Gera žinia

„Finastą“ ketina įsigyti LHV bankas

Tarp kitko nė vienas iš šių 4 fondų negali shortinti (info galima rasti fondo taisyklėse). Galimo cash'o pozicijos reikalavimai taip pat egzistuoja, tad negalima tiesiog sėdėti ant cash'o. Lasko, tu vėlgi maišai šiuos fondus su hedge fondais. Aišku negalima sakyti, kad nebuvo įmanoma geriau performinti tarkim 2007 ar 2011, tačiau reikia prisiminti ir tai, kad fondas nėra asmeninis portfelis su 10k EUR, bet čia jau kita kalba. Mano point'as tame, kad tai yra tam tikro regiono akcijų performance'ą atspindintys fondai, turintys apribojimų. Taip reikėtų juos ir traktuoti

Gera žinia kam? O šiaip tikrai įdomus posūkis. Po šito sandorio LHV taps vienvaldžiu lyderiu Baltijos akcijų rinkoje.

Prekiaujantiems per LHV.

ko truksta pas LHV kaip tarpininka - tai shortinimo ir pasletu sandoriu galimybes. Noretusi tiketis, kad su galimu FBI isigyjimu tai atsirastu...

Mūsų fondai NEGALI turėti Short poziciją. Apie tai jau minėjau anksčiau, sakydamas, kad fondai jokių įsipareigojimų neturi. Visi fondai yra LONG ONLY.

Regionai, kuriuose investavo Finastos fondai, ypatingai smarkiai nukentėjo krizės metu. Tą puikiai atspindi MSCI Emerging Markets Europe Small Cap indeksas, kurio vertė 2006 metais buvo 1000, o dabartinė vertė - 400. Panaši situacija yra ir su Rusijos indeksu, jeigu nagrinėsime nuo 2006 metų. Fondų, kurie investuoja tuose regionuose, rezultatai priklauso nuo pačio regiono dinamikos.

Net neneigsiu fakto, kad akcijos šiame regione per tą laikotarpį smarkiai pigo, ir, deja, mūsų fondų vertės dėl to krito. Tuo tarpu obligacijų situacija kitokia ir tai rodo mūsų obligacijų fondas. Dabar tik galima pasvarstyti, ar šiuose regionuose toks akcijų pigimas yra jau sustojęs ir rinkų judėjimas bus kita linkme.

Ačių Wanderer už ankstesnius paaiškinimus.
Lasko, vyksta gera diskusija, tad dėl nieko nepykstu.

Fondai turi būti aktyviai valdomi, antraip jie jokie ne fondai. Dabar nuperkat rytų Europos akcijų su didžiausia beta ir sėdit ramūs, kavutę geriat ir atlyginimus imat. Bus sekanti krizė, bus vėl tas pats, vėl jos kris labiausiai. LOSS ONLY.

na Finastos isigijimas - tai rimtas zingsnis, butu labai logiska, kad jeigu viskas sekmingai baigsis, po to atlikus veiklos sujungimo ir optimizavimo veiksmus ir t.t. sektu ir kitas rimtas zingsnis, t.y. LHV banko IPO ir debiutas Talino ir galbut netgi Varsuvos birzose, nes visi rimti investiciniai ir kito tipo bankai kotiruojasi birzoje. Visi rinkos dalyviai is to laimetu, nes IPO metu platinti akcijas salygos yra labai palankios ir kainos geros, pats bankas budamas birzoje dar labiau padidintu savo zinomuma ir prestiza, investuotojai gautu nauja is ties patrauklu investavimo objekta.

labai trumpi ir teisingi Gerai pastebejimai. Tai kokios išvados galiausiai Ernestai? Ar investavimas turi duoti teigiamą gražą galiausiai? Kaip jūsų nuomone tokius fondus traukti iš duobės? Tikrai nesu didelis specas dėl fondų ir orientuojuosi tik į praktinį rezultatą.

p.s. Europoje pastaruosius keletą metų tikrai gerai uždirbo daugybė fondų (iš Gerai nuorodos http://au.investsmart.com.au/managed-funds/Platinum-European-5344.asp), bet ir čia finasta "pražiopsojo" išėjimą laiku http://www.finasta.com/lit/lt/taupymas-ir-investavimas/investiciniai-fondai/finasta-naujosios-europos-top20-subfondas?from_year=2010&from_month=10&from_day=29&to_year=2013&to_month=09&to_day=23

Kaip ir minėjau, vartotojui svarbu rezultatas, o profesionalūs palyginimai ir valdymas yra fondo valdytojo galvos skausmas.

Jeigu aktyvus valdymas suprantamas kaip Long/Short poziciju atidarymas ir uždarymas, tuomet Long Only fondas investavimo lūkesčių nepateisins. Pasaulyje, ypač pensijų sistemose, dominuoja Long Only fondai. Akcijų atrinkimo procesas tikrai nėra pagal betą, nes didelė beta gręsia didelėmis problemomis, ir šiaip portfelis/fondas pasižymi dideliu volatilumu. Naujosios Europos Fondas šiuo atžvilgiu smarkiai pasikeitęs - sudėtyje mažiau mažos kapitalizacijos ir daugiau didelės kapitalizacijos įmonių.

