Tai, kad Londone vėl pardavimai. Nė vienas nežinome kiek vėl paruošta išmetimui.

Jei mes, tai gausim..

Na niekaip per 5 min GDR neatsiduria. T+2 taisykles niekas neatsauke. Taigi reikia GDR pervesti T+2, gave GDR jie paleidzia akcijas dar T+2. Cia super idealus atvejis.

Man iki šiol nepakonvertavo. Apie kokį jūs čia T+2.

Rytoje NordpoolSpot kaina Lietuvoje 1 478.91 Eur/MWH, Balansavimo biržos kaina jau šiandien 1 999.00 Eur/MWH todėl ryt balansavimo kaina bus daug kartų didesnė nei buvo šiandien. Trumpai tariant, tai ką rašo Daliux yra visiška tiesa. Ryt visi degins viską ką tik gali tam, kad sugeneruoti elektros.

Viso to priežastis Suomija, kurioje poreikis elektros išaugo, matyt šilumos siurblius visi susijungė. Suomijos gamyba šiuo metu praktiškai Max.

Tavo, per daug paprastai iš savo mažmenininko perspektyvos žiūrit. Taip, kaip ir minėjau - eilinio piliečio, iki tol neturėjusio akcijų ir pamačiusio tinkamą spreadą bei užsipirkusio akcijų dėl arbitražo laikas nebus 5 minutės, o bus bent 3 dienos

Bet rimti dėdės tuo pačiu yra ir investuotojai, su portfeliais >50000vnt. Portfelyje ir IGN Vilniaus ir tuo pačiu GDR akcijų. Kai gauna GDR'ų - tą pačią minutę ar net sekundę atitinkamai parduoda PVA Vilniuje. Šiandienos prekyba - akivaizdus pavyzdys. Tik numesta akcijų po 19eur Londone - iš karto tą pačią minutę SWBT numetė Vilniuje. Tad kaip ir sakiau - jokio lag'o čia nėra, iš karto sumachinami sandoriai

Apsviek Daliux: "kai gauna GDR'u" - jiems kas nors juos dalina, ar jie juos perka? Ta prasme superka pigesne nei NasdaqBaltic? O paskui arbitrazas Vilniaus birzoje? Lygtai butu logiska. Tik vakar apyvarta Londei 9,900, o siandien Vilniuje, viso labo 3,400. Aisku diena nesibaige... bet tai kiek pipsu uzdirba? ar apsimoka jiems?

daliux, gal žinai kodėl šiandien, elektros kainai esant kosmose, Kruonis nedirba, nors visą naktį krovėsi baseiną už salyginai labai brangiai(150€/Mw)?

Ragna, taip, kai kažkas Londone parduoda žemesne kaina jiems, nei eina Vilniuje. Spreadas labai mažas, faktas, dabar tik 20ct, išlaidos pirkimo/konvertavimo/pardavimo net su labai dideliu kiekiu vis tiek bus koks 10ct/akcijai, tai iš to 20ct lieka tik 10ct uždarbis, įdedant nemažai darbo, laiko ir riziką prisiimant bet kokiu atveju. Bet kartais, kai spreadas didesnis, tada jau šis tas. Bet kaip sakiau - čia didesnių kiekių reikia, kad apsimokėtų kažkas, nes ir fiksuotų kaštų yra, kurie santykinai mažėja, kai dalinasi iš didesnio kiekio

O vakar suprekiauta 9900vnt, ir panašiai beveik visas kiekis buvo parduodas į VLN iš karto po to.

Labai didelė kaina, nes labai didelis vartojimas dėl šalčių - pirmiausia Suomijoje, kuri pagrindinė aukštos kainos priežastis, kur tikrai didžiuliai šalčiai, kai kur žemiau -30C. Taip pat ir Baltijos šalyse šalta, tad irgi išaugęs vartojimas. Suomijoje ir keli generatoriai dar išsijungę. O dar ir vėjingumas šiandien sumažėjęs. Tai čia pagrindiniai faktoriai.

Pati Lietuva irgi - nors įjungti Elektrėnai, bet vis tiek nepasigaminame pakankamai ir importuojame iš Švedijos ir Lenkijos (ir perduodame dalį tolyn į Latviją->Estiją->Suomiją)

O kodėl Kruonis neveikia - tai gal per didelę kainą siūlė bandydami pagauti maksimumą, bet negavo nieko. Arba vėl koks paradoksalus atmetimas dėl didelio žingsnio gamybos. Na bet dar tikėtina gal vakare įsijungs

Kazkokius cia vejus rasinejat apie hipotetinius dedes, kurie gauna GDR ir is kart parduoda akcijas Vilniuje. Is kart gavus GDR us GDR us ir gali parduoti. Matau dar nelabai suprantat apie arbitrazo procesa koks ir kaip jis vyksta. Jei kalbate apie sutartinius sandorius apie kuriuos rasiau jau n kartu, tai cia dalyvauja tik tie kurie susitarime dalyvauja.

tai Daliux rašo turėdamas omeny, kad dėdės savo portfelyje turi tiek PVA tiek GDR. Jei gauna tinkama kaina "x" vnt GDR, numeta turimas "x" vnt PVA. Bendra suma (GDR ir PVA) Igničio akcijų išlieka ta pati. Pasikeičia tik proporcijos.

