis nemažinti atlyginimų.Nebent tai būtų tik nekvalifikuotai darbo jėgai. Tačiau,kad atlyginimas išliktų tame pačiame lygyje,jis net turi padidėti infliacijos procentu. |
|
![]() |
2008-06-25 10:12 #10215
![]() |
2 mozila
Šią diskusiją pradėjau neturėdamas tikslo rekomenduoti pirktį vieną ar kitą instrumentą. Visur yra rizika. Dabar galima uždirbti tik greitai spekuliuojant į abi puses, bet tam reikia būti treiderių ir gerai orijentuotis rinkoje kurioje prekiaujate. Į naują rinką įžengti yra pavojinga. Tokio mąsto krizės atina ne tam kad daugėlis praturtėtu, o tam kad sudeginti perteklinį likvidumą. Pirkti kaž ką tai longui - t.y. investuoti dabar nėra tinkamas laikas. Kadangi didėja swapas tarp valstybės bondų ir privačių bondų - geriausia ieškoti patikimų įmonių, kurie neturėtu bankrutuoti ir pirkti jų obligacijas. Terminuotas indelis - alternatyvus variantas. Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
2008-06-25 10:31 #10216 | |
Ashaman, tai naftos burbulo beprasidedantį sprogimą matote kada?
|
|
![]() |
2008-06-25 10:36 #10217 |
Nežinau. Nuojauta sako kad iki JAV rinkimų, o dar geriau vasara, kad būtų ką rinkėjams demonstruoti.
Tera TA paremta target zone (160-190), kurioje (jei iki ten pakils) pirksiu shortinius ETF'us. Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
2008-06-25 11:05 #10219 | |
Man panašu, kad bekrentant/besporgstant naftos burbului, akcijų rinkos turėtų kuriam laikui atsigauti.
|
|
![]() |
2008-06-25 11:08 #10220
![]() |
Mūsų vietinės rinkos - taip, turi laikinai atsigauti.
Jankiai - iki šiol ir nekrito praktiškai, tai ir apie atsigavimą kaip ir kalbos nėra. Kinai - turi ženkliai atsigauti po 50 proc. pike. O rusai su brazilais - dar net ir nekrito visai. Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
![]() |
2008-06-25 11:35 #10222
![]() |
Cia biski paveluotai bet geriau dabar nei niekada:
hiperinfliacija atrodytu taip: liepa 20% rugpjutis 40% rugsejis 80% Dazniausiai ji pasireiskia salyse nuniokotose karo, arba ten kur amzinas badas...nepanasu kad USA butu nuniokota karo, o amerikieciai visai nepanasus i tuos kurie badauja ![]() pries tai gal minti tureta toks terminas kaip suoliuojanti infliacija? nes hiperinfliacija cia ne prie ko Finansų karininkas
|
|
![]() |
2008-06-25 12:06 #10223
![]() |
Va Zimbabvėj tai HIPERinfliacija - prieš pora dienų per BBC rodė kainas, tai pralinksmino, kad tualeto valiklio vienas butelis kainuoja beveik 5 milijardus Zimbabvės dolerių. Saldainių pakelis beveik 2 milijardus...
![]() Bandžiau ieškoti e-bay tokių banknotų. Bet, deja, niekas neužveža... ![]() Mano galva naftos burbulas turėtų sprogti jau neužilgo. Kaina yra spaudžiama iš dviejų pusių: kaupiasi pasiūla (strateginiai rezervai nėra pildomi), o naftos sandėliavimas neblogai pakainuoja, dėl pablogėjusių finansų ir sumažėjusio vartojimo neužilgo pradės mažėti paklausa, juolab, kad Azija pamažu atsisako naftos kainų subsidiavimo. Taip pat Kinija leidžia vis daugiau koreguotis juaniui... Kas link finansų Armagedono - yra tokia teorija tiriama fizikoj, tačiau principai gali tikti ir ekonomikai: "Sandpile effect". Principas - pilama smėlio krūva, virtualiai, kompiuteryje. Ir tiriamos viduje susidarančios įtampos. Viduje iš nestabilių grūdelių susidaro taip vadinami "fingers of instability". Jei yra tik vienas kitas nestabilus grūdas, tai piramidė išlieka stabili. Tačiau jai didėjant iš tokių nestabilių grūdelių susiformuoja ištisos struktūros - "fingers of instability", kai grūelis viršūnėje gali būti susijęs su vis struktūra pamatuose. Kuo didesnė piramidė, tuo mažiau stabili, to labiau yra susiję jos visos dalys. Tačiau įdomu ir tai, kad padidinus griūties arba lavinos masę 2 kartus, tikimybė kad ji įvyks sumažėja 4 kartus (dabar neturiu to straipsnio po ranka skaičiukus galėsiu patikslinti vėliau). Kuo didesnė piramidė, tuo didesnė nuošliaužos tikimybė. Tačiau nuošliaužos masė yra atvirkščiai proporcinga jos tikimybei. Tai reiškia, kad didėjant smėlio krūvai bus vis daugiau smulkių nuošliaužų, tačiau kad susmuks pusę piramidės šansų beveik nėra. Finansuose šis piramidės formavimas pasireiškia per naujų instrumentų kūrimą, vis naujų žaidėjų atsuradimu ir pinigų masės didėjimu... Bet apie tai detaliau gal kitą kartą. Galėčiau archyvuose išsitraukti ir visą straipsnį apie tai... |
|
![]() |
2008-06-25 15:12 #10227
![]() |
Kodėl defliacinės krizės ir depresijos vyksta kartu?
