I klausima neatsaket:

I

Gal reiketu buti atidesniam ir nereiks kartotis... dlia asoba .... pakartosiu - skola laikau neigiamu faktoriumi, nepriklausomai nuo to kam jinai butu. Ukrainos skolos nedetalizavau, pakartojau tai ka girdejau...

Demagogas ABC eilini karta suka uodega, nes puikiai supranta, kad leptelejo belenka, ko paaiskint negali, tik siaip, kazkur per radija girdejo, isgirdo esmini zodi "skola" - tad viskas kas tame sakinyje buvo pamineta yra atitinkamai blogis. Todel toki blogi galima naudoti kaip argumenta forume kalbant su parshiuku ir kitais, sues gal?
Nea - nesueis. Pabrezet butent ta fakta, kad Ukrainos skolos penktadalis priklauso privacioms rankoms. Paklaustas paaiskinti savo argumentus - mandravojates, kad siaip kalbejot bendrai apie skola, kuri yra blogai (tik neaisku ar visa skola blogai - ar tik jos penktadalis). Kadangi ABC nezino, kad didzioji dalis Ukrainos skolos ir yra privaciose rankose, visa jo argumenta is tikro net demagogija nepavadinsi, nes demagogas zino, bet samoningai meluoja ir israipo faktus, o ABC tikiu tiesiog nuosirdziai nezino apie ka kalba. Ar privacios rankos blogai? Jeigu tarkim privatus pensiju fondas isigijo kazkokia skolos dali - tai kurioje vietoje cia tas blogis? O gal esme, kad tos privacios rankos - uzsienyje? O ar zinot ABC kas buna, kai valstybe negrazina (negali grazinti) uzsieniui savo skolos? Sklando gandai, kad turi grazinti tuo ka turi - zeme....
Galima tik isivaizduoti, kaip ponas osoba reaguos - kai suzinos, kad ir Lietuvos didzioji skolos dalis yra privaciose rankose, uzsienieciu privaciose rankose...

Ne nu tu tai tikrai avinas. Demagogija is esme yra melas . Penktadalis ukrainos skolos privaciose rankose. Kuris zodis yra melagingas? Skolos esme jau atskleidinejau. Sakydamas privaciose rankose norejau pabrezti, kad pelnosi privatininkai, su visomis is to kylanciomis pasekmemis, privatininkai vaikydamiesi pelno suinteresuoti skolomis, bet tai jau visai kita tema. Ir jai atskleidimeti dabar neturiu laoko. Sakiau baigsis referendumas dar grisiu (jei netingesiu ) prie skolu, kam tai labiausiai naudinga ir t.t. Ieskai vienam sakynije pats nezinai ko. Pats uz mane nurodai saltinius kuriais remiuosi , pats uz mane atsakineji, bet deje nepataikai, tai kas po to demagogas?

Mano teiginys - Penktadalis Ukrainos skolos privaciose rankose. Kur demagogija šiame teiginyje?

Tamstos teiginys - Kaip supratau ABC perskaite straipsni Delfi - bet taip ir nesuprato ka perskaite.Jis neteisingas tuo, kad informaciją ėmiau ne iš delfio. Jei nesupratau, tai normalus žmogus pateisk paaiškinimą, o demagogas padarys teiginį ( bet taip ir nesuprato ka perskaite), bet taip ir nepateiks atsakymo, ką ir padarėte vetoje to pateiks klausimą, tą ir padarėte Leiskit paklausti - kur cia slypi mintis, ar gerai tai ar blogai, kad "penktadalis skolos privaciose rankose"? į kurį gavo atsakymą pakartosiu - skola laikau neigiamu faktoriumi, nepriklausomai nuo to kam jinai butu., bet taip ir nepaneigęs pirminio teiginio demagogas, teiginio teikėją pavadisn demagogu, tą ir padarėte.