Tai savaime suprantama, kad nusipirkęs GDR'ų akimirksniu jų nepaversi į PVA.

Jus tuos hipotetinius dedes 50000 GDR u ir daugiau akcininku sarasuose matote ir matote judejima tarp ju GDR ir akciju saskaitu ar cia Jusu fantazija?

Londone įkaltas stogas ties 19.00

akcininkų sąrašuose matome tik >5% - nebent naudojatės akcininko teise ir rašote laiškus IGN legal kad atsiųstų akcininkų struktūrą sugalvoję kokią protinga priežastį.

o GDR dažniausiai suka po 5000-10000 vnt (kas nepakeičia akcininkų struktūros itin stipriai + pokytis būna per savaites dvi/tris

Ignitis pasirašė susitarimą dėl greitojo EV krovimo taškų įrengimo prie Grossi parduotuvių Estijoje. Pažiūrėjau, Grossi turi 78 pardavimo taškus. Žinoma, greičiausiai ne prie visų jų bus įrengta (Update : planuojama įrengti prie 25 parduotuvių), be to ir Ignitis mastu EV krovimo verslas yra labai mažai reikšmingas. Bet vis tiek džiugu, jog plėtra į šią infrastruktūrą vyksta, didinant tiek Ignitis ženklo žinomumą už Lietuvos ribų, tiek ir vartojimo bazę plečiant


O tuo tarpu, sausio 9d. atnaujintas JP Morgan Ignitis akcijos vertinimas. Tikslinė kaina 33eur.
Naujausi vertinimai atrodo taip :

JP Morgan 33eur
Swedbank 33eur
UBS 24 eur
Wood & Co 31,1 eur


Na ir galiausiai, kaip ir minėta ( https://www.traders.lt/forums.php?m=posts&p=774693#774693 ) metų pabaiga vėjo gamybai buvo labai gera.

Iš Enefit duomenų irgi matosi :
Gruodį Lietuvoje fiksuotas vėjingumas buvo net 7,5 m/s (vs 6,5 pernai)
Lapkritį 6,6 m/s (vs 5,6)
Spalį 7,4 m/s (vs 6,9)

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/01/11/vert-patvirtino-antrojo-juros-vejo-parko-aukciono-salygas

tai dar vienas saldainis atsirado IGN, ar Enefit?

Nei tas nei tas.

Ignitis viešai pareiškęs buvo, jog planuoja nedalyvauti (aišku - maža tikimybė vis tiek yra). Be to vieną jūrinį jau ir taip turi Lietuvoje, dar didesnį turi laimėję Estijoje. Tai gan trumpu laikotarpiu jau ir taip virš 2GW jūrinio išvystyti bus reikalų
Enefit irgi - 1GW Estijoje turi. O jūriniame net Estijoje, kur Ignitis laimėjo - Enefit net nedalyvavo. Tad labai menka tikimybė, jog čia dalyvaus.

Tad greičiausiai bus Orlen Neptun , na dar gal koks European Energy pasivaržys. Dar tikimybė, jog ir CIP (Ignitis partneris Estijos/Latvijos offshoruose) sudalyvautų čia vienas, arba su kažkuo. Tokiu atveju tas kažkas galėtų ir Ignitis aišku būti, jei labai paspaustų kartu dalyvauti

Tas pats per tapati . Neatsibodo

Šiandien kreipiausi į Generalinę prokurorę Nidą Grunskienę, prašydamas ištirti ESO 160 milijonų eurų istoriją ir pradėti ikiteisminį tyrimą, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams.

Primenu, kad ESO 2018–2021 m. laikotarpiu iš elektros vartotojų surinko 160 milijonų eurų investicijoms skirtų lėšų, kurių galimai nepagrįstai ir neteisėtai neinvestavo ir vėliau išmokėjo jas (ar jų dalį) dividendais akcininkams. Aptariamu laikotarpiu tai buvo iš dalies privati įmonė, kurios privatūs akcininkai turėjo iki 7 proc. akcijų. Valstybės kontrolės audito ataskaitoje nustatyta, kad kiekvienas elektros energijos vartotojas 2018–2021 m. dėl to ESO sumokėjo vidutiniškai 88,8 Eur daugiau, nei turėjo sumokėti.

2023 m. lapkričio 14 dieną kreipiausi į Lietuvos gyventojus aprašydamas šią istoriją ir kviesdamas išsireikalauti savo pinigus iš ESO nedelsiant. Siūliau kreiptis į ESO, kad ši kiekvienam konkrečiam vartotojui praneštų, kiek vartotojas sumokėjo daugiau nei turėjo sumokėti ESO, o tuomet aprašiau galimybę, kaip, vadovaujantis teisės aktais, būtų galima nedelsiant šias sumas atgauti iš ESO. Vis dėlto, ESO vartotojams atsakymų dėl konkrečių įsiskolinimų nepateikė: buvo gauti standartiniai bendrojo turinio laiškai, nepateikiantys konkrečių ESO įsiskolinimo sumų. Vartotojams nežinant ESO įsiskolinimo, nėra galimas užskaitymas, kurį siūliau daliai vartotojų, nes užskaičius per daug ESO galėtų pradėti vartotojui brangiai kainuosiantį išieškojimą.