Defliacinę krizę galima apibūdinti kaip atkaklų, ilgalaikį ir gilų žmonių noro skolinti ir skolintis nuosmukį. Depresiją galima apibūdinti kaip atkaklų, ilgalaikį ir gilų nuosmukį gamyboje. Kadangi gamybinio produktyvumo nuosmukis mažina skolininkų galimybes grąžinti, bei aptarnauti skolas - depresija palaiko defliaciją. Kadangi kreditavimo apimčių mažėjimas stabdo investicijas į ekonominę veiklą - defliacija palaiko depresiją. Kadangi ir kredito apimtys ir gamybinis produktyvumas palaiko investicinių aktyvų kainas - per defliacinę depresiją kainos krenta. Krentant investicinių aktyvų kainoms žmonės praranda turtą, o tai savo ruožtu mažina jų galimybes suteikti kreditą, aptarnauti skolas ir palaikyti gamybinį produktyvumą. Toks ekonominių jėgų mišinys stipriną visą kolapsavimo procesą. JAV patyrę dvi didžiasias defliacines depresijas, kurios įvyko 1835-1842 ir 1929-1932 metais. Kiekviena iš jų sekę po ženklios kreditavimo ekspansijos. Visos kreditavimo plėtros (ekspansijos) schemos baigdavosi kolapsu. Šių dienų Centrinių Bankų skatinama kredito ekspansija yra didžiausia ir neturi analogų modernioje finansų istorijoje. Kolapsas (nežiūrint į tai kiek prireiks laiko burbulo sprogimui) bus adekvatus ir beprecedentinis. Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
2008-06-25 15:57 #10231
![]() |
|
G. Nausėdos nuomone, po dviejų metų Lietuva turės labai prastą makroekonominių rodiklių „mišinį“ – ekonomikos plėtra bus ne ką didesnė nei euro zonos šalyse, t.y. sustos gyvenimo lygio suartėjimo procesas, kita vertus, infliacija bus keleriopai didesnė nei senojoje Europoje.
Grybauskaitė taip pat prognozuoja infliacijos didėjimą ne mažiau nei 2 metus. Ar pagal defliacinį modelį pereinamosios stadijos būna ilgalaikės,ar tai tik šalies specifika? Infliacijos dydžiai buvo,yra ir,ko gero,visada bus skirtingi skirtingose šalyse.Čia veikia tam tikri vidiniai šalies niuansai.Globaliai veikia tik pagrindinė kryptis.Man lieka nesuprantama ši vieta.Ar yra kažkokia reakcija tarp infliacijos ir defliacijos dydžių?Ar didesnė infliacija kaip nors įtakoja defliacijos dydį,ar tai gal turi kažkokią reikšmę laiko skalėje? |
|
![]() |
2008-06-25 17:40 #10235
![]() |
Mūsų statistikos departamentas skaičiuoja tik vartojamąją infliaciją. Jos augimas ~ 2-3 proc. per metus yra visiška norma, nes ją, paprastai, su kaupu kompensuoja BVP prieaugis. Tokios infliacijos vartotojas paprastai neturi jausti, nes augant gamybiniam produktyvumui ir BVP, didėja jo perkamoji galia.
Skritumą tarp kelių ateinančių metų infliacijos Lietuvoje ir ES senbuvese lems didžiulės įplaukos iš ES biudžeto, kurios neturi jokio ryšio su Lietuvos gamybinių produktyvumų. Mes gausime pinigus, didžioji dalis kurių bus tiesiog pravalgyta - t.y. skatins vartojamąją infliaciją. Pagal defliacinį modelį - vartojamoji infliacija neturi viršyti įprastinio 2-3 proc. lygio (nebūtinai turi vykti vartojimo prekių pigimas), krentant BVP ir aktyvų vertei. Vartojamoji infliacija turi minimalią įtaką bendrajai defliacijai, nes turto aktyvų skalėje laikui begant (portfelio dydžiui augant) vartojimas sudaro vis mažesnę dalį. Pvz.: žmogus gauna vidutinę algą, na sakykym 2000 Lt/mėn iš kurių 1500 Lt/mėn atitenka vartojimui, o 500 Lt/mėn - keliauja į turtą. Jis turi turto portfelį kurio dydis 100K Lt. Vartojamosios infliacijos padidėjimas 10 proc. per metus padidins jo išlaidas vartojimui 150 Lt/mėn iki 1650 Lt/mėn, o į turtą jis galės nukreipti jau tik 350Lt/mėn. Tais pačiais metais įvyko pvz. tų pačių 10 proc. turto defliacija (na nespėjo jis laikų išsiparduoti). Ką turime rezultate: Su darbo santykiais susijusių pajamų dalis skiriama investavimui (keliaujanti į turtą) sumažėjo nuo 500Lt*12=6000 Lt iki 4200 Lt. Del defliacijos pagrindinio portfelio vertė sumenko iki 90K Lt. T.y. per metus buvo prarasta 1800 Lt (nuėjo vartojimui dėl padidėjusios infliacijos) ir 10K Lt dėl defliacijos. Bendri praradimai 11800 Lt. Iš šios sumos tik 18 proc. tenka infliacijos sukeltam brangesniam vartojimui, likusi dalis - defliaciniai praradimai. Jei turto vertė ne 100K, o 1M - vartojamosios infliacijos praradimai atrodis dar kukliau defliacinių praradimų fone. Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |