Realus pirkimas:
3 k. butas Vilniuje nupirkau uz 125.000. Pigiau grybo
Nors, manau, galima dar buvo palaukti koki pusmeti ir tada JAMTI..

o kas tai per butas? Ir kada tiksliai ivyko sandoris?

Reikia buto palangoje / kursiu nerijoje. gal kas turi pasiulyti geru variantu?

kas nors gali rimtu argumentu mestelti, kodel dabar as netureciau pirkti buto... radau tai ko noreciau, kaina didele, taciau priimtina, bet .... tokie dzukai ir delphio worai varo i nevilti Lietuva stebuklu krastas, visko cia buna, tad nejauku daros, ar neprasides vel GB/US perlaidos i LTU ir nesusiks vel visa reikala...

to kuji: jei radai, kas tinka, nereikėtų dzukų ir delfio worų komentarų skaityt, bet tai mano subjektyvi nuomonė. kaip teisingai pasakė benas gudelis: "jei neparduodi, tai nieko ir neprarandi", turint omenyje, kad turimas turtas gali pigti. o kad nt kainos greit gali sukilti, taip pat netikiu, nes nėra ir dar ilgokai nebus tam jokių sąlygų sukurta.

kuji - tu perki gyventi ar spekuliuoti? Jei gyventi, tai nei viena kaina nėra per brangi.

matot, bustas gyvenimui, bet... uz patoguma reikia susimoketi, smagiau butu ta patoguma isigyti pigiau, kad liktu
$ truputuka kazkur isukti piniga.

to drambliukas:
sandoris ivyko sausio men. Butas 61kv.m. Lazdynuose. Namas, aisku, nenaujas , bet tvarkingas

Gruodžio mėn pirkta uz 150000 3 kamb Koroliniskes, su remontu,t.y pakeisti langai, lygintos dažytos sienos, laminatas ne pirmas ir nepaskutinis aukstas.

to mindaugas: o kokia buvo pradinė kaina? nes teko aruode matyt, kad tiek dabar prašo už 1 kamb butą žirmūnuose. gal todėl, kad pavasaris, visi tikisi, kad jau prasiseda pirkimas? tipo, viskas atgyja

to vasara07: prašė 165t, nuleido iki 150t + notaro islaidos. Patys sake, kai prase 185t nebuvo skambucių visai. Džiugu kad ir jie gerinosi gyvenimo salygas, o ne į gatvę ėjo.

beveik kiekvienas prekiaujat vienoje ar kitoje biržoje , žinot, kad kritimas prasideda mažais kiekiais , paskui kaina krenta dideliais kiekiais .man tik įdomu, kur jūs matėt kainos kritima su dideliu kiekiu Nt rinkoje , kad kalbėti apie dugnus ????
kalbėti, kad pasikoregavo mažais kiekiais irgi nelabai galima, nes kritimo priežastis pasaulinė kredito krizė, su specifiniais priedais post tarybinėjė erdvėje ....

kol nebus kritimo su dideliomis apyvartomis, tol apie šitą rinką nėra ko kalbėti......

Kam taip pačiam sau prieštarauti: sakai nėra ko kalbėti, o kalbi

Apie krize Svedijoj ,daug kas tinka ir LT dabartiniai situacijai:
1990 m. visas pramonės šakas apimanti krizė ištiko Švediją. Antroje 1980 m. pusėje nekilnojamos nuosavybės kainos išaugo dvigubai. 1990 m. pradžioje Švedija patyrė nekilnojamojo turto burbulo sprogimą, po kurio smuko finansinės institucijos, bankrutavo daugelis įmonių, smarkiai pagausėjo bedarbių. Nedarbingumas nuo 1,6 proc. 1993 m. išaugo iki 12 proc. Tai buvo pirmoji nuo 1930 m. sisteminė bankų krizė modernioje vakarų valstybėje. Stagnacija sukaustė Švediją trejiems metams. Daugybė naujų skolų užgriuvo perpildytą nekilnojamo turto rinką. Pirmiausia problemos užklupo į šią rinką investavusias įmones. Dauguma šių įmonių priklausė dominuojantiems Švedijos bankams. 1992 m. gruodį didžiausios šalies finansinės institucijos pirmąkart per šešiasdešimt metų atsidūrė ant bankroto slenksčio. 1991 - 1993 m. komercinių pastatų kainos nukrito 20-25 proc. Dėl NT paklausos sumažėjimo ir kreditų nemokėjimo bankrutavo bendrovė Nykeln, viena iš didžiausių šalies finansinių kompanijų. Susidoroti su krize padėjo ekonomikos liberalizavimas ir vidaus kapitalo pritraukimas. Bijodama, kad bankinis sektorius sužlugdys ekonomiką, 1992 m. Švedijos valdžia išleido įsaką, reguliuojantį visų bankų įsipareigojimus. Taip buvo siekiama apsaugoti investuotojus nuo nuostolių, tačiau norint išvengti rizikingų finansinių ėjimų ateityje, buvo nuskriausti akcininkai: už bankų gelbėjimą mokesčių mokėtojų pinigais valdžia gavo dalį akcijų jau esamų savininkų sąskaita. Staigi valdžios reakcija į problemą buvo viena iš greito pagerėjimo priežasčių: 1994-1995 m. ekonomikos augimas siekė beveik 4 proc., o 1996 m. ekonominės krizės pėdsakų nebeliko.