Vis dėlto, mano vieša kritika jau pasiekė pergalių. Praeitų metų pabaigoje Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) planavo tvirtinti ESO siūlomą sprendimą, kuriuo lėšos buitiniams vartotojams būtų grąžintos per 15 metų. Po mano viešų pasisakymų, Taryba nusprendė, kad ESO privalės grąžinti lėšas buitiniams vartotojams per kiek daugiau nei 2 metus, pradedant nuo 2024-ųjų balandžio, o verslui – per mažiau nei aštuonerius. Nesitaikstydami su savivale, jau nemažai laimėjome. Visgi, šią pinigų iš vartotojų susirinkimo epopėją palikti istorijai negalime, nes, pirma, Lietuvos energetikos ūkyje kasmet vis daugėja neatsakytų klausimų, kurie lemia aukštas energijos kainas vartotojams bei Lietuvos verslo konkurencingumo mažėjimą, antra, manau, VERT negina vartotojų interesų iš dalies privataus verslo atžvilgiu taip, kaip turėtų ginti pagal įstatymus, ir, trečia, keliu klausimą, ar šiuo konkrečiu atveju, ESO ir/arba VERT veiksmuose ar neveikime nėra nusikaltimų požymių.

Be to, šioje istorijoje keista yra ir tai, kad iš dalies privati ESO surinko lėšas iš konkretaus vartotojo, tačiau grąžins lėšas bendrai į „vartotojų rinką“. Tai reiškia, kad konkretus vartotojas yra sumokėjęs konkrečias sumas ESO, tačiau pagal nustatytą Tarybos reguliavimą šis konkretus vartotojas tos konkrečios sumos neatgaus. Imkime pavyzdį, kad jūs per nustatytą laikotarpį ESO sumokėjote 88 eurais daugiau nei turėjote, kas mėnesį vartodami po 100KW elektros. ESO mokėjimai yra „pririšti“ prie suvartotos elektros energijos kiekio: būtumėte vartoję mažiau, būtumėte ir ESO mokėję mažiau. Ir atvirkščiai: vartotumėte daugiau ir būtumėte mokėję daugiau. Kai ESO 2024-aisiais ims grąžinti jums pinigus, jūs, ko gero, nebevartosite tokio paties kiekio elektros energijos: jei vartosite daugiau, nei vartojote 2018-2021-ųjų laikotarpiu – atgausite daugiau, jei mažiau – atgausite mažiau, o jūsų pinigus atgaus kiti, kurie vartos daugiau. O jei jūs apskritai nebevartosite (pvz., pasistatysite saulės jėgainę, parduosite tą objektą ar išvyksite laikinai gyventi svetur), iš ESO pinigų nebeatgausite apskritai. Už jus jūsų anksčiau ESO sumokėtus pinigus atgaus kiti. Kyla klausimas, ar bent vienam privačiam (ar iš dalies privačiam) subjektui, vadovaujantis vartotojų teisių apsaugos reikalavimais, leidžiama pinigus paimti iš konkretaus asmens, o grąžinti juos ne tam konkrečiam, o bendrai į rinką?

Dar praeitais metais iš dalies privati ESO (šiuo metu dukterinė „Ignitis grupė įmonė, kurios beveik trečdalį akcinio kapitalo valdo privatūs asmenys) už mano viešus šios istorijos vertinimus man atsiuntė įspėjamojo pobūdžio laišką, nurodydama, kad kenkiu Bendrovės dalykinei reputacijai. Viešai atsakau ESO, kad jūsų veiksmus vertinu atsižvelgdamas į viešai prieinamą informaciją. Jūsų dalykinei reputacijai galėjo pakenkti jūsų kelerius metus iš eilės trukę veiksmai, surenkant iš vartotojų daugiau lėšų, nei buvo suderinta investuoti su VERT, o tai konstatavo Valstybės kontrolė. Pabrėžiu ir tai, kad šių veiksmų teisinį vertinimą tegali pateikti prokuratūra ir teismas.

Ir pabaigai. Nuo 2023 metų birželio 1 dienos iš baudžiamojo kodekso buvo išbraukta BK 184 str. 4 d., kuri baudė už patikėto ar asmens žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymą dėl neatsargumo. Seimui išbraukus šią nuostatą, o Prezidentui ją pasirašius – iššvaistantiems valstybinį turtą neatsargiai atsakomybės nebeliko. Prokurorams nuo šiol bus būtina įrodyti tyčią (t.y., kad veiksmai atlikti tyčia, o ne neatsargiai), o tai ženkliai apsunkina šios normos taikymą. Greičiausiai šita nuostata „galios ir atgal“, nes dekriminalizuoja elgesio formą. Vietoje būtinumo griežtinti atsakomybę, politikai švelnina. Grynas sutapimas.

Antrą vietą pagal reitingus tapti LT prezidentu užimantis Ignas Vėgėlė