Neskaičiau šios diskusijos nuo pradžios, bet labai įdomu pasidarė, kurie iš diskusijos dalyvių jaučiasi dievais. Nesiruošiu neigti ar teigti Kūrėjo egzistavimą. Kaip ir minėjau, tai kiekvieno žmogaus pasirinkimas: tikėti, manyti, žinoti, būti įsitikinus, logiškai išmąstyti ar abejoti, netikėti, moksliškai faktais nuneigti, jog Kūrėjas yra/nėra.
Žvelgiant plačiąja prasme, bet koks įvykis, būsena, reiškinys visatoje turi priežastį. Priežastis ir pasekmė, veiksmas ir atoveiksmis. Šioms tiesoms tikėjimas nebūtinas, tai yra pagrįsta mokslo.
Tad reiktų pradėti nuo didelių mastelių ir eiti vis prie mažesnių, mikro ir nano lygių. Va kažkur ten ir turėtų prasidėti diskusija: buvo reikalinga Dievo ranka tam, ar ne.

Erika1,
na, įdomus Jūsų argumentai, tikrai. Pradžiai apibrėžkim du pagrindinius dalykus: mokslas - tai žinojimas, religija/Dievas - tai tikėjimas. Ir nereikėtų jų plakti į viena.
Nė viena visuotinai pripažinta mokslinė teorija nebuvo įrodyta tik vienu atsitiktiniu eksperimentu. Mokslo tiesos neprieštarauja viena kitai. Universalumas yra vienas pagrindinių mokslo požymių. Paprastas pavyzdys: šviesos greitis c, jis buvo išmatuotas keliais skirtingais metodais ir rezultatas visada gavosi tas pats apie 300.000 km/s. Tai - žinojimas, ne tikėjimas. Kitas klausimas, kodėl jis būtent yra toks? O ne 100.000 km/s, ar 1 mln km/s. Kuo remiantis reiktų atsakyti į šį klausimą: moksliniu pagrindimu ar Dievo ranka?
<...kaip tau klaidingai iteigta...> niekas nieko man neįteiginėjo Tai yra mano asmeninis požiūris, pasaulėžiūra, patirtis...Galbūt jis ir klaidingas, tačiau niekas neturi teisės jo iš manęs atimti, ar įteigti priešingai.
O kažkada tie patys religiniai fanatikai degino Galilėjo knygas bei privertė jį patį atsisakyti savo pažiūrų. Bet kaip istorija parodė, vėliau viskas buvo sustatyta į savo vietas.
Ačiū Dievui laikai pasikeitė ir už pažiūras bei savo nuomonę niekas ant laužo nebedegina..

nelabai supratau, kaip siejasi Jūsų pavyzdys su mano išsakytu pavyzdžiu. Bet matyt, problema ne čia. Tiesiog mes kalbam gal ir apie vienodus dalykus, tačiau visiškai skirtingomis kalbomis.
Be to, atkreipkite dėmesį, ar aš kuriame nors savo poste išsakiau mintį: aš netikiu, kad yra Dievas/Kūrėjas/Apvaizda?
Mano pagrindinė mintis yra ta, kad kiekvienas žmogus turi teisę rinktis, tikėti jam ar ne, leistis kieno nors įtakojamam ar ne. Tik tiek.
O logika, kad bet kokią mintį/faktą/mokslinę tiesą galima nuginčyti, remiantis tik vienu argumentu, kad viską reguliuoja Dievas, švelniai tariant labai abejotina ir paviršutiniška.
Peace...

Ajajai, kaip mes norime būti teisūs, bet kokia kaina.
Panašu, jog atstovaujam du skirtingus polius: Jūs - balta, o aš - juoda. Na, o jeigu tiesa kažkur pusiaukelėje? Arba absoliučios tiesos visai nėra? Kas tada? kuris iš mūsų būtų teisus?
Tarkim toks utopinis atvejis: Ar atsisakytumėt savo tikėjimo, jei susirinktų visi pasaulio mokslininkai, tikintieji ir ateistai, visų religijų atstovai, tame tarpe ir popiežius, ir visi pasiektų koncensusą, jog Dievo nėra, bei paskelbtų manifestą, kad visi tikintys gali skirstytis bei užsiimti naudingesne veikla. Nebetikėtumėt?