Sodros skolas dengia valstybė, ar tai pasiruošę daryti privatininkai? Jei su valstybės garantijomis tada taip, be niekas nerizikuos, o štai valstybei prašau. Taip ir Ukrainos atveju (ir kitų valstybių kai skolina privatininkai) skolina vienu tikslu užsidirbti. Uzsidirbti tos valstybes ir jos pilieciu saskaita. Kai pinigu skolos dengimui nelieka reikalauja isimtinu teisiu i zeme, gamtiniu istekliu gavyba ir t.t. Dar Egiptas (valstybe) savo skolas skolininkams nurasydavo, kai buvo akivaizdu, kad jis nesusimokes. PRIVATININKAS SKOLU UZ ACIU NENURASINEJA.Bet ši tema akivaizdžiai reikalauja didesnės diskusijos (apimtimi), todėl jos neliečiau...

ABC, jum su teksto suvokimu sunku ar kas jums yra, ko jus cia durneliu apsimetinejat, viska jus puikiai suprantat ko jusu klausiau, nebekite nuo atsakymo samoningai, nukreipiat diskusija i nereiksmingas smulkmenas (radijas/Delfi) - griskit prie esmes:





Nei i pirma, nei i antra klausima neatsakyta. Neatsakyta samoningai - nes atsakymo nezinot, todel ir vaipotes. Kam tada isvis apie te penktadali prabilot - protigesnis norejot nuskambet? Tai paaiskinkit mum paprastoms osoboms, ka diskusijoje apie nacionaline bankininkyste ir banku kolonizuotas valstybes, reiskia jusu sita pastaba del Ukrainos. Juk jei norejot siaip pasakyti - kad skola = blogai, galejot taip ir pasakyti, galejot paverkti apie praskolinta Lietuva, prie ko cia Ukraina - matyt buvo kazkokia mintis konkreti, tai ja ir norim suzinoti.

Tai kiek ten jusu uz tavo niko? Nes tik tau kazkas pasirode neaisku, o kalbi daugiskaita. Asmenybes susidvejinimas?

As jau ne karta sakiau, kad skola yra blogai... ir sakau, kad yra skyrtumas neti tarp to kiek esi skolingas bet ir kam esi skolingas, o kam dar be privatininku skolinga Ukraina gi aiskiai parasiau, kad nezinau...

Geriausiai argumentu nebuvima ir beviltiskuma demonstruoja kabinejimasis prie oponento nick'o

Kazko TS nariams grieztai uzdrausta sitam referendume dalyvauti....

Jau sakiau nežinau, kas be privatininkų skolino Ukrainai...

Kuo laikote TVF ?

Galėsim pakalbėt apie skolas, kam ir kas skolingas...

Gerai pasakysiu pats. TVF veikloje dalyvauja daug valstybių. Visos turi po tam tikrą kiekį akcijų, panašiai kaip akcinėje bendrovėje. Tačiau liūto dalį akcijų turi JAV vyriausybė, nes akcijos skirstomos tokia proporcija kiek kas yra pinigų įdėjęs, o JAV indėlis didžiausias. Taigi balsuojant ir priimant sprendimus TVF visada lemiamą svorį turi JAV vyriausybės balsas. Faktiškai TVF yra JAV vyriausybės įrankis. Tai kodėl tuomet JAV tiesiai nesako, kad to ar kito reikalauja būtent JAV, o ne kažkoks beasmenis TVF? Todėl, kad jankiai veidmainiauja ir slepiasi už TVF, t.y. už tarptautinės organizacijos ir bendruomenės pečių.

Tekstą paėmiau iš savo draugo, AT gynėjo, dirbusio kartu su Andriumi Kubiliumi ir niekada jam nepatikėjusio pogrindinės spaudos, man atsiusto teksto...

