public sistema tikrai gera, bet valdzia beveik primygtinai skatina ja palikti ir imti privatu draudima- einama US pedomis tik gerokai leciau. Vaistai pigus, bet paslaugos brangokos. Sistema prikista ne butinomis proceduromis (kruvos "standartiniu" testu be jokios butinybes), vaiku skiepu kalendorius- intensyviausias visame OECD. Lobizmas ir Antarktidoj lobizmas.
Is esmes kapitalizmas turi toki salutini efekta kaip teises, medicinos ir draudimo sistemu "putimasis" siekiant maksimalaus pelno.

p.s. ir greitoji pagalba-mokama, berods 800AUD. Taip kad "gera ten kur musu nera"

Va cia tai prognoze:
2010m vasario 23d. doleris kainuos 0,67 rusiskas kapeikas

http://rutube.ru/tracks/2773058.html?v=3a2867839dfbe6cc1559b95440923dc2 (6:35)

Vienas toks prognozuotojas (Ellioto bangų fanatikas) jau antrą kepurę valgys ....
Kitas gi Eliotikas yra pašortinęs su milžinišku svertu, tai dabar pampersus kratosi kasdien į SPX pažiūrėjęs.

Laukia nesulaukia rusai, kada US zlugs ir jie prisijungs Aliaska . Kad issiblaivytu truputi, teks Putinui dar padidinti minimalia kaina degtinei. Per mazai pakele, rusai vis dar sapalioja

to siaures vejas. Supratau kad Australijoje vis dar gera gyventi , bet seka US pedom . Vadinasi "derybos" baiges i vienus vartus Australu nenaudai. Ps ankstesniame poste citavau knyga is atminties.

Optimistai jūs

Amerikieciai Tunka nuo gero gyvenimo ir skundzias visam pasauliui kaip jiems blogai...
Pvz Mcdonalde Big Mac kompleksas(Extra Large) kainuoja 5.99$ kai minimalus valandinis atlyginimas ~5,4$ tai pagalvokit uz kiek galima pravalgyt gaminant namie...Kuras 2.99$ 4litrai benzino ar butina pirkti masina su 5.0 varikliu?Bustas priklausomai nuo daugybes faktoriu menesiui kainuoja apie 200$.Jei jie turetu bent maza daly Lietuviu patirties kaip reikia gyventi susispaudus...

Uz 2menesiu isvaziuoju.Ten yra draugas, tai zinau, viska issiklausinejau
Visiskai jokio pavydo as nelyginu USA su Lietuva tik norejau pasakyti kaip paprastas Lietuvis ten pragyventu.Ar minimalias pajamas gaunantys pilieciai yra gerai gyvenantys?Propaganda butu buvusi jei buciau darases Siulau visiems palikti Lietuva ir vykti gyventi i USA .Siuo atveju to nebuvo!

Katastrofiškai nesuprantu žmonių, kurie ateina į šį skyrelį pavirkauti, kad yra defliacija, jos grėsmė i dą su ja susijusi kažkokia DEPRESIJA. Man defliacija yra puikus reiškinys, vieną kartą gyvenime aš jau gyvenau defliacijos sąlygomis - čia buvo tas momentas, kai litas buvo nuo dolerio persiejamas prie euro. Buvo gražu žiūrėti, kad mano litas gali vis daugiau. Kaip buvo gera matyti, kai vis pigo duona, alus nusileido iki 53 centų, drastiškai pigo komunaliniai mokesčiai ir pan. Ir tuomet įvykę defliaciniai procesai buvo tokie stiprūs, kad žmonės ilgą laiką buvo laimingi ir tarsi nepastebėjo vėl įsisiūbuojančios pražūtingos infliacijos. Viskas buvo nudefliavę tiek, kad infliacija turėjo draskytis ar ne dvejus metus, kol kainos pagaliau pasiekė IKIDEFLIACINĮ LYGĮ. Vot teip...


Kodėl man defliacija patinka? nes žiūriu į ją kaip pilietis, kurio turima suma leidžia nupirkti daugiau prekių ir paslaugų, o ne kaip verslininkas, kurio prekei, paslaugai ar tai verslumui mažėja paklausa.

Pastebėjau dą vieną dėsningumą - apie defliaciją forumiečiai virkauja būtent kaip verslininkai. Ir gal net ne kaip verslininkai, o kaip tie netikę vIArslinYkai, kuriems realybė pagaliau davė per nosį - niu, nesiseka š*** Lietuvoje parduoti su ekonominiais pelnais, 300 procentų maržą reikia susimažinti net iki 220 procentų, arba neduokdie iki 180 proc. Iš neskanių blynų kepimo jau netapsi milijonieriumi, o ir pats milijonas Lietuvoje uždirbamas ilgiau... Tie pirkėjai visai suyžūlėjo - užuot pirkę pas mane televizorius ar drabužius su šimteriopais antkainiais, kažkur varo... Vieni varo pirkti į Europą, kiti į internetą, o treti - į banalų turgų...

