Tada kasu skaiciu padidintu. Va kur zmoniu reik tai konditerijoj, prie zuvies, mesos ir pan, nes viena pardaveja per 3 laksto ir rankos nuo mesos prie zuvies...

savitarnos kasu yra belekiek, ir joms ne tik kad uztenka vienos kasininkes 10ciai, bet dar ir vietos daug maziau uzima nei paprastos. win win prekybcentriui. ir pirkejui gerai.
nezinau kada paskutini karta stovejau eilej prie gyvo kasininko. visalaik einu i savitarna. ten neskubedamas pasidedu savo terba, ir neskubedamas kraunu i ja produktus, dailiai susistabeliuoju, niekas nesusimaiso, bananai neatsiduria dugne, kai prikraunu pilna pasaukiu pardaveja, kad noriu pasikeist terba, ji nunulina svori ir kraunu i nauja terba. jokio streso, jokio skubejimo, kaip prie gyvo pardavejo, kai ta stumia viska i viena kruva belekaip trapus produktas ar ne, o tu krauni susiles kaip tik begalima greiciau, nes desimt uz taves stovinciu zmuniu virina akimis i nugara, parsinesi namo, ten ziurek bananai, ar koks grietines indelis atsidure dugne per skubejima ir susitryne...
atsiminiau, stovejau nesenai gyvoj eilej lidle. tai dar vienas dalykas kodel ten beveik nesilankau

Vakar turėjau gerą progą pusę dienos praleisti prekybos centruose. Specialiai atkreipiau dėmesį į pirkėjų ir parkavimo vietų skaičių. Pirkėjų sumažėjimas ženklus. Tad nenuostabu, kad prekybos centrai mažina darbuotojų skaičių. Tik kavinių užimtumas buvo aukštas, nors ne toks kaip geriausiais laikais, kuomet praeiti pro kavines buvo sunku, nes lauko staliukų valgytojai maišydavosi praeiviams po kojomis. Visur kitur pardavėjos nuobodžiavo. Kai kuriuose parduotuvėse konsultantė iš karto prisistato, nes esi vienintelis pirkėjas tuo metu. Grįžęs įdomumo dėlei patikrinau "Aprangos" darbuotojų skaičių. Ir tikrai, ta pati tendencija "žemyn žemyn":
https://rekvizitai.vz.lt/imone/apranga/darbuotoju-skaicius/

Vakar geras oras buvo, visi prie jūros, ežeriukų, kitaip sąkant gaudo paskutinį vasarišką orą. Tikrai ne po parduotuves trankosi.

Pagal šią hipoteze nuo kitos savaitės galo turėtų stipriai padaugėti pirkėjų, nes oras stipriai atšals. Pažiūrėsime

Manau, kad tai susiję ne su orais, o su koronaviruso paplitimo didėjimu

vadinasi perka vokiskiu stiliumi,reciau bet daugiau ,nes :
Mažmeninė prekyba Lietuvoje 2020 m. Liepos mėn., Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 6,8 proc

p.s. ir siaip tie visi pasakymai neva maciau,jauciau,girdejau nerimta ir juokinga

Šiuo metu diskutuojame apie rugsėjį, ne apie liepą. Ar kyla prekybos apimtys, ar krenta mes nežinome. Ir kaip paaiškinti tai, kad atseit kylant prekybos apimtims atleidinėjami darbuotojai?




Todėl ir prikabinu grafikus, kad pastebėjimai būtų pagrįsti skaičiais

visi laukia rimtos krizes,todel daug imoniu optimizuoja islaidas,tame tarpe ir darbuotoju saskaita
Kol kas darbuotojai neteke darbo, gauna ivairias ismokas ir nejaucia to blogumo ,ka ir rodo mazmenines prekybos metinis net augimas,NT kainu augimas,algu augimas,zodziu kol kas nieko panasaus i 2008 nera ,ir manau nebus,bet pablogejimas matomai bus,bet cia viskas priklauso nuo didziuju pasaulio saliu ir musu eksporto.
Bet visos salys kamsys plysius eurais/doleriais ,kamsysim ir mes ,visu saliu skolos auga,augs ir musu,musu skola palyginus maza ir galime skolintis drasiai,o kai dar palukanos arti nulio tai nematau problemos,na o jei ir skesim skesim visi

Tame ir problema, kad mūsų skola jau nebe maža - siekia ~50% BVP, o ES uždėtos "lubos" yra 60%, taip kad skolintis iki begalybės ES neleis. O šių metų geras BVP (aukščiau minėtos, prekybos apimtys irgi) yra pagrįstas būtent beprotišku skolinimusi. Kuo daugiau pasiskolini, tuo didesnis BVP. Skola iš BVP juk neišskaičiuojama. Tokiais tempais skolintis jau niekada nebegalėsime. O vos tik skolintis sustosime, ekonomikos kilimas taps vangus.
Ar nėra keista, kad Baltijos šalų akcijų kainos vangiai kyla? Tai rodo tai, kad investuotojų akyse tikėjimo šio regiono ateitimi nėra