Taigi, kas skolina, skolina TVF, privatininkas, valstybė ar dar kas nors? Kai skolina bankas, kurio didžiausias akcininkas yra valstybė, tai skolina privatininkas ar valstybė? Norint nustatyti kas skolina reikalinga žymiai gilesnis tyrimas ir tik po to galima spręsti, kas iš tiesų skolino... Informacija per masinės informacijos priemonę buvo pateikta - Ukraina skolinga privatininkui, kam ji skolinga iš tiesų aš nesidomėjau, todėl tai iš karto pasakiau. O skirtumas yra didelis, nes sėdi to kišenėje, kuris iš tiesų skolino, o ne to, kuo vadinasi, dedasi, skolintojas.

Ozolas atsakė kodėl...

OMG) ABC, jus suprantat, kad is saves klouna darot tokiais komentarais)
Sodros skolas dengia valstybe - o ta valstybe is kur tuos pinigus ima, kuriais dengia ta sodros skola? Is stalciaus traukia ar pati skolinasi kazkur? Valstybe skolinasi is tu - kurie skolina. Skolinanciu uz aciu be rizikos nera. Todel skolinamasi is tu kurie uz rizika nori grazos. Tai yra pensiju fondais, sveikatos draudimo fondai, turto valdytojai, bankai, draudimo kompanijos ir t.t. Nenori skolintis mokedamas palukanas - fine, ieskok kas skolins nemokamai.



100% DEMAGOGIJA IR MELAS. ESATE MELAGIS.

Kiekvienas skolos instrumentas, turi savo "prospekta" - dazniausiai kokiu 300 puslapiu dokumenta aprasanti viska nuo A iki Z: salygas, terminus, teises, taisykles kas jeigu ir t.t., - taip pat, kas vyksta jei neivyksta skolos (ar kupono) apmokejimas (default). Ir ten su ziburiu nerasit jusu minima nesamone apie zeme ar jos isteklius. Jums jau nuo to referendumo propogandos vaidenasi visur zmogedros kapitalistai besikesinantys i zeme.
Kadangi skolinti Ukrainai eiles dideles nera, CDS vienas auksciausiu tarp emerging markets, tas turto valdytojas Franklin Templeton kuris nusipirko dali Ukrainos skolos labai rizikuoja - arba daug praras, arba daug laimes. Tokios zaidimo taisykles. Ir laimes/praleimes jis ne Ukrainos ar jos zmoniu saskaita - o kitu investuotoju saskaita, is kuriu jie ta bonda nusipirko, kurie ji jau pardave with a discount (su nuolaida).

Visas tos samokslo teorijos apie IMF cia visiskai ne prie ko - juo labiau IMF nuo 2011 neskolina Ukrainai, nors ana ir praso, nes Ukraina nevykdo IMF reikalvimo pakelti duju kainas, kad padidinti mokesciu surinkima. Is viso Ukraina IMF skolinga keliais milijardais daugiau nei Franklin'ui, tad tai nera kazkokia milziniska dalis. Ir cia velgi gristam prie skolinimosi principo - nenori skolintis is blogieciu amerikieciu valdomo IMF - nesiskolink, niekas nevercia, eik skolintis i capital markets rinkos kainomis (kaip padare LT per krize). Nenori kelt kainas kaip IMF sako - nekelk, bet ir nesitikek pinigu gauti uz dyka. Kur cia problema, pasirinkimo laisves pilna. Jusu minimi bankai isvis sudaro maza dali tiek, Ukrainos, tiek Lietuvos tiek JAV ir kitu saliu skolos. JAV is 17 trilijonu skolos tik apie 350 milijardu priklause bankam (~2%). Kaip cia taip - bankai nieksai tik 2%? Beje, kai salis skolinasi capital markets - ji negali sakyti "skolintis norime va is tu ten kaireje, ir is tu desineje, o cia sitie kur per viduri, va is to ir ano banko, tai ne, nenorim". Kapitalu rinkose kas skolina, kas perka tavo bond'a - tau nesvarbu, imi pinigus ir eini namo. O jeigu tu norinciu pirkti isvis nera, arba tie kurie yra ant tiek taves bijo (rizika) kad siulo paskolint uz kosmines palukanas - tada ir eini i TVF, kurie irgi ne uz grazias akis tau skolina. Zinoma yra variantas skolintis uz aciu - tik reik ilgai ieskot...ilgai...