Ir šiaip būtų gerai, kad komentarai netaptų "delfio" lygio. Visgi traders.lt kaip ir bene vienintelis forumas, kuriame aktyviai diskutuoja investuotojai. Kaip jau rašiau anksčiau, geriau šnekam apie argumentus/faktus, o kad nuomonės gali skirtis, tai yra natūralu. Kitu atveju tiesiog nereaguosiu į tokias žinutes.

tai, kad visai normalūs tie komentarai. Šiek tiek vaizdinių palyginimų visiškai nekeičia pagrindinės minties. Pakomentavote Gerai "aktyvaus valdymo" suvokimą, bet nepasidolinote kaip pats įsivaizduojate aktyvų valdymą. Neatsakėte į mano klausimus.

Jei nekeičia pagrindinės minties, vadinasi - nereikalingi. Tik to ir prašau.

Aktyvus valdymas pirmiausia reiškia fondo struktūros skirtumą nuo indekso. Įprastai Finastos akcijų fondai turi 60- 70 proc. aktyvų, kurių nėra arba kurių svoris yra labai mažas atitinkame indekse. Struktūra yra kitokia nei indekso tam, kad generuoti, fondų terminais, teigiamą alfą, o ūkiškai - turėti didesnę grąžą nei palyginamasis indeksas. Nuo 2011 metų Naujosios Europos fondas lenkia palyginamąjį indeksą apie 11 proc. punktų.

Esu tikras, kad fondų valdytojai deda visas pastangas, kad fondai būtų sėkmingi, nepaisant to, kad pats regionas per krizę smarkiai nukentėjo.

Šnekant apie praktinį rezultatą, paprastas hipotetinis klausimas - Apple akcijos geros ar blogos "praktinio rezultato" prasme? Tie, kurie pirko už 200 USD, sakys, kad geros. Tie, kurie pirko už 650 USD, tikėtina, sakys, kad blogos. Abu investuotojai investavo į tą pačią įmonę, tačiau skirtingais laikais prisiimdami skirtingas rizikas (vienas rizikavo tik 200 USD, kitas - 650 USD). Investicija į atskirą regioną tam tikru metu taip pat gali būti nesėkminga, tačiau nesėkmė tikėtina bus smarkiai mažesnė, nei tiesiog investavus į vieną įmonę dėl fondo diversifikacijos. Grįžtant prie Apple: jei dabar mokėčiau 500 USD už akciją, rizikuoju daugiau ar mažiau nei tas, kuris pirko už 650 USD? Ir tada dar, jei investuoju į regioną, kuris vis dar yra smarkiai nukritęs, lyginant su prieškriziniu lygiu, rizikuoju daugiau ar mažiau, nei būčiau daręs investiciją prieškriziniame lygyje?

Dar kartą akcentuosiu: fondo rezultatai objektyviai bus palyginti tik tuomet, jei lyginsime su regionu, kuriame jis investavo, dinamika (ūkiškai tariant, lyginsime fondo rezultatus su palyginamuoju indeksu). Begalinės alfos (viršpelnio) išgauti nėra galimybių, būkime realistai (kaip antai rinka krenta, o fondas uždirbinėja; tai gali padaryti tik hedge fondai, arbitražiniai fondai ir t.t.). Tada kitas lyginimo aspektas - palyginti su konkurentais. Tai yra daroma tam, kad jei fondas ir uždirbo 30% per metus, tai dar nereiškia, kad gerai buvo valdomas, nes pvz. konkurentai valdytojai, investuojantys tame pačiame regione, sugėbėjo išgauti 40% ir daugiau grąžos.

Manau, Lasko norėjo pasakyti, kad “aktyvaus valdymo” savoka turėtų apimti ne tik akcijų atrinkimą į fondą, bet ir rinkos krypties prognozavimą ir sprendimų priėmimą dėl buvimo/nebuvimo rinkoje (angl. Market timing).

Jeigu fondas visa laiką yra investavęs visas savo lėšas, tai neatitinka mano investavimo politikos, kad svarbiausia išsaugoti turtą - jį išsaugojus, dažnai atsiveria puikios investavimo galimybės. Jeigu fondas visa laiką yra investavęs, tai galėčiau keliolika minučių paieškojęs paminėti nevieną mokslinį darbą, kuris patvirtina, kad yra vos keliolika fondų galinčių metai iš metų aplenkti indeksą. Iš to kyla natūralus klausimas – kodėl investuoti į investicinį fondą, jeigu gali nusipirkti pigių ETF, kurie atkartos indeksą ir nesumažins investicinės grąžos dėl gan ženklių valdymo/įėjimo/kitų mokesčių? Šito atsakymo norėčiau ir iš Ernesto, ar kitų atstovų...

