Tai jie degina pinigus ryškiai greičiau negu auga žemes verte … nemegstu zemes ukio … tegu linksta greiciau

Tulijau ša... negražu tyčiotis tokioj vietoi ir tokiu momentu kai nemažai gedinčių susirinke

Tu teisus ….

uzlinks, tada dideles korparacijos susipirks zemes, o poto dejuosim, kad viskas brangiai kainuoja maisto prekiu krautuvese.

Maisto kainas įtakoja mokesčiai, administracinė našta, energetinių išteklių kainos ir tik tada "korporacijų supirkta žemė"... PIRMI TRYS VYRIAUSYBĖS KOMPETENCIJA...Pagarbiai...

Mano svarbiausias noras ..., kad žmones suprastu,- jog žodis OBLIGACIJOS ...- nereiškia , kad tai Saugus finansinis instrumentas.
Ir jei kontora siulo 12-14 % pajaminguma - tai reiktu gerai pagalvoti ar atitraukti pinigus is ,, nesaugiu,, akciju ir sudeti i ,, saugias,, akcijas.
Šiukslinio lygio obligacijos - nera saugu.
Perklausiau Jusciaus visa situacijos komentara... mano nuomone Jis protingas žmogus...,- bet gal geriau eitu ne versla daryti , o i kokia nevyriausybine organizacija ir uzsiimtu ideju vystymu ir ,, niekieno,, pinigu deginimu.
Vien didziuodamasis pasake ,- kad investavusiems akcininkams nei cento neismokejo 8 metus !!! , ir viska sudejo i technologiju kurima..., kuriu siuo metu nereikia,- nes pasaulis dar prie to nepribrendes...
Investoriai sudejo babkes ...- ir per 8 metus gauna nuli...,- na as tai per senas ir tiek laukti jau negaliu.

Ir taip, ir ne. Lietuvoje turbūt nelabai. Maisto kainos 1-2 meta atgal sukilo, nes labai brango energetiniai ištekliai, o branstant dujoms - ir trąšos. Per tą laiką energetinių išteklių ir trąšų kaina grįžo ten, kur buvo prieš spurtą. Ūkininkai yra turbūt išskirtinė kasta, kuri apdovanota įvairiomis ir gausiomis mokesčių lengvatomis, biškį valdžia pabando tų lengvatų pamažinti, jei tuoj Vilniaus centrą traktoriais užkiša ir valdžia atsitraukia atgal. Taigi, mokam už maistą nenukritusiomis kainomis, nors jas sąlygoję veiksniai dingo...

Aš irgi VŽ reportažą perklausiau. Labai slogus įspūdis. Visa kalba buvo apie tai, kad mes nekalti, aplinka kalta (rinkos nepribrendę inovacijoms, plius didžiosios korporacijos jas žlugdo, karas, biedni europiečiai nebeįperka organikos ir t.t.).
Plius tos pačios pasakos apie "sukurtą traktorių", keistos Kinijos elektromobilių interpretacijos ir didelis subsidijų/žaliojo rinkos kraipymo lūkestis. Tiesa prajuokino didžiulė darbuotojų ir klientų meilė ir palaikymas

Negaliu atsidžiaugti kad iš Augos pabėgau po pirmojo traktoriaus pristatymo.. Idėja labai patiko.. bet be PR ten nelabai kas buvo..

Kai verslininkas sako, kad jo verslo didžiausia bėda yra ta, kad valstybė neduoda pinigų, tai nuo tokio verslininko reikia bėgti.

Lietuvoje su "valstybė duoda pinigų" modeliu dirba apie penktadalį įmonių, tik tai vadinama "viešaisiais pirkimais". Ar tai bus eilinė "Alytaus tkstilė" arba "Lietuvos jūrų laivininkystė" pamatysime. Pats juokingiausias faktas yra, kad lietuviški pensijų fondai pirko akcijas ir kūrė "sočios senatvės perspektyvas", įdomu jie pardavinės akcijas ar laikys iki pačios pabaigos?

Valstybe nereguliuoja certifikuotu seklu kainos, kaip ir trasu ir chemijos kainu nereguliuoja, nebent subsidiju skirti galetu. Visus sie trys dalykai sudaro didziausia dali ukininku islaidu, kurias reguliuoja rinka. Trasu rinka Lietuvoj gan monolizuotas cektorius, kokia kaina buna tokia ir moka ukininkai, na arba neperka trasu ir chemijos (kaip per covid buvo) ir tuomet derlius gerokai sumenksta, tuomet ir pelnas sumenksta, o tada vaziuoja i Vilniu prasyti nauju subsidiju

Va kai tokie nabagai pradeda aiškinti kad kainas užkėlė ūkininkai ir jie kažkuo išskirtiniai eilini kartą, tai atsakymas paprastas, nabagėli jei jau taip gera tam žemės ūkyje tai varyt ukininkauk kokios problemos ir eurus žerkis saujomis, nabagėli Ūkinkai tėra žaliavos gamintojai kuriem sanaudos auga per trąšas kuro kainas, o perdirbėjai pasiima riebiausią kasnį.