Tai ir betaves zinau kas sodros skolas dengia... Kodel sodra nesiskolina is tu kurie skolina? Todel kad nieks neskolins, o kodel neskolins, todel, kad pati sodra niekada tos skolos neatiduos. O kodel skolina valstybei? Todel, kad visada bus ka paimti pagal tas pacias 300 puslapiu sutartis.

Su skolinimusi Ukrainai bus lygiai tas pats, jei neatiduos skolos, tai pasiims tai ka bus numate pagal sutarti... Veltui skolu nieks nenurasys. To dar nebuvo. Kai niekas nebeskolina valstybei, tada su "pigiu" skolinimu ateina TVF , betbjo reikalavimai paciai valstybei buna ne pigus (tau paaiskinu, kad sakydamas ne pigus, galvoje turiubne pinigus).

Tik dabar perskaiciau, pats parasei - neskolina, nes nevykdo reikalavimu. Tame ir reikalas, kad privatininkai per skolas pradeda kelti reikalavimus tu valstybiu vyriausybems. Pradzioje dazniausiai patys jas pasodina ant adatos.

Tai stai jei ka ir turejau omeny sakydamas , kad Ukrina skolinga privatininkui, tai tik ta, kad privatininkas savo sutartimis lr pradeda sokdinti valstybes.

va štai tokius totalius briedus berašantys dar ir referendumus organizuoja, juokas pro ašaras...

Tai kad čia nei juoktis nei verkti nebeišeina. Paskui tokios ir Vyriausybės būna, kurios tik referendumus temoka organizuot.

Jeigu jus bent kiek suvoktumet finansu pasauli, jau eitumet miegot, nes su kiekvienu komentaru kasates sau duobe.

ABC: Argentina 2001 defaultin'o - skolintojai prarado 3/4, bet dziungliu ir naftos kaip kompensacijos negavo. Bylinejasi su Argentina, kreditoriai virs 100 teismu laimejo, o Argentina vistiek nemoka nors tu ka. Pasiule po keliu metu kompensuoti trecdali - vieni sutiko, kiti toliau bylinejasi. Tai kaip cia yra - privatininkai nemoka savo paciu sutarciu pasirasinet? Ar tiesiog ten nieko tose sutartyse tokio ir nera?



Paimkime ta pavyzdi su 5mlrd doleriu kuriuos nusipirko Franklinas. Tarkim jis tuos bondus nusipirko is kokio nors valstybinio banko ar fondo, kuris pries tai turejo ta Ukrainos skola kaip "bondholderis". Tai juk Franklinas nusipirkes is ju ta skolos dali - naujos sutarties neapsirasineja. Prospectusas yra isleidziamas viena karta, tuo metu kai salis skolinasi - viskas. Paskui ta skola gali kas metus ten perpirkineti vienas is kito ten kas nori - Ukrainai nei silta nei salta kas ten ta skola turi, ar Zimbabves valstybinis bankas, ar JAV privataus kapitalo fondas, ar dar kas, nes Ukraina JAU pasiskolino, ir kam grazineti pinigus - jai visiskai vienodai. Tas dokumentas yra universalus, tekstas visur vienodas, niekas ten apie Krymo pajurio sodybas ar Ukrainos pozeminius turtus nekalba. Nebekurkit jau.

Gal jus griskit prie zemes pardavimo uzsienieciams klausimo, nekalbekit apie finansus, labai prasau.
Labanakt.

McAlister,
pagarba už tamstos kantrybę, bet anas ne tai kad pirminės ir antrinės rinkų nesuvokia, bet apskritai toks įspūdis, kad su protėvių dvasiomis šneka, o po to kliedesius rašinėja.

ABC [2013-11-18 20:22]: Kai pinigu skolos dengimui nelieka reikalauja isimtinu teisiu i zeme, gamtiniu istekliu gavyba ir t.t.