Taip, kad noriu puikios defliacijos paprastiems žmonėms, defliacinės depresijos iki bankroto visiems netikusiems viarslinyčioms, o normaliems verslininkams linkiu tiesiog sveiko verslumo ir sėkmės.

Petrai Kurmeli – visa tai teisybe, ka surasei (del naudos pilieciui), bet is Tavo posto taip pat sprendziu, kad nesi ekonomistas ar finansininkas. Nes cia kalbantys zmones sprendzia apie defliacija kaip ekonomistai: jie nagrineja tai, i kur tai veda (kas bus ateityje – ar esi girdejes toki dalyka kaip defliacine spirale?). Todel dziugaut nelabai yra ko. Tuo labiau, kad tai ne siaip sau spirale, o pasekme politikos, vykdytos per paskutinius 30 metu.

PS. Kai verslininkas netures pinigu ir pelno, tai ir Tu busi basas bedarbis, tuomet kas Tau is tu pinigu ir kas is to dziaugsmo?

Del rusu – taip, jie laukia. Bet kadangi mazai zmoniu ten (bent jau valdzioje) suprantanciu vykstancius procesus, tad ir dziugauja per greitai. Dabartinis procesas bus tempiamas iki tol, kol ji bus galima tempti. Ir finalas rusams gali pasirodyti visai ne toks saldus, kaip jie naiviai isivaizduoja.

Is esmes Ashaman scenarijus niekur nedinges, jis tik labiau istestas laike.

Bet ar tikrai pati defliacija tokia baisi? Baisus žinoma pats perėjimas nuo infliacinės ekonomikos prie defliacinės.
Defliacijos pavyzdys gi dabar nagrinėjamas iki skausmo - IT industrija. Defliacija nuolatinė. Visi žinom, kad greitai (dažnai ir datos žinomos) išeis galingesnis CPU, o senojo kaina nukris.
Bet kompanijos kažkaip turi ir pinigų ir pelno. Netgi pamenu kažkokią pastraipą straipsnyje kur paminėta, kad šiais gūdžiais laikais technologijų kompanijos beveik vienintelės ir turi pinigų.

cia jau kazkas is marsizmo leninizmo.
as tada nusipirksiu tai, kam desimt metu taupiau! jeigu nustosit spausdine!
is tavi nesiskolines. tik nesprok is pykcio, bankininke.

Eh, kirsiu iš peties
Dabar JAV valstybės skola yra kažkur apie 70% BVP, ar ne?
2 pasaulinio karo metu ir pokario metais buvo pasiekusi kiek? Kažkur apie 120% BVP.
Ir JAV "išlipo" iš tos duobės.
Japonijos skola yra kokia? Gerokai didesnė

Taigi jūsų teiginys nėra teisingas.


Pažiūrėkime. Iš tokios situacijos išeitys yra trys (arba visų trijų kombinacija):

(a) Didinti mokesčius.
(b) Mažinti išlaidas.
(c) Dirbtinai devalvuoti valiutą.

JAV turi daug erdvės punktams (a) ir (b). Visų pirma pavyzdžiui baigiant visokius "bailout"us ir "stimulus".
Įdomumo dėlei galite pasižiūrėti į pokarinius pajamų mokesčio tarifus ir palyginti su dabartiniais.

Taigi. Pasaulio pabaiga atidedama.
Žinoma punktai a+b reiškia Kubiliaus-tipo krizę. Bet bet kuriuo atveju daugelio šalių biudžetams nepavyks sausiems išbristi...

Didinti mokesčius-kam?Kas juos mokės?Iki vaikaičių prasiskolinę tautiečiai?
Mažinti išlaidas-kokias?Jau ir taip pusė valstybės sėdi ant adatos,nutrauks maitinimą tai numirs iš bado.
Devalvuoti valiutą-ir nurašyti visiems skolas?Padaryti visus free from debt?Nu tokių durnų net ir tarp durniausių generolų nerasi.Pirma visus nugręš iki paskutinio siūlo,o tada devalvuos.

