Ar patikrinam, ar tu čia teisingai parašei?

Sakydama - neįmanoma, tu tik kuri priešingo poliariškumo realybę. Sakysi - negalima, tuoj atsiras tas kas realizuos galėjimą ir t.t. Visata neskiria to mažo predo prie žodžio - ne. Aktyviai nenorėk vieno ar kito, ir tik laiko klausimas kada tai "gausi".

Kai saulė šviečia skaisčiausiai, mūsų šešėliai atrodo juodžiausi... bet tik mums. Tas, kas visa ką (ir mus) sukūrė, darė tai iš meilės. Ir visa kas yra iš meilės medžiagos. Šešėliai - mūsų laisvos valios pasekoje gimę mūsų kurybos vaisiai. Jie kūrėjui nematomi, nes jie netikri, jie neekzistuoja. Jie ne iš meilės medžiagos - todėl jų paprasčiausiai nėra.... bet mes, jū kūrėjai, juos matome ir jaučiame.... ypač tada, kai saulė šviečia skaisčiausiai (mumyse).

Gali tekti palaukti, o gal ir visai nesulauksime...

Bet aš jau dabar žinau, kad nei pepe, nei kas kitas, vien užsimerkęs negali matyti to, ką mato SSSRegis. Trūksta vieno komponento.

Trūksta vieno komponento.

Cia priejo Kindziulis, Holmsas, Vatsonas ir visi kartu paklause: kokio? Nors Holmsas atsakyma jau ir taip zinojo, o Kindziulis paklause tik del to, kad norejo pasilinksminti. Vienintelis Vatsonas taip ir liko nuosirdziai nesuprates, kodel Agata ji provokuoja, arba kodel perejimas NLP-->NP neimanomas.

Ne. Tu klysti. Aš taip nedarau (nebent išskirtinais atvejais).
Gal tiesiog nemoku kalbėti akademine kalba...?

Tai labai rimtas dalykas. Ir įdomus.
Bet jūs daugiau turėtumėte žinoti apie tai. Aš filosofijos/psichologijos nestudijavau.
Gal padėstysit - bla bla bla... - jums gerai gaunasi.

Santykiai, naudojus NLP, neįmanomi pereiti į NP.

Aš paklausiau kitoje temoje.
Gal jūs rimtesnių neskaitot?
Bet gal atsakymo ir nebus...

Atsakymas visada yra, visada.

Atsakymą aš žinau.
Bet atsakymą čia aš žinau pagal atsakymą kitoje temoje(nors ir nebuvo atsakyta).
Tarp jų turi būti/yra abipusis ryšys.

Agata,

Kurti šešelius /pagal Fox/ tau sekasi geriau nei gerai, bla bla bla bla nedestysiu, nes to nedarau. Akademine kalba ir kalbejimas, kad suprastu ir matytu tai taip pat aiškiai, kaip ir sakantysis, o ne klaidžiotu žodžiu - debeseliu metamu šešeliu ir metaforu žaisme. Tik tam. Ne itin patogus irankis viešoje erdveje.
Kuo tau netinka Fox atsakymas? Ir kuo ydingas tavasis? Ekonomine - psichologine prasme taip, bet jeigu tik psichologine, vargu, ar tinka apibendrinimams. Svarbu gyventi kur, ar kuo?

Pokalbiai su virtualiu aš - nuostabu, bet netikra. Pats sau pakankamas .

Ir kai busi pakankamai "apteptas", pamatysi savo - iki siol "nematomo zmogaus" konturus.

STOP-KAMERA-VEIKSMAS!

Taip atrodo mūsų pasaulis iki kol nepradeda ryškėti tikrojo pasaulio kontūrai. Visa kas išnyra prieš mūsų akiratį - praeitis. Kaip nufilmuotas filmas, kurio režisieriai esame mes patys. Savo visais pasirinkimais mes kruopščiai, kaip kokį veiksmo komiksą, sudėliojame savo dabartinį regimą vaizdą. Paradoksas - žiūrėti DABAR į praeitį. Priežasties ir pasekmės dėsnis veikia nepriekaištingai. Kai vietoj pasekmių (dabar matomo vaizdo) pradėsime regėti (online) tiesiogines to vaizdo priežastis, pradės keistis ir mūsų reakcijos į tuos veiksmus/vaizdus, ko pasekoje pamažėle atsiskleis tikroji - dieviškoji realybė.

Kodėl? Tai kur kas geriau, nei sausi apibrėžimai. Nestandartinis mąstymas, nestandartinės mintys...Man tai kur kas įdomiau. Lavina vaizduotę.



Nei tu, nei aš čia nekalbame iš tribūnos.



Aš dažnai nesuprantu, ką jis sako. Na pažiūrėk čia:


Ar tu įsivaizduoji šalia savęs esantį realų žmogų, tau dėstantį tokiais žodžiais savo mintį?
Aš matyčiau tik burną varstantį žmogų, bet jo negirdėčiau.

Liūdna, ką?
Matyt, esu beviltiška... ( )

Tik tu nepagalvok, kad aš nesuprantu akademinės kalbos.
Juk tokiu atveju nebūčiau mokyklos baigusi

Ir dar kartais išgirstu pastabą iš šalies - kalbėk su žmonėmis paprastesne kalba. Nors lyg ir stengiuosi pagal situaciją...
Bet mąstau aš ne apibrėžimais. Apibrėžimus tik žinau.

Gyventi reikia visur ir viskuo.

Nestandartinis mastymas siek tiek kliudytu su vientisu as bendrauti kaip su atskirais vienetais. Stabdome kamera ir skaidome vaizda kadrais. Mastymas linijinis, bet iliuzijos palaikytymui pakankamas.

Aiškiai matyti, kad nesi. Esi tokia kokia esi, o tai yra - nuostabu. Įsivaizduok, kad esi mažas potėpis dideliame menininko paveiksle. Paveikslas toks didelis ir kontrastingas, kad paėmus atskirus jo potepius iš konteksto, niekada nepasakytum, kad jie dera. Bet kai matai visą vaizdą - grožiesi kaip puikiai jie vienas kitą papildo ir paryškina atskirus to paties paveikslo siužetus.

Agata liko nuoširdžiai nesupratusi.

Virtualus modeliavimas realiam objektui nekenkia. Nieko tokio, kol nesigilini i priezastis.

Na ką, teks man.
Klasikinis karkasas - negali žinoti citrinos skonio vien iš skonio aprašymo. Turi citriną paragauti.

O toliau - skaidymas įvairiomis kryptimis ar plokštumomis skirtingose vietose/temose.Net ragavimas nebūtinai turi būti visiškai realus.
Skirtingi žmonės tai skirtingai atlieka, priklausomai nuo turimo mąstymo būdo - taškinio, linijinio ar erdvinio. Ne mąsto, kaip nori, t.y. pagal taškinį, linijinį ar erdvinį mąstymą, o jiems mąstosi skirtingai.