Kaip žinia po karinio Pinočeto perversmo Čilėje atėjo ekonominis, kurį vykdė TVF, pasaulo bankas...

TVF skolindamas visada kėlė šio tipo reikalavimus:

1. Privatizacija.
2. Valstybės reguliavimo panaikinimas.
3. Valstybės socialinėms reikmėms skiriamų išlaidų mažinimas.

Įgyvendinimas.

Per pirmuosius pusantrų metų Pinočetas leido privatizuoti valstybines bendrovės, tarp jų bankus, panaikino ilgą laiką Čilės gamintojus saugojusius barjerus ir atvėrė sienas užsienio prekėms, 10 proc. sumažino valstybės išlaidas, išskyrus kariuomenei išlaikyti, kurios buvo ženkliai padidintos. Be to, panaikino ištisus dešimtmečius galiojusį kainų reguliavimą, kuris buvo taikomas būtiniausioms prekėms, tokioms, kaip duona ir maistinis aliejus. 1975 m., Friedmanui pasiūlius, valstybės išlaidos sumažintos dar 27 proc. 1980 m. jos sudarė pusę to, kas buvo valdant socialistams išlaidos daugiausia buvo mažinamos švietimo ir sveikatos apsaugos sąskaita. Buvo privatizuota beveik 500 bendrovių ir bankų, daugelis jų atiduotos kone už dyką, mat tikslas buvo per kiek įmanomai trumpesnį laiką sukurti deramą ekonominę santvarką. Buvo privatizuota socialinės apsaugos sistema, vaikų darželiai, kapinės.

Štai ką turėjau omenį kalbėdamas apie žemę, gamtinius išteklius..

Pasekmės

1974 m. infliacija pasiekė 374 proc. t. y. didžiausią lygį pasaulyje. Tuo pat metu įsivyravo didžiulis nedarbas, nes dėl “laisvosios rinkos” eksperimento šalį užplūdo pigios prekės iš užsienio. Vietos verslas, nepajėgė konkuruoti, merdėjo, nedarbo lygis nuolat augo, badas darėsi nebesuvaldoma problema. Čilės ekonomika sumažėjo 15 proc., nedarbo lygis nuo buvusių 3 proc. pasiekė 20 proc. 1982 m. – 30 proc. Šalies aktyvai buvo keliami skolintais pinigais dėl ko susidarė 14 milijardų dolerių skola. Čilė tapo savo kreditorių ir korporacijų įkaitę.

Štai ką norėjau pasakyti apie skolas.

Vašingtone suburiamas Specialus komitetas Čilės reikalams, į kurį įėjo pagrindinių JAV kalnakasybos bendrovių, turinčių nuosavybės Čilėje, atstovai. Komitetui de facto vadovavo kompanija „International Telephone and Telegraph“ (ITT), kuriai priklausė 70 proc. Artimiausiu metu ketintos nacionalizuoti Čilės ryšio bendrovės akcijų, taip pat jame buvo atstovai iš „Purina“, „Bank of America“ ir „Pfizer Chemical“. Vienintelis komiteto tikslas – priversti Allende atsisakyti nacionalizavimo planų „pastatant jį ekonominio kracho akivaizdon“. Išslaptintuose susitikimų protokoluose nurodoma, kad bendrovės planavo:
1. Blokuoti Čilei skiriamas JAV paskolas ir „paveikti didžiuosius JAV privačius bankus, kad jie darytų tą patį. Tuo pačiu klausimu sutarti ir su užsienio bankais.
2. Atidėti bet kokį importą iš Čilės šešiems mėnesiams. Užuot pirkus varį iš Čilės, naudotis
JAV paskolomis.
3. Stengtis, kad Čilėje imtų trūkti JAV dolerių.

Štai privatininkų veikimo metodai, štai ką jie gali.

Visi pateikti argumentai, patikrinti dėstytojo ekonomisto, nei vienas neužkliuvo...

Tam, kad atskleisti skolos esmę reikia nemažos apimties turinio darbo...

