Pavydui yra tik vienas vaistas - pasitikėjimas. Ten kur trūksta pasitikėjimo (nesvarbu savimi ar parneriu), dauginasi pavydas.
Būti naglam, amoraliam ar ciniškam - nėra vaistai nuo pavydo, tai organizmo gynybinės reakcijos - simptomai ligos, taip sakant - gali suteikti erdvės, padėti lengviau kvepuoti, kaip nosies išsišnypštimas, ar koks pakosėjimas, bet ligos negydo.

ką tik iš filmo.....

...iki matricos pajėgumų, jam dar labai toli....

ta prasme - scenarijuje jokios sensacijos, nė mažos užuominos, kad kažkas yra suprasta.....

Filmas suręstas labai gerai, 2.5val neprailgsta, puikus garso takelis, bet..... razinkos nėra....

brrrrrrrrrr.....maxa.... kalbėk už save....

kaip gyveni su tokiom nuostatom....? ....kaip bandoj, kitą vertus.....

iš ydingo rato tokio, susikurto savo galvelėje, sunku pabėgti...

Apie norų išsipildymą




Viename Visatos užkampyje buvo maža parduotuvėlė (pasakėčia)




2014, Lapkričio 11, 19:55 | Sarmatas.LT
-

Iškaba jau seniai nekabėjo – ją kažkada nuplėšė uraganas, o naujos šeimininkas neprikalė, mat kiekvienas vietinis ir taip žinojo, kad šioje parduotuvėje parduodami norai.

Parduotuvės asortimentas buvo didžiulis, čia galima buvo nupirkti praktiškai beveik viską: didžiules jachtas, butus, vedybas, korporacijos vice-prezidento postą, vaikus, mylimą darbą, gražią figūrą, pergalę konkurse, valdžią, sėkmę ir dar daug, daug ką. Nebuvo parduodami tik mirtis ir gyvenimas – tuo užsiėmė pagrindinis ofisas buvęs kitame Galaktikos krašte.

Kiekvienas atėjęs į parduotuvę ( o juk yra ir tokių norinčių, kurie nė karto neužėjo į parduotuvę, o liko namie, tiesiog sėdėti ir norėti) pirmiausia susižinodavo savo noro kainą.

Kainos buvo labai skirtingos. Pavyzdžiui, mylimas darbas kainavo gyvenimo stabilumo ir planuotos ateities atsisakymą, pasiruošimą savarankiškai planuoti ir struktūrizuoti savo gyvenimą, tikėjimą savo paties jėgomis ir leidimą sau dirbti ten, kur patinka, o ne ten, kur reikia.

Valdžia kainavo truputį daugiau: buvo būtina atsisakyti kai kurių savo įsitikinimų, mokėti viskam rasti racionalų paaiškinimą, mokėti atsakyti NE kitiems, žinoti savo kainą (ir ji turi būti pakankamai didelė), leisti sau sakyti „AŠ“, pareikšti apie save, nežiūrint į aplinkinių pritarimą ar smerkimą.

Kai kurios kainos atrodė keistos – vedybas galima buvo gauti beveik dykai, o štai laimingas gyvenimas kainavo brangiai: atsakomybė už asmeninę laimę, mokėjimas gauti malonumą nuo to, kad gyveni,, savo norų pažinimas, siekio atitikti aplinkinių lūkesčius atsisakymas, mokėjimas vertinti tai, kas yra, leisti sau būti laimingam, asmeninės vertės ir svarbos suvokimas, aukos prizo atsisakymas, rizika prarasti kai kuriuos draugus ir pažįstamus.

Ne kiekvienas užėjęs į parduotuvę buvo pasiruošęs iš karto pirkti norą. Kai kurie pamatę kainą iškart apsisukdavo ir išeidavo. Kiti ilgai stovėdavo susimąstę, perskaičiuodami turimas galimybes ir galvodami kur gauti dar. Kažkas pradėdavo skųstis pernelyg aukštomis kainomis, prašydavo nuolaidos ar domėdavosi išpardavimais.

