Autorius | Žinutė |
2021-07-16 18:40 #681087 | |
Ne bet kurioje, o JAV ar Japonijoje. Ar UK.
Eurozonoje, tame tarpe ir Lietuvoje, yra kitaip. Pirma skolos popieriai, aukcionas, tada išlaidos. Dėl to ir eina kalba, kad Eurozona nėra monetariškai suvereni ir yra priklausoma nuo finansavimo rinkų. Tiesa ECB sulaužęs mastrichto sutartį situaciją kiek pataisė. Pataisė netgi taip, kad dabar Graikijos bondų pajamingumas mažesnis už JAV. ![]() |
|
![]() |
2021-07-16 18:48 #681090 |
Tiek JAV, tiek Europos valstybės savo obligacijoms skelbia aukcionus. Prie ko čia ECB įkišai? Valstybėse šitas finansines operacijas atlieka centriniai bankai, o ne ECB.
"Pirma skolos popieriai, aukcionas, tada išlaidos" - patikslink, apie kokias išlaidas čia kalbi, nelabai aišku. |
|
2021-07-16 18:52 #681092 | |
Skelbia. Bet pinigai aukcionui įvykdyt palūkanomis artimomis centrinio banko nustatytom jau turi būti rinkoje, teisingai? Antraip skolos kaina bus kita. Tai apie tai kalba.
Monetarinis suverenumas apirbrėžia tai, kad valstybė skolinasi kokiomis nori palūkanomis. Ty nepriklauso nuo finansų rinkų. Japonija nusprendę 10 metų bondą nustatyt artimu nuliui ir nustatė. Palyginkit Eurozonos šalių skolų pajamingumus iki ECB 'neteisėtų' programų ir po. |
|
![]() |
2021-07-16 18:57 #681093 |
ThePope [2021-07-16 18:52]: Skelbia. Bet pinigai aukcionui įvykdyt palūkanomis artimomis centrinio banko nustatytom jau turi būti rinkoje, teisingai? Antraip skolos kaina bus kita. Tai apie tai kalba. Monetarinis suverenumas apirbrėžia tai, kad valstybė skolinasi kokiomis nori palūkanomis. Ty nepriklauso nuo finansų rinkų. Ir taip, ir ne. Obligacijų kuponą nustato pati Finansų ministerija, nežiūrėdama į bazines palūkanas. Pagaliau priėjom prie esminio klausimo. Kas perka obligacijas ir kas nustato jų pajamingumą? Obligacijų pajamingumas ne tas pat, kas jų kuponas. |
|
2021-07-16 18:58 #681094 | |
Taip, bet esmės tai nekeičia. Gali išleist ir bekupones. (zero-coupon) Pinigai už kurias jos bus nupirktos jau turės būt rinkoje iš anksto. Ty pirma.
Sakykim Eurozonoje tą gordijaus mazgą neteisinėmis priemonėmis perkirpo ECB. Tai teisingas žingsnis Europos atžvilgiu, bet gali būti neteisinga institucijos galios augimo atžvilgiu. Nes sąranga yra ne federalinė ir už ECB nestovi bendras iždas ir atskaitomybė rinktam parlamentui. |
|
![]() |
2021-07-16 18:59 #681095 |
ThePope [2021-07-16 18:58]: Taip, bet esmės tai nekeičia. Gali išleist ir bekupones. (zero-coupon) Pinigai už kurias jos bus nupirktos jau turės būt rinkoje iš anksto. Ty pirma. Tai pas ką tie pinigai? |
|
![]() |
2021-07-16 19:03 #681098 |
AIPT [2021-07-16 18:59]: Tai pas ką tie pinigai? Pensijiniuose fonduose ir draudimo kompanijose. |
|
2021-07-16 19:03 #681099 | |
AIPT, jų nėra, jie atsiranda iš oro. Ex nihilo. Taip sakant dekretu. Dėl to ir vadinami dekretiniais pinigais. aka fiat money.
