Tu visiškai teisi



Kažko iš principo naujo su žodžiais "neišrasi" ar jie atrodytu kam nors paprasti ar mandresni (lyginant su kažkuo). Tai vis pokalbiai su savimi (man rodos mes jau apie tai diskutavom). Iš esmės tai net ne pokalbiai, o stebėjimas sėdinčiojo ir rašančiojo prieš kompiuterį, bei žiūrėjimas į žodžių atsiradimą kompiuteryje, skaitant juos ir stebint iš to kylančias mintis bei iš tų minčių kylančias emocijas.

Vaizdelis "ligotas", bet tai linksma

Jei "nevartyti" žodžių visi postai apsiribotu vienu simboliu -

p.s. beje Agata graikiškai berods reiškia besalyginės meilės aspektą

"Lengva nuslėpti neapykantą,
sunku - meilę,
o sunkiausia - abejingumą." (Karlas Liudvikas Biorne 1786-1837m., rašytojas, lit. kritikas)

Pirmų dviejų punktų neliesiu, tik trečią.

Abejingumas, ko gero, yra viena iš baisiausių būsenų žmogui. Laimė tik, kad normaliam žmogui nebūna totalaus abejingumo būsenų. Paprasčiausiai persiskirsto prioritetai. Čia tas pats, kaip - "šventa vieta tuščia nebūna".
Įmanoma, aišku, nuslėpti ir abejingumą, bet tai žmogaus vidui yra labai sunku, jį tai vargina, ir jis nesąmoningai bando išvengti sąlyčio taškų su tuo.

Bet visgi įdomiausia, kad abejingumo erdvėje nedingsta galimybė diskusijoms. Tik diskutuojama tokiu atveju labiau ne su abejingumo subjektu, o su savimi. Pats žmogus bando iki galo suvokti, kokios gi priežastys ar sąlygos privedė jį iki abejingumo kažkokiam/kažkokiems subjektams.Diskutuodamas žmogus juk lygiagrečiai ir mąsto pats.Pats netikėtai kažką atranda. Gal tai savisaugos/išlikimo instinkto padiktuoti veiksmai? Juk nė vienas žmogus nenori tapti pats abejingumo subjektu.

Tada bus kažkam patogiau?

Matyt kažką būsių praleidęs Regi

Bet tu du metus tą patį per tą patį...iš priekio, iš galo, iš vidurio...ir vėl ratu.
Ir tavęs nepastumsi nė į vieną pusę niekuo.

Man tiek visko pakito, kartais trūksta laiko suvirškinti, ko man visad labiausiai gaila. Viena mintis/potyris nustelbia/užgožia kitą, tarytum suvalgo, norisi pasakyti - sustok, traukiny...
Nes, kai "suvalgo", tai tarytum nė nebuvo...

Manau, kad tam kuriam rasau bus paprasciau. Daznam paprasciau yra patogiau.

o............................... reikėtų turbūt........... iš galo, o tik paskui iš priekio, dar biški iš vidurio - o ratas tai amžintbės simbolis.

O kam mane stumdyti? Verčiau mylėti..... tokį koks esu..

Sustok akimirka žavinga! .. o ji nestos..... nes nebebus tuo kuo yra

SSSRegis

matyt tam, kas taip mano irgi bus paprasčiau

p.s. bet apie ką mes čia

Taip, nestos. Nes ne visos akimirkos gyvenime būna žavingos.

Bet tai reikia priimti kaip normą.

Jei visos akimirkos būtų vien žavingos, tai taptų monotonija. Ir net žavingumas gali tapti nebežavingu

Galvoji, kad kažkas yra nepakankamai protingas ar mažiau pajėgus suvokti?
Parodysi rankų pirštais - padarysi paslaugą?

žavingos...nežavingos..akimirkos būna tik ją stebinčiųjų atžvilgiu ir ją vertinančių. Akimirka, arba čia ir dabar - tai būtis, o būti yra tikrai žavinga VISADA.

O kodėl paprasčiau turėtų būti blogiau?
Man taip kalbantys dvelkia puikybe kito atžvilgiu.

O man atrodo, jog paprasčiau suteikia platesnio horizonto matymą.
Tik atskirame pjūvyje verta eiti į sudėtingumus. Jame net būtina.

Agata tai fraze is prasymo.....

rasyti paprasciau.
kuo paprasciau tuo graziau neabejotinai

SSSRegis ,
kur dingo tavo postas?
Kol susiradau mintį, nebeliko...