Žinot, Jūsų pastangos trūks plyš įrodyti/apginti Dievo egzistavimą primena mažą vaiką, iš kurio norima atimti ledinuką. Pasikartosiu, mano šios diskusijos tikslas ne įrodyti, kad Dievo nėra, o sukelti abejones šio teiginio 100 % patikimumu, kaip kad Jūs teigiate ir įrodinėjate.
Beje vienas iš mokslo pagrindinių variklių ir yra nuolatinis abejojimas senomis tiesomis bei stengimasis jas paneigti arba patvirtini. Tai yra progreso šaltinis. O kur veda tikėjimas/įsitikinimas kažkuo neliečiamu ir niekaip nepaneigiamu? Manau, kad tai didelis žingsnis atgal.
Beje, nežinau tokio mokslo, kuris užsiimtu vien tik bandymu paneigti Dievo egzistavimą. Gal jūs žinot? Geriau tegu mokslininkai užsiima naudingesne veikla...

O kodel Jums dievo buvimo/nebuvimo klausimas svarbus?

<...kad Dieva galima pazinti ar nepazinti is jo kuriniu..> aiškumo dėlei gal įvardinkite, ką Jūs vadinate Dievo kūriniais.
<...tai paaiskintkit man aiskiai, tiesiai ir sviesiai, jeigu sugrius moksline iki siol neklystama tiesa apie greiciausia sviesos greiti ir sakykim lygiai taip siuo metu kliba ir manau greitai sugrius evoliucine darvino teorija...> Ar atkreipėt dėmesį, kaip Jūsų nurodytas straipsnis apie neva pasiektą didesni greitį nei šviesa yra pavadintas? Priminsiu: "Spėjama, jog viršytas šviesos greitis: pirmas rimtas Einšteino reliatyvumo teorijos „krestelėjimas“" Šis eksperimentas iki šiol niekieno nepakartotas. Įdomumo dėlei tie fotonai, kurie galbūt buvo greitesni už šviesą ir patys yra šviesa. Ta kaip čia gaunasi: šviesa greitesnė už šviesą? Beje, jei ir pavyktų, kada kam nors pasiekti šviesos greitį (kuom labai abejoju), tam objektui lekenčiam didesniu nei c greitis, laikas pradėtų eiti atgal. Įdomi teorija ar ne?
<...jeigu mokslas nesugeba paaiskinti kaip atsirado piramides, kaip atsirado statulos velyku saloje...ir dar daugybes pasaulyje egzistuojanciu dalyku...> Atsakykit man atvirai negi Jūs manot, žinot, esat įsitikinus, kad žmonės buvo sukurti rojuje, kad piramides bei statulas velykų saloje pastatė ateiviai?

to pepe,
manau, šioje vietoje nė kiek pats atsakymas svarbus, o pati diskusija ir argumentai už ar prieš.

Aš tai pat su malonumu užbaigsiu šią diskusiją. Gerbiu Jūsų poziciją, tačiau lieku prie savos. Gero vakaro.

Keista skaityti pasakymą - mokslininkai 'žino'. 'Viską' žino maži vaikai ir nusenusios bobutės (su visa pagarba) Tikrieji mokslininkai labai aiškiai suvokia žinių ribotumą.
pvz. Pilna straipsnių, TV laidų apie ligos vėžio kilmę - nitratai, aplinka ir t.t. Ir vis tik niekas negali paaiškinta, kas nutinka, kad ląstelė pakinta ir tampa piktybine.
Norėjau pasakyti, kad mokslo ir Dievo nėra prieštaravimų. (na nebent koks mokslas apie ateizmą)

erika1, užduosiu vieną nekuklų klausimą Jums: o Jūs pati kokiai kategorijai save priskiriat - runkelių ar elito?

p.s. atsakyti nebūtina

Protas nenuilstamas ieško ir ieškos atsakymų į klausimus, kurie niekada nesibaigia ir nesibaigs, kol protas dominuos.
Protui reikia atsakymo, o širdis viska žino, nes jaučia. Iš čia ir proto sukurpta išvada - "žinau, kad žinau, bet iš kur žinau - nežinau".
Protas labai svarbus mums, bet jis niekada nebus svarbesnis už širdį.
Proto ir širdies sajungoje - gimsta šedevrai.

Paspauskim mygtuką OFF (televizoriuje, radijuje, muzikos centre, kuriame griaudi bumčikai) Pajuskime ramybe visų pirmą savo viduje, o po to dalinkimės ja su kitais. Viskas ką mums reikia daryti idant nepasitvirtintu nepalankūs scenarijai - būti ramybėje kiekvieną samoningą savo gyvenimo akimirką, kur bebūtum, ką bedarytum.

http://viduje.puikiai.lt/sirius/?a=list&mi=2010-12-21&mj=2012-01-01

meilės jums visiems

Fox

....ačiū , kad priminei....

va, kam draugai reikalingi

erika1

Kai vieni pirko, kiti pardavinėjo.
Tu savo žinutėje atspindėjai vieną "nuskriaustąją" pusę. Kitos pusės atstovai kalbėtu kiek kitokia gaida. Klausi manes, ar tu klysti?
Ne, kiekvienas gyvena savame pasaulio sluoksnyje. Šis pasaulis, kolkas, dualus ir mes patiriame dualumą visame kame.
Bet dualumas yra iliuzija, kaip ir viskas, kas tą dualumą išreiškia (skurdas-perteklius, badas-persisotinimas ir t t.)
Gamtoje nėra godumo ir tuo pačiu pertekliaus. Joje viskas yra pusiausvyroje, balanse.