Pats į investicinius fondus (angl. Mutual funds) nebežiūriu nuo 2008/09 m., kai visi lietuviški investiciniai fondai smigo žemyn ir pasimatė visas reklamuojamas profesionalumas. Taip, ir aš tuo metu buvau naivus ir mano portfelis (akcijos ir fondai) prarado ženklią sumą. Pamoką gavau ir fondus stengiuosi kuo plačiau apeiti, žinoma kartais to padaryti neina - nėra ETF kai kuriems alternatyviems fondams.

Taip pat, reikėtų giliau pasinagrinėti ir palyginuosius indeksus, nes kartais jie sudaromi ir nevisiškai teisingai.

Pagrindinis investicinių fondų privalumas - likvidumas. Pati investicinio fondo idėja tai "keletos asmenų" sunešti pinigai (kooperatyvas) skirti įsigyti tam tikrą kiekį vp, pliusas yra tai, kad gali už nedidelę sumą įsigyti keletos emitentų vp(pirkti ETF, kad apsimokėtų neužtenka pvz. 400 lt). Investiciniai fondai skirti nedidelę investavimo patirtį turintiems žmonėms ir pagrinde periodiniam investavimui. Kaip sakant pagal Jurgį ir kepurė arba lyginti reikia pirštą su pirštu

Ernestai, ziu, imkit toki veikeja "Tonis" i fondo valdytojus. Jis "padvigubeja" kas kelis menesius. Primesk kiek investuotoju pritrauktum.

Aš gal dar patikslinsiu, kad fondo valdytojas nevaldo investuotojo rizikos. Tam yra skirti portfelių valdytojai, finansų patarėjai arba galų gale pats investuotojas, kuris sprendžią kur kada ir už kiek investuoti, kada ir už kiek uždaryti investiciją ir t.t. Fondo valdytojas valdo fondo riziką tam tikroje rinkoje/sektoriuje, kuris aprašytas prospekte, pvz. Rusijoje, Centrinėje ir rytų Europoje ir t.t. Žinoma, pats investuotojas gali sėdėti, analizuoti ir atsirinkti emitentus, į kuriuos investuos, bet tai yra imlu laikui ir ne kievienam priimtina.

Blaivusprotas gerai pastebėjo dėl palyginamųjų indeksų. Apie tai aš jau minėjau anksčiau, kad ir patys fondų valdytojai fondo grąžos palyginimą su palyginamuoju indeksu vertina atsargiai, nes dažnai būna įtraukti indeksai, kuriuos atkartoti praktikoje sudėtinga. Dėl to ir daromas papildomas palyginimas su konkurentais. Taip pat palyginamasis indeksas neatsižvelgia į operacijų kaštus.

Deja, ne visada yra ETF'ų kaip alternatyvų. Galų gale net jei ir būtų, tai kartais ETF'o pokytis gali būti mažesnis nei fondo. Paimkime Rusijos fondą. Jau anksčiau prikabintame PDF faile matosi, kad mūsų fondas kol kas RTS indeksą, į kurį tikrai galima investuoti per ETFą, ženkliai lenkia. Aš manau, kad pateikdami mūsų fondus biržoje faktiškai priartinome juos prie ETFų įsigijimo/pardavimo kaštų. Tik valdymo mokestis didesnis nei ETFuose, kurie irgi tokį turi, tik vadinasi kitaip, Expense Ratio.

Apie kokį Tonį šnekame? Pirma mintis - Tony G

Apie Parkerį, Parkerį... Tony Parker. Čia turėtų būti antra mintis...

Kadaise jau diskutavom apie fondų ypatingai blogus rezultatus krizės metu. Tuo metu fondams būtų buvę geriau neinvestuoti į akcijas, o paprasčiausiai laikyti pinigus. Tai vat blogi fondų rezultatai buvo aiškinami tuo, kad fondų taisyklės neleido jiems laikyti pinigų, jie būtinai turėjo būti investuoti į akcijas nepaisant to, kad jos visos masiškai smigo.
Tad norėčiau paklausti, ar ištaisyta ši klaida? Ar gal neištaisyta ir pradėjus kristi rinkoms valdytojai neturės lankstumo ir vėl bus priversti smigti su visomis akcijomis?

Jei fondas turės galimybę laikyti didžiąją dalį lėšų cash'u, tai... Kokia to fondo strategija? Nx man į jį investuoti? Tikiu regionu ir valdytojo kompetencija - investuoju į fondą. Pasikeičia regiono outlook'as - pinigus ištraukiu. Ar jūs čia rimtai norit, kad fondas viską už jus sugalvotų?
Aš manau, jog metas pripažinti, kad investavime lemiamą sprendimą visada priima investuotojas. Jei būtų kitaip ir fondai tikrai turėtų kažkokių stebuklingų galių, ar turėtų būti atsakingi už investuotojo patirtą nuostolį - niekas į akcijas neinvestuotų. Nes dabar KNF1L atpinga - "durnas, kam pirkai", fondas atpinga - "valdytojas durnas, grąžinkit pinigus".