sveiki,
ilgokai nebuvau,
o cia, ziuriu, jau i grazesne puse diskusijos pakrypo
Bent jau aiskesne kalba rasoma ir nera to absoliutaus ir negincijamo pranasumo deklaraciju ))

seniokas pavarydavo kartais. Gaila tik, kad per kelis tūkstanius metų nelabai ko išmokta, nelabai kas pasikeitė

Tai tu, Senuk, pasirodo - išimtis

O aš, matai, kaip įvertinau

Tai gal tu man pasiuntei kokius virpesius, kad man šįvakar kilo noras paskaitinėti būtent Sokratą

"išimtis" - čia turbūt nuo žodžio "išimti"...

Saulėje yra vienintelis trūkumas: Ji negali matyti pati savęs

(Sokratas 470/469 - 399 m. pr.m.e)

"Piktas žmogus kenkia kitiems be jokios sau naudos."

"Prakalbėk, kad aš tave pamatyčiau."

Kvailio liežuvis aplenkia mintį

"Tai, ką aš supratau - nuostabu, iš to darau išvadą, kad ir kitkas, ko aš nesupratau - taip pat nuostabu."

"Viena pirmųjų draugystės priedermių yra įspėti draugų pageidavimus"

By all means marry. If you get a good wife, you'll be happy. If you get a bad one, you'll become a philosopher...and that is a good thing for any man - Vesk, nežiūrint į nieką. Jei pasitaikys gera žmona, tapsi išimtimi, o jei bloga - tapsi filosofu.

vertimu variacijos

O ka jis istikruju pasake, zinojo tik jis vienas

Apie tai mes jau diskutavome anksčiau
http://www.traders.lt/forums.php?m=posts&p=174669#174669

Tai pagal Sokratą

Aš - kvailė,
O tu - išimtis.

Kokios mintys apie Japonijoje zemes drebejima? ar tai stipriai atsilieps akciju rinkoms, fondams ?

Apie tą uždarą bendrą erdvę aš ne pati sugalvojau. Kažkada buvau kultūrinėje kelionėje Rygoje. Į programą įėjo ir senamiestis su labai vykusia gide. Taigi...ten yra viena bažnyčia, į kurią seniai seniai savaitei ar dviems(nepamenu) buvo uždaromi pirkliai. Tada nebuvo tokios teisinės sistemos, informacijos ir bla bla bla kaip dabar. Todėl labai svarbus buvo pasitikėjimo klausimas.
Ten jie turėjo visko, ko tik reikia - gerti, valgyti ir t.t. - išskyrus teisę išeiti. Durys buvo uždaromos iš išorės.
Taigi...jie prisivalgydavo, prisigerdavo, išsiblaivydavo...vėl...užmigdavo, prabusdavo...susimušdavo, susitaikydavo...ir vėl... Išleisti iš ten, jie jau žinodavo, su kuo gali dirbti, su kuo - ne, kuo pasitikėti, kuo - ne. Pažindavo ir charakterio savybes.

Tai va, kaip buvo senovėje...

Asmeniškai aš šį pasisakymą (kiek jis bebūtų autentiškas išlikęs) vertinu kaip humorą

Juk ne su visomis, kad ir žymių/protingų žmonių nuomonėmis, mes sutinkame.

Man labai patiko vienas Platono aiškinimas, todėl susiradau ir paskaitinėjau ir kitas jo mintis. Su viena gi nesutinku kardinaliai...
Nu ir ką gi daryti...?

Pagal senuju, pietu Amerikos tautu palikima. Filosofija yra liga, pradejus filosofuot negali sustot.


Skaitei apie balsa Sokrato galvoje Daimonium - kokia nuomone?

We are offered a key to the mind of Socrates in that remarkable phenomenon known as his daimonium. In certain critical situations, when even his massive intellect faltered, he was able to regain his balance through a divine voice, which he heard only at such moments. The voice always spoke to dissuade. The instinctual wisdom of this anomalous character manifests itself from time to time as a purely inhibitory agent, ready to defy his rational judgment. Whereas in all truly productive men instinct is the strong, affirmative force and reason the dissuader and critic, in the case of Socrates the roles are reversed: instinct is the critic, consciousness the creator.

Because of this lack of every mystical talent Socrates emerges as the perfect pattern of the non-mystic, in whom the logical side has become, through superfetation, as overdeveloped as has the instinctual side in the mystic.

Neskaičiau.
Aš neturiu tikslo išsinagrinėti kiekvieno filosofo skrupulingai.

Tiesiog atsirado poreikis atsiremti į kažkokias tikresnes vertybes. Gal kaip atsvarai "šiandieniniams" absurdams. Visur pyktis, rietenos...

Dėl ligos...aš tokios nebijau. Neperdozuoju ir negyvenu vien tuo. Tik šiame tinklapyje gal taip atrodo Nes nieko daugiau nelieka.

Man įdomi pasirodė ši vieta.

Aš savo poste mintį "prikabinau" prie kvailio citatoje. Tiesiog dviejose vietose pamačiau juokingumo ir rimtumo kontrastą. Gera nuotaika buvo, ir pajuokavau savo poste.

Bet jei skaitei, ar čia turi omenyje, kad pasąmonė atlikinėja liežuvio valdymo procedūras absoliučiai visas, liežuviui būdingas - na ir tauškimą bet ko, ar pletkininkui būdingą misiją informaciją kuo skubiau pernešti iš taško A į tašką B. Na, kaip ir išties kvailiui būdinga.

Ar vis tik šioje vietoje liežuvis atlieka rimtesnę funkciją?