O buvo ir tokių, katrie išsitraukdavo viso savo gyvenimo santaupas ir gaudavo mainais išsvajotą norą, suvyniotą į šiugždantį gražų popierių. Į tuos laiminguosius su pavydu žiūrėdavo kiti pirkėjai, tarpusavyje kalbėdami, kad esą, parduotuvės savininkas – pirkėjo pažįstamas, ir noras jam atiteko tiesiog taip, be jokių didelių pastangų.

Parduotuvėlės šeimininkui ne kartą buvo siūlyta sumažinti kainas, kad padidinti pirkėjų srautą. Bet jis visada atsisakydavo, nes nuo to nukentėtų norų kokybė.

Kai šeimininko klausdavo ar nebijo jis bankrutuoti, – jis linguodavo galva ir atsakydavo, kad visais laikais atsiras drąsuoliai, pasiruošė rizikuoti ir keisti savo gyvenimus, atsisakyti įprasto ir aiškiai suplanuoto gyvenimo, sugebantys patikėti savimi, turintys jėgų ir resursų tam, kad apmokėti savo norų išsipildymą.

O ant parduotuvės durų jau gerus 100 metų kabėjo skelbimas: „Jei tavo noras neišsipildė – reiškia jis dar neapmokėtas“

Minakova Julija Минакова Ю

"scenarijuje jokios sensacijos"

Nolano filmuose senai nera jokios sensacijos. Tiesiog jis surencia rimtus multi-biudzetinius filmus, kurie gerai pasiekia tiek vidutini ziurova, tiek ir labiau reiklu. Pan. kaip Spilbergas, bet kazkur laipteliu auksciau.

"Inception" pvz. man nekilo noras ziuret antra karta ir dabar nekyla. Taip, filmas geras, bet tokio kazkokio efekto ilgai isliekamo jis neduoda.

Geriausi Nolano filmai patys pirmi - pirmas pilnametrazis su juokingu 6k doleriu biudzetu ir "Memento".

taip taip, tokie filmai nežiūrimi antrą kart, nes nėra pramoginiai.... tai greičiau tavo pažiūras, požiūrį patikrinantys, patvirtinantys filmai...

o tu matei "Tarp žvaigdžių"....?

..........kiekvienas turi savus filmus, kurie atitinka vienokias ar kitokias jų vibracijas....

Visa, kas yra sukurta žmogaus proto, absoliučiai visą, kažkurioje VisaTos vietoje egzizstuoja....

....menininkai dažniausiai nusidaunlaudina iš Astralo pasaulių.... Mokslininkai iš - Mentalinių pasaulių....

Labai retai, tačiau būna ir iš Idėjų pasaulio - Kauzalinio.... Einšteinas, Tesla....

Visos IT technologijos - išmanieji telefonai, internetas ir visą kitą - iš Gryno proto - Eterių pasaulio.... Kas ten moraliai pasensta- perleidžia mums.....
Iš ten Skypas, a.a. Jobsas iš "atsisiuntė" savo apple'ą...

kaip noras susijęs su laime, rytuose paaiškinama trijų gunų veikimu žmogui:

Noras, veikiamas neišmanymo gunos, reiškiasi kad noro išsipildymas yra vien nuodai. Pavyzdžiui, noras gyventi dykinėjant. Nors tai atrodo laimė, tačiau visais požiūriais veda žmogų į degradaciją.

Noras, veikiamas aistros gunos, reiškia kad patiriame iš pradžių nektarą, kas po to virsta į nuodus. Tokie norai yra savanaudiški. Pavyzdžiui, noras turėti naują automobilį. Kai jį gauname, jaučiamės laimingi - patiriame nektarą, tačiau vėliau iš to kyla kančios dėl tarkime puikavimosi, nerimo išsaugant turtą, prisirišimas ir išaugęs godumas materialiems daiktams ir panašiai.