Ūkininkai kalti dėl maisto kainų? Oho. Visas pasaulis supranta, kad smulkūs ūkininikai palaiko konkurenciją stambiesiems. tą net lenkai žino ir baobabai iš afrikų. Maisto akinos išaugusios dėl konkurencijos trūkumo ir jėgos pusiasvyros 3-4 prekybcentrių rankose. Gamybininkas, 9kininko pieną už 20ct. jį 10xpraskiedžia ir parduoda maxėj už 1.8eur. AUGA irgi pabandė šį modelį. Ieškojo durnių, kuriems tą "ekologišką" po 20ct iš daržo, uždėjus lipduką parduotų už 2eurus. Na nepaėjo. Tai čia vėl ūkininkai kalti?jei jau toks teisuolis, nebepirk nieko iš Maximos. Ir neinvestuok į Vilkiškių pienines. Manot jų akcijos 7eurus kainuoja, nes našumą padidino? ;) Prosas yra senas ūkininkas. Jis suinteresuotas tuo. Mano atveju ūkininkvimo skilsai 5/100. Pasodinau vaikams pomidorą ant palangės, kad pomidorų būtų ant Kalėdų-jau pražydo. Bet net aš toks miesčionis suprantu iš kur maistas atsiranda ir kaip/kodėl maisto kainos užkyla.

agrolic,-dėl žemės neapsišauk.Valdoma žemė yra tiek nuosava tiek nuomojama.Aš jau senai kėliau forume klausimą -kiek realiai iš tų beveik 40t. valdomos žemės jų nuosavybė ,o kiek nuomojasi.Jų ataskaitose manau samoningai šios inf. nėra. BET atradau žurnalistini tyrima ne pats šviežiausias bet "Didžiausi Lietuvos žemvaldžiai;tūkstančiai hektarų saujelės rankose'.Žinojau ,kad jie daug nuomojasi,bet kad tik tiek mažai turi nuosavos žemės nustebau.Pacituosiu-„Registrų centrui“ pateiktose finansinėse ataskaitose skelbiama, kad 2018 m. įmonių grupė iš viso dirbo 38 tūkst. hektarus žemės.
Tiesa, didžiąją dalį žemės „Auga Group“ nuomojasi. Finansinėse ataskaitose „Registrų centrui“ nurodyta, kad nuosavybės teise įmonių grupė valdo beveik 4,3 tūkst. ha.".o ir tos žemes nėra našios ir manau senai įkeistos.Vien žodžiu mano galva liks su asilo ausim ne tik akcininkai,bet dauguma kreditorių.Gal dar kaip jūrų laivininkystė kur finalas buvo visiem aišku kokius gerus metus prekiavosi biržoj po kelis centus.visada atsiranda tikinčių,kad suspės iki paskutinio skambucio ir atras durdesnių kurie nupirks cento dalimi brangiau.

Jei Lietuva butu stipri, smarkiai subsidijuotu zemes uki, tai kaip daro sveicarai. O maisto produktu kainos aukstos ten. Kalba eina apie valstybes saugumo interesus, panasiai kaip apie apsirupinima energija ir jos gamyba. Konkuruoti sunku, net pragyventi ir verstis tuo zemes ukiu yra labai didelis issukis. Tarkim, turi gyvuliu, reiskia neturi atostogu. Isivaizduok miestieti be atostogu....! Puoseleti smulku uki turetu buti valstybes interesas. Imones kaip Auga, ka gi, teks bankrutuoti. Klausimas, kas atsitiks su zeme, padargais, technologijomis. Va sioje vietoje valstybe turetu priziureti si procesa, kad nebutu isparceliuota, nes galu gale, tai atsilieps vartotojams (salies gyventojams).

Ar Jūs žinote, kokia dalis LT užaugintos ŽŪ produkcijos yra eksportuojama? Visi vis gąsdina, kad čia visi tuoj badausime, kad čia nacionalinio saugumo klausimas ir pan. Dėl antros dalies sutinku, tik reikia turėti omeny, kad didelė dalis ŽŪ produkcijos yra eksportuojama. Kitaip tariant, mes subsidijuojame arabus ir afrikiečius savo biudžeto pinigais. Kaži, ar čia optimalus ROI...

Įsivaizduoju. Beveik visi verslininkai neturi atostogų.

Blogai, kai valstybė vieną verslo sritį (žemės ūkį) iškelia aukščiau kitų verslo sričių. O bendrame BVP tas žemės ūkis nieko net nesudaro (vos 3 procentėlius ir tai su miškininkyste ir žuvininkyste).

Tik kodėl keliams, namams, geležinkeliams, poligonams statyti reikalinga žemės ir miškų ūkio paskirties žemė?

agrollc,

nežinau.
Bent mano namas, tai nestovi nei ant žemės ūkio, nei ant miškų ūkio žemės.
Kiek aš žinau, tiek keliai, tiek geležinkeliai statomi infrastruktūriniuose sklypuose, ne žemės ar miškų ūkio.

Iš kitos pusės, tai nieko bendro neturi su mano išsakyta mintimi dėl vienos verslo srities subsidijavimo.

dėl subsidijavimo - jis būtinas todėl, kad tuo pat metu keliami labai dideli reikalavimai, kurių nėra kitose ne EU valstybėse. Jei varžai verslą dėl įvairių priežasčių (ekologija, klimato kaita, gyvūnų teisės ir pan.), o kitur niekas neriboja, bet žaliava pardavinėjama biržoje už tokią pačią kainą, tai lyg ir logiška, kad norint kad tas verslas gyvuotų, reikia subsidijuoti.