Kaip vyksta pats skolinimosi procesas esmės nekeičia. Aš lieku prie savo nuomonės, kad valstybės užsienio skola, veda prie jos suvereniteto, įtakos, turtų (tame tarpe gamtinių išteklių) praradimo. Ir jokio skirtumo šiuo atveju, kam ji skolinga nėra.

Nors Sachsas buvo laisvas agentas, nepavaldus nei TVF, nei JAV vyriausybei, daugeliui "Solidarumo" vadovų atrodė, kad jis turi beveik mesianistinių galių. (...), kad jis turi raktą, kuriuo atrakins pagalbos ir skolų panaikinimo duris, nes tai buvo vienintelė naujos vyriausybės galimybė.
Vis dėlto pagalba turėjo savo kaina - vyriausybė pirma turėjo priimti tai, ką Lenkijos spauda vadino "Sachso planu".

Planas t .y. reikal;avimai be abejonės buvo tie patys:
1. Privatizacija.
2. Valstybės reguliavimo panaikinimas.
3. Valstybės socialinėms reikmėms skiriamų išlaidų mažinimas.

(Jau rašiau, ką apie tai yra parašęs tuo metinis Lenkijos vyriausybės narys...)

Andrejus Černenko

— Neokolonizacijos problemą pakankamai gerai žinau, nes 10 metų vadovavau vienai didelei JTO Centrinės Afrikos modernizavimo programai. Aš turėjau galimybę stebėti kaip vykdoma didžiojo kapitalo politika buvusiose kolonijose. Tai žaliavų šaltinių ir pramonės įmonių užgrobimo politika. Anksčiau juos valdė kolonizatoriai, bet prarado.
Devintojo dešimtmečio viduryje prasidėjo didžiulė neokolonizacijos banga. Tarptautinis kapitalas afrikiečiams „pasakė”: jūs gavote nepriklausomybę, įkūrėte savo valstybes, bet mes nupirksime jūsų gamyklas, naudingų iškasenų telkinius, kavos ir kitų egzotiškų vaisių sodus. Jums paliksime tik mažas ir vidutines įmones; jūs dirbsite žemę ir žinoma pirksite mūsų prekes, nes patys nieko negamindami būsite priversti viską importuoti.
Ties aštunto ir devinto dešimtmečių riba prasidėjo informacinė revoliucija. Susikūrė galingos spekuliantų imperijos, kurios turi galimybę daryti įtaką visame pasaulyje. Atsirado unikali neokolonizacijos galimybė. Pavyzdžiui, viena finansinė grupė sugebėjo supirkti šachtas Konge, Ruandoje ir Ugandoje. Siaubingo masto kyšininkavimas Afrikoje jiems labai palengvino viską nusipirkti neįprastai pigiai. Tokias akcijas remia Tarptautinis Valiutos Fondas ir Pasaulio Bankas. Todėl jos labai plačiai paplito.

- Didysis pasaulinio kapitalo atstovas Džordžas Sorošas atvažiuoja 88 metų gegužėje. Susitinka su Rakovskiu ir Jaruzelskiu. Nedelsiant už savo milijonus sukuria Stepono Batoro vardo fondą, kurio tikslas atvira visuomenė ir atvira rinka. Netrukus Nacionalinis Lenkijos bankas sukuria 9 komercinius bankus, kurių vadais paskiria komunistus. Parsideda I-sis nomenklatūrinių įmonių (savininkai aukšti kompartijos nariai) steigimo etapas. Sorošas remdamasis Vašingtono konsensusu parašo programą. Programos principai – atviros sienos, didelės apimties importo galimybės ir visuotinė privatizacija. Programa sukurta pagal Miltono Fridmano neoliberalizmo koncepciją, pagal kurią suabsoliutinama laisvoji rinka, kurioje valstybė absoliučiai į nieką nesikiša. Sorošas pasikvietė Saksą, kurį ėmė finansuoti Batoro fondas.

Sekančius rinkimus Valenca prapylė, kaip ir landsbergiečiai...