O kas tinka?
Tavo tekste:

Švedijoj - Švedijos bankai, Lietuvoj - ne Lietuvos. Švedija savo bankus gelbėjo mokesčių mokėtojų pinigais. Lietuvai svetimų bankų gelbėti nereikia.

Kiek matau, tai "tinka" tik tas, kad ten buvo krizė, o pas mus yra.

nėra prasmės kalbėti apie tai kokios bus kainos , nes kol pasiūla dirbtinai ribojama tikrieji spekuliantai laukia, o perka tie, kurie nesupranta ką daro, arba tie, kurie perka išskirtinius daiktus
tai yra bandoma nustatyti kainą nelikvidžioje rinkoje su labai mažu sandoriu skaičiumi , nors didžioji dauguma supranta, kad pasikeitus sandorių kiekiui, pasikeis kaina ....


jaunesni žmonės gal nepamena, bet istoriškai žemiausios kainos buvo ne kai žlugo TSRS , ne Rusijos krizės metu , bet 2000 metais , kai bankai išpardavinėjo likučius , o ekonomika jau augo, nedarbas mažėjo ... tada bankui sumokėjau 40 tūkst. litų už 8000m2 gamyklą 2ha teritorijoje rajono centre pramoniniame rajone , o 1994m už panašią gamyklą gretimame rajono centre , tik ne pramoniniame rajone, o viduryje miestelio mokėjome 13 kartų brangiau..

šiuo konkrečiu pavyzdžiu noriu pasakyti, kad mažoje ir nelikvidžioje rinkoje kainos svyravimas yra neprognuozuotinas , o teorinis persidengimas su akcijų rinka iš pusmečio gali nusitęsti ir porą metų , todėl šiandieną tik spėlionės ir jokių ekonominių pagrindų šioje rinkoje..

Kažkodėl užėjo noras ginčytis


Pasiūla neribojama - ji dabar labai didelė.

Aš tai jų vietoj nelaukčiau, o investuočiau kitur. Spekuliuoti NT nematau perspektyvų. Beje aš irgi buvęs NT spekuliantas ir tikrai nelaukiu.

Perka tie, kuriems reikia sau, o ne spekuliavimui. Jie puikiai supranta, ką daro.

Padidėjus sandorių kiekiui kaina padidėtų ir vice versa: pakilus kainoms sandorių irgi kažkiek padidėtų. Ekonominių priežasčių nei vienam nei kitam nėra: NT rinkoje perprodukcija, paklausa menka.

Čia nesiginčyju, tik tiek kad tos kainos neblogai svyravo: 1995 berods jos buvo mažos, paskui padidėjo, paskui vėl pamažėjo. 2003 pardaviau 3k butą Justiniškėse už 80.000 Lt. Net ir dabar tokių mažų kainų nėra

Tokios NT perprodukcijos kaip dabar Lietuvoje nebuvo niekada. Tai neeilinis dalykas ir labai tikiuosi, kad sekanti perprodukcija bus gal tik po 50 metų.

Čia neteisingas teiginys, nes atrodo, kad tu teigi, jog sandorių kiekio didėjimas būtinai kelia kainą.

Nežinau, gali būti paklausa tokia pati, tik padidėjusi pasiūla mažesnemis kainomis, atitinkančiomi paklausą.

Čia reikėtų sakyti, kad svarbu, kas inicijuoja sandorį - ar pardavėjas nuleidžia kainą ar pirkėjas sutinka mokėti daugiau negu norėtų, nuo to ir išplaukia rinkos kilimas arba kritimas. Didelis sandorių kiekis paprastai būna ir krentančioje rinkoje.

100 proc palaikau gloomers. kad nt kainos pradėtų kilti, turi atsirasti didelis kiekis lengvai gaunamų pinigų, kaip kad buvo 2006-2007 metais, rinkoje. bet tam, kad taip atsitiktų, turi užaugti nauja tiek bankininkų, tiek kreditorių karta dabartiniai jau visi nudegę