Na, pabandysiu "per kitaip" ją išdėstyti.




http://www.traders.lt/forums.php?m=posts&p=176396#176396


http://www.traders.lt/forums.php?m=posts&p=176373#176373

Štai pepe parašo "meilė besąlyginė". Ir tik tada aš suvokiau, jog aš neparašiau šalia visuotinės besąlyginės. O aš juk bandžiau atkartoti Fox reiškiamas mintis - ne kopijavau, o tai dariau iš atminties. Tai kodėl man tie du žodžiai nesusiklijavo vienas šalia kito? Nesąmoningai, net to nesuvokus...

Va tada ir pagalvojau, ar tai gali egzistuoti kartu?
O kodėl turėtų? Nes taip parašė Fox?
Ar pats sugalvojo? Ar kur perskaitė? Iš kur aš galiu žinoti...

O juk visa filosofija vystėsi, evoliucionavo, kito per tūkstantmečius tik vienam filosofui paneiginėjant kitą. Kitaip būtų buvusi stagnacija. Na o Fox nepaneigiamas jau kažkiek metų
Įsikibęs į savo kėdę ir nepakrutinsi

Negaila tos kėdės, bet kad jis pats stagnuoja

jei jau pagalvojei, tai gal ir gali

Štai jums dar vienas paradoksas arba, jei norite, žodžių "vartymas" - besalyginė meilė tik salyginis terminas. T.y. kitokios jos ir nebūna.

Agata

jei jau iteikei man kėdę, tai siūlau ir stalą pridurt, kad būtų kur visiems susėst (aišku apvalų, kad visi ratu susėdę nepradėtume knaisiotis kas sėdi pradžioje, kas gale o kas vidury).

O kas gi, jei ne tu?
Puškinas? Landsbergis?
Na, Landsbergis dar negalėjo į tave įsikūnyti. Tada nebent Puškinas


Štai kai pažiūri gatvėje į minią žmonių, visi lyg ir vienodi - su dviem rankomis, dviem kojomis ir viena galva.
Na, o pažiūrėjus į šiuos Dievus atskirai
Kažkaip vienio aš neįžvelgiu...
Nebent tik, kad visi sudaryti iš atomų ir į atomus kažkada išsiskaidysime...

Pagalvojau tada, kaip atrodytų, jei tuos Dievus kuriam laikui uždaryti bendroje uždaroje erdvėje.
Ir skaniai nusijuokiau

Štai kai pažiūri gatvėje į minią žmonių, visi lyg ir vienodi - su dviem rankomis, dviem kojomis ir viena galva.

Kaip tik tai siandien dairiau viename didziausiu pasaulio megapoliu. Surasti panasu i save, nepaisant isoriniu atributu, tas pats, kaip islosti loterijoje. Taip, su dviem rankomis, dviem kojomis ir viena galva. Bet daugiau - nieko bendro. Isoriskai. o vidiniu dalyku pratestuoti tokiam kiekiui neimanoma, todel pasaulyje Karaliauja atsitiktinumas.

Pasaulyje karaliauja atsitiktinumas.

2 poziuriai i ji

Uz tai kas vyksta, as prisiimu atsakomybe, ir veikiu.
Uz tai kas vyksta, as neatsakingas, as stebetojas, visa tai meile.


1. veikia, klysta, laimi, pralaimi.
2. palaimoj, ramybej, susitaikyme.

Siu dvieju poziuriu misinys yra tobulybe. Veiki, klysti,laimi pralaimi, o esant nepalankioms aplinkybems esi ramybej palaimoj susitaikyme.

Sarange Varange matyt gaunasi: kai 1 poziuriu, veiki, sieki paaiskinti "kazkam" , apie 2 poziuri ramybe, stebejima, besalygine meile. Isisuka saves paneigimo ratas. Zmogus savo pavyzdziu priestarauja kalbom. Veiksmas nesutampa su kalbom.

Kyla tada tie klausimai: ar tai tikrai Tu? Klausimas apsoliuciai beprasmis. Taip tai Tu..... Ir kartu turintis tokia gilia prasme, kad net paneigia Tavo buvima.

O zmogus uzsidares rate, pats kalba su savim sukelia nuobodybe, jo neimanoma pastumt, nes pats sau abu poziurius taiko tobulai.

Rasau siaip apie save, gal dar kas atras save

Tu mane aplenkei

Absoliučiai tą patį ruošiausi parašyti, tik gal kitokiais žodžiais ir kitokiomis spalvomis

Įsivaizdavau taip:
Fox be perstojo burbuliuoja - tą valgykit, to nevalgykit, tas gerai, tas negerai, tą darykit, to nedarykit - vardan visuotinės meilės...
lorpak besąlygiškai linkčiotų, klusniai viską vykdytų, o garsiai vis antrintų Foxui, nors ne visad į temą, bet nors daug maž...nenutildama...
O aš, tikriausiai, maldaučiau - išleiskite mane iš čia...!!!

P.S.

Savaitgalis. Ir saulė šviečia...