Sorry, bet Defliacinė Depresija yra naudinga tik pinigų atsargas turintiems piliečiams.
Tamstos susimąstymui paskutinį kartą stambaus mąsto defiliacija siautėjo Didžiosios Depresijos metais.
Kodėl defliacija yra blogai? Ogi todėl, kad masiškai bankrutuoja burbulo metu išsipūtę verslai, auga nedarbas, žlunga bankai, pensijų fondai ir t.t.
kitaip tariant, yra blogai, nes:
(a) tai staigus procesas, einantis po burbulinės euforijos stadijos,
(b) žmonėms labai sunku psichologiškai susitaikyti su darbo/santaupų/investicijų/pensijų praradimu, nesvarbu kad tie pinigai buvo "oriniai",
(c) sunku IŠEITI iš tokios būsenos, nes verslas nelabai suinteresuotas plėstis, kurti naujas darbo vietas ir t.t. (pinigai ir neinvestuoti įgauna vis didesnę vertę)

Skeleton - neatsimenu tiksliai istorinių faktų, bet kažkada depresijos metu JAV atrišo dolerį nuo aukso, t.y. de facto devalvavo valiutą.
Ir tokiu būdu išlipo iš savo įsiskolinimo ateičiai.


Drugeli - ačiū už apšvietimą
pasirodo, atmintis visgi labai nepatikimas reikalas, 1971...

Skeleton - pabandykime apversti tik viena žodį jūsų argumentacijoje (savo komentarus įdėsiu laužtiniuose skliaustuose).
"Kodėl defliacija yra [GERAI]? Ogi todėl, kad masiškai bankrutuoja burbulo metu išsipūtę verslai [t.y. dirbtiniai, nerealūs ir neefektyvūs, kurių normalioje realioje ekonomikoje, orientuotoje į tvarumą, balansą ir begalybę ir būti negali], auga nedarbas [tik tas, kuris dirbo netikslingai, neefektyviai, arba jo paprasčiausiai išvis nereikia - perteklinis; vietoj to žmonės gali imtis ko nors tikrai naudingo ir reikalingo, o ne tuščiai suktis kaip parazitiniai smagračiai], žlunga bankai [tik tie, kurie be reikalo ir nepagrįstai rizikavo ir buvo pernelyg godūs - tas pats kaip ir išssipūtę verslai], pensijų fondai [tik ta dalis, kuri buvo virtuali spekuliatyvinė=jos niekad ir nebuvo realiai - žmonės suvoks aiškiai kiek jie pinigų iš tikrųjų turi] ir t.t.

Visa kita gerb. Skeleton (kur a,b,c) vardinai atrodo , kad yra tik pasiteisinimas nieko nekeisti ir nesikeisti ir tęsti visą tą nesamonę = "burbulinę euforiją".

aš suprantu, kad sunku pripažinti realybę, bet vienaip ar kitaip teks, ir tai ne tik kad šiuo metu neišvengiama, bet ir prieš 30 metų ir prieš 20 metų buvo aišku, kad tai klausimas ne "ar tai įvyks", o tik "kada tai įvyks"...

P.S. varna2: 1971 rugpj. 15 d., kai "žlugo" Breton-Woods sutartis/sistema.

Tačiau KAINOS išreikštos JAV doleriais vis tiek nukrito.

Pasinaudojus kalkuliaturiumi:
http://www.measuringworth.com/ppowerus/

Pavyzdžiui pradėkime nuo 1928 metų (prieš depresiją).

100 USD (1928) perkamoji galia buvo lygi:
75 USD (1933) - pats Didžiosios Depresijos dugnas ir lokalus dolerio vertės pikas.
86 USD (1941) - doleris lėtai infiliavosi iki WWII, kol neįsijungė karo meto infiliacija.
114 USD (1946) - karo rezultatas.
140 USD (1948) - pokario bumas.
140 USD (1950) - stagnacija....
....
1257 USD (2008)

Kaip tik į temą:
http://www.measuringworth.com/



Dėl "matavimo problemų".
Yra ne visai taip kaip teigiate. Ekonomika yra sudėtinga savireguliuojanti sistema. NUOLAT KINTANTI sistema. Reikia suprati kad griežtai kalbant tik "momentinės" matavimo vienetų kuriais operuojame vertės turi "fizikinę prasmę", tačiau galima sukurti atitinkamus matematinius modelius.
Pagrindinė problema - irracionalus "agentų" .t.y. žmonių elgesys. Pavyzdžiui burbulai pagal racionalius ekonominius modelius yra išvis neįmanomi. Taip atsiranda prognozavimo apribojimai: neįmanoma pasakyti į kurią pusę patrauks avių banda kitą dieną.
Antra problema - "neskaidrumas". Ekonominėje sistemoje "žaidėjams" dažnai naudinga slėpti teisingą informaciją arba platinti dezinformaciją. Tai irgi apriboja modeliavimo ir progozavimo galimybes.