Graužini, uždavinėlis jums, jeigu jūs šiandien 10čiai metų iš Sezamo pasiskolinate 1000e už 0%. Kiek jam grąžinsite 2030-taisiais realiais pinigais, numanant kad kainos kasmet vidutiniškai auga 3%? (šiaip jau tikėtina, kad infliacijos impulsas bus didesnis, 21-22)

Su matematika pas mane viskas labai gerai.
O štai Jūs darote kritinę loginę klaidą, kaip ir daugelis besiskolinančių keliems dešimtmečiams, manydamas, kad infliacija augs, bet palūkanų normos visą laiką liks ~0%, o pajamos tik didės.
Nemokamų pietų nebūna. Deja, tarp mūsų labai daug galvojančių, kad būna.

Jūs išleisdamas savo obligaciją, kurią nuperka Sezamas, užsifiksuojate kainą ties 0% dešimčiai metų. Ty Sezamas prisiima infliacijos riziką. Kur problema?

Galbūt Sezamas tavo skolą vėliau turės priverstinai (reikia grynųjų) parduoti pigiau, matydamas ateities palūkanų normų trajektoriją, bet čia jau jo bėdos, jis riziką prisiėmė. Tu gavai 1000e už 0%

Defliacijos niekas neleis. Barstys $ į gatves jei reikės.

Problema ta, kad nemokamų pietų nebūna. Ar Jūs manote, kad būna?

O kur jūs čia įžvelgiate nemokamus pietus? Infliacija yra mokestis, jį susimoka visi.

Jūs įsivaizduojate, kad kažkas skolins kažkam su 0% palūkanom sau į minusą, o tiksliau į bankrotą. Kas tas geradėjas, kuris turi begalinį kapšą padengti visų prasiskolinusių skolas ir nieko už tai neprašo?

Taip nebūna. Nulinės palūkanos yra ekonomikos iškrypimas, kuris smogs kažkuriuo momentu antru lazdos galu. Ir labai stipriai

Graužini, prie ko čia kažkokie geradėjai. Palūkanų norma yra pinigų valdžios politikos instrumentas. Jie ją nuspaudė iki 0%, tiesiog pasitarę, vykdydami monetarinę politiką. Viskas, vieninteliai nemokami ir garantuoti pietus buvo draustuose banko indėliuose, jie jau senokai dingo.

Visa kita, kur padėti pinigus (jei jų turit, žinoma) yra pasirinkimo reikalas iš turimų alternatyvų esant vyraujančiai palūkanų normai. Kitaip tariant cashas tau duoda neigaiamą gražą (0% - infliacija). O toliau jau tavo pasirinkimai -nuo popierių, nt iki vynų, paveikslų ar viskių. Likvidus popieriai už 0% nėra toks jau ir baisus pasirinkimas, ypač kai maišas $ itin didelis.

Geradėjai prie to, kad jei skoliniesi už 0%, o infliacija 2%, tai realiai eini į pliusą, o skolintojas lygiai tiek pat į minusą. Todėl ir klausiu kas tie geradėjai, kurie sutiktų dešimtmečiams skolinti į minusą, o iš esmės į bankrotą?

Tas 'geradėjas' yra monetarinė valdžia, paprastai tariant - ji perskirsto naudą iš kreditorių skolininkams. Ką ir užfiksavotę. Infliacinėj aplinkoje, fiksuota skola generuojanti pinigų srautą už 0% yra puikus dalykas.

Beje dideli fondai neturi kito pasirinkimo. Pinigų maišai tokie dideli, kad valstybių bondai su 0% ar vos keliais baziniais punktais pliuso atrodo visai patraukliai.

Nulinės palūkanos neišvengiamai kažką vedą į bankrotą, jei tai yra ilgalaikis sandėris. Negi sunku tai suvokti.

Šimtus metų jokių ilgalaikių nulinių palūkanų nebuvo. Ar visi praeities ekonomistai, bankininkai buvo durneliai nesuprasdami, koks geras daiktas yra nulinės palūkanos?

Reikia sverti alternatyvas. Pvz. finansų sektorius dėl to kenčia. Bet šitas alternatyvas sveriame ne mes, o valdžia. Vyriausybė + Centrinis bankas.

Biznis tiesiog adaptuojasi prie naujų sąlygų. Tie kurie neprisitaiko, deja, kaip ir minėjote - lekia iš žaidimo.