Noras, veikiamas dorybės gunos, reiškia, kad patiriame nuodus, kas vėliau virsta į nektarą. Tarkime, noras padėti nesavanaudiškai kaimynės darže. man būna sunku, tačiau vėliau ateina laimė dėl to, kad dariau kažkam gera. Tai tikra laimė, nes kilo iš nesavanaudiškos veiklos.

viskas , kas prasideda neįdomiai, irzliai, sunkiai, visada baigiasi maloniai, linksmai ir entuziastingai...

O kas prasideda maloniai, linksmai ir entuziastingai... , visada baigiasi neįdomiai, irzliai, sunkiai....

beje yra dar vienas niuansas. Tarkime, elgiamės veikiami dorybės gunos - darome kažkam gera. Tačiau šiame procese jeigu žmogaus intelektas yra užterštas egoizmo, jis nepatirs laimės, maža to, jis bus prisirišęs prie darbo vaisių:



Reiškias dorybingas žmogus turi nesavanaudiškus norus ir nesitenkina savo darbo vaisiais.

ne turi būti, jis toks yra.... Jei save priverti būti kokiu nors ar veikti taip, vadinasi tau tai svetima nesi toks..... Tai taip pat nešvaraus intelekto apraiška...

Reiškias šalinant egoizmą reikia pradėti nuo teisingo supratimo, tada nereiks prisiversti kažkuo būti - viskas išeis savaime

esi teisi, tikrai taip.

Q: Is it necessary to have ambition in life?

Sri Sri Ravi Shankar: Have a goal. When water is everywhere, it is a flood, but if it is in between banks, it is a river. It is nice to have a goal, so your life force gets channelized!

https://www.youtube.com/watch?v=YhVdu2nGjss

dabar mane veža

ruta881,
jei sugebėtum mano paryškintą vietą išnagrinėti giliau, padėtum daugeliui čia esančių žmonių.

Omaras Chajamas (1048-1122) – persų poetas, matematikas, filosofas, astronomas.

Rubajatai

1
Kas išminties grąžtu prasmės žemčiūgan smigo,
Svarbiausios paslapčių gijos dar neaptiko:
Ilgai kalbėjo jie apie dangaus tiesas,
Bet po tuščių šnekų visi ramiai užmigo.

2
Tasai, kuriam nebėr šioj žemėj paslapčių,
Kuris išmintimi iškilo lig žvaigždžių
Suglumo priblokštas, suvokęs esmę Tavo,
Ir - kaip dangaus taurė - palinko nuo minčių.

3
Ar jaunas tebesi, ar daug nugyvenai,
Po vieną mes visi išeisim iš čionai.
Paskui ateis kiti - ir vėl turės išeiti, -
Nė vienas šioj šaly nebūna amžinai.

4
O Tu, kurs molį man maišei! Ką man daryti?
Kurs nulipdei mane gražiai! Ką man daryti?
Dorybes, kiek turiu, ir nuodėmes visas
Tu pats man ant kaktos rašei - ką man daryti?

5
Gražuolėms Tu liepei šypsotis ir dainuoti,
O kenčiantiems liepei iš sielvarto dejuoti.
Tu duodi per mažai mums džiaugsmo, bet gana,
Nes tūkstančiams kitų tiktai vargus Tu duodi.

Agata,




Toks psichologas Sinelnikovas sako, kad pavydui įveikti reikia išsiugdyti gebėjimą džiaugtis kito pasiekimais.

Žodžiu, daug kelių

Gal tau pavyktų išaiškinti man ir kitiems, ar praktiškai tai įmanoma? Ar turi tokių pavyzdžių, kad kam nors būtų tai pavykę? Tiksliau, ar būna norinčių, kad tai pavyktų? Nes tai juk "žaizdų aliejus brangus"...

Dėl aukščiau esančio paryškinimo neabejoju, jog tai įmanoma.

lorpak, o ką Guru sako, kai apima pavydas? Kokią taktiką pasirinkti nuo pavydo? Vis tiek, labai gyvenimiškas dalykas, turėjai būti susidūrusi su šia situacija...