Konkrečiu tavo nagrinėjamu atvėju - samoningumas, išmintis, kuri gimsta esant proto ir širdies sąjungoje daug kam būtu pasitarnavusi. Bet neramus protas toje sąjungoje menkas pagalbininkas. Čia ir vėl gryžtu prie ramybės linkėjimo.

p.s. mes atsakingi už kiekvieną mintį, žodį, jausmą išspinduliuotą į visatą. Viskas sumuojasi o tai, kas gaunasi to pasekoje, atsispindi mūsų dualiame, kolkas, pasaulyje.

erika1

Erika1, tik labai prašau - nedink iš forumo.

erika1

Tu tik norėjei atsakymo. Tu niekad netrukdei. Tu man brangi.

Kai rasi laisvo laiko, pažiūrėk.
http://www.sozvezdie-love.ru/pollianna.html

su nuoširdžiais linkėjimais

.....dar vieną egas įveikė....hmmmmmmmm....gaila...

Nėinkaravo tavo širdelės, Fox....


Beje, filmas nuostabus.....

Tiesiog puikiausias maršrutas kaip atrasti kelią iš galvos į širdį....- būti savimi....

Kai kada neužtenka mums jėgų...., patiems ryžtis tuo maršrutu keliauti....Tokie forumai ir yra tam, kompanijoje smagiau, drąsiau, nepabijočiau to žodžio - saugiau.....

dabar tokios vibracijos "eina".....Ego perėjęs į neįprastai aktyvų puolimą....kurgi ne....Jo laikas , kaip tame smėlio laikdrodyje.....jau į pabaigą....

Man, tai toje kompanijoje, vienas apšvietė mano ego. Nuoširdžiausia padėka saulutei... Kitas pareiškė dėl to užuojautą ir supratimą, dar kitas
pasakė komplimentą, dar vienas leido pasijausti savimi......, būti natūralia....Kaip vaikui.....kas - mintyse, tas žodžiuose, kas žodžiuose, tas veiksmuose.....Ir jausti šimtaprocentinį vidinį ir išorinį komfortą. Tada mintys jau ne mintys - tai įkvėpimas dieviškas....O kas dieviškumo palytėta....., visada randa kelią į širdį....Taip ir randi tą takelį, kuris liejasi, kaip toje akvarelėje į nuostabų platų peizažą......, kurio gelmė ir begalybė gniaužia kvapą, tačiau ir suteikia sparnus....
(panašiai , kaip Redbull reklamoje....)....
Su tokiu suportu....viskas įmanoma....

Visumos evoliucija neįmanoma be ją sudarančių "atskirų" dalelių evoliucijos.
"Atskiros" dalelės evoliucija neįmanoma be jos suvokimo apie tai, kas ji yra - kad ji yra visumos dalelė.
Suvokus tai, ateina suvokimas ir apie tai, kas yra visuma. Tas suvokimas nėra ryškus, nes "projektuojamas" iš "atskiros" dalelės pozicijos.
Kad tas suvokimas taptu ryškesnis, toks ryškus, kad jį net butų galima pajausti, pamatyti, gallų gale - pačiupinėti, reikia:
1.dalelių grupės suvokiančių kas jos yra;
2.dalelių grupės nuoširdžiai galvojančių apie vieną ir tą patį, tuo pačiu metu (tą pačią dieną ir valandą).

Tada "gimsta" trečioji evoliucijos salyga - kolektyvinė samonė. Ji tarsi gimsta naujai, nes ji buvo visada, bet iki tol evoliucionavo savaime. Prie ko veda savaime evoliucionuojanti kolektyvinė samonė šiandiena - jau visiems tampa aišku (ryšku).

Mes kaip ir vandens molekulės, kurios struktūrizuojasi - sudaro klasterius (turbūt jau visi apie tai girdėjo) ir keičia viso vandens savybes, galime pakeisti savo realybės savybes.

Visus visus nuoširdžai kviečiu į klubą, kurio narai turėtų tik vieną darbelį per mėnesį - sutartą dieną ir valandą nuoširdžai pasiūsti mintį į visatą apie iš anksto sutartą dalyką - pvz apgaubti isivaizduojamu ramybės, meilės ir santarvės kupolu savo šalį.

Nuoširdžiai