|
|
![]() |
2021-07-16 19:04 #681100 |
Krosneles.eu [2021-07-16 19:03]: Pensijiniuose fonduose ir draudimo kompanijose. Panašiai. Bet jie negali dalyvauti aukcione su konkurenciniu pasiūlymu. |
|
![]() |
2021-07-16 19:05 #681101 |
ThePope [2021-07-16 19:03]: AIPT, jų nėra, jie atsiranda iš oro. Ex nihilo. Kadangi obligacijas perka investuotojai, tu ir aš, tai aš pinigus turiu. Pinigai yra. Jei tu neturi ir pieši, tai tavo problema. Sėsk du. ![]() |
|
2021-07-16 19:06 #681102 | |
Kitų metų trilijonui deficito iš kur? Jų dabar nėra.
Jo, jo, labai jau tu perki obligacijas su neigiamu pajamingumu. Nepasakok čia. ![]() |
|
2021-07-16 19:08 #681103
![]() |
|
Aš taip menkai gaudausi ekonomikoje, bet kai 2 ekonomistai pradeda ginčytis dėl bazinių principų, tai pagalvoji gal ir nereikia gilintis, nes ir mokyti nesupranta. Tada gali pritart Mačiulio mintim, kad ekonomika ne tikslusis mokslas, gal greičiau kažkas prie menų, kur kaip su paveikslais, kad skirtingi žmonės mato skirtingus dalykus ir visi grožisi...
Visos mano šiame portale išsakytos mintys yra tik mano asmeninė nuomonė. Dėl savo asmeninių investicinių sprendimų spręskite patys arba tarkites su savo finansų patarėjais.
|
|
2021-07-16 19:10 #681104 | |
Čerčilis kažkada yra pasakęs, jei kambaryje yra du ekonomistai - turi dvi nuomones, jei viens iš jų yra ponas Keinsas - turi tris.
![]() Šiaip jau, aš čia ką išdėsčiau yra daug maž mechaniniai dalykai. Monetrarinės mechanikos principai. Europoje ir anglosaksiškuose kraštuose jie skirtingi (tai kaip važiavimo automobiliu juostos skiriasi) ir tai kelia painiavos ir sumaišties. |
|
![]() |
2021-07-16 19:56 #681108 |
Tai taip ir yra, ta ekonomika tai tokia chujnia kur duonos tolkam nevalgysi. Geriausiu atveju isidarbint kur banke (jei pavyks), arba straipsnius i media rasyt, arba koki akademini baigiamaji darba rasyt ir destyt univere.
Ekonomistai tokie pat bedarbiai kaip ir istorikai, ar sociologai, ar kokie juristai is visokiu shudinu kolegiju. Na o tradingas, kaip zinia, yra atskiras zveris kur bb tu tas ekonomines zinias pritaikysi. Cia tokie kaip popai, galvojat jie mislina apie izdo popierius kai eilini karta longina S&P. Jie longina nes anas kyla jau daugiau kaip 10 metu. Jeigu ivyks kokia flaske, kur visa saskaita nunesh, nu tai pasakys investoriams - sry its gone. |
|
2021-07-16 20:18 #681111 | |
Nustebsi bet žiūriu, ir seku gana atidžiai. Taip sprendimui longinti tai įtakos daug neturi (mažas svoris), bet sprendimui pasimažinti poziciją ar tapti meškinu - turi pakankamai didelę.
Esu jau čia postinęs apie ciklišką pajamingumo kreivės ir vixo sąryšį, apie ciklišką pajamingumo kreivės ir aukšto pjamamingumo šiukšlinių skolos popierių opcionams perkainuotus spreadus. Ta prasme yra dėsningumų, kurie padeda apsičiupinėti. Taip sakant verti komponentai traderio įrankių dėžutėje. Nors dauguma yapč senų vilkų ir verkšlena, kad skolos rinka nebeneša jokios informacijos. Interpretavimo klausimas. Vieniems triukšmas - kitiems informacija. AIPT, įtariu sakytų kad triukšmas. ![]() |
|
![]() |
2021-07-16 20:54 #681113 |
ThePope [2021-07-16 18:18]: Taip sprendimui longinti tai įtakos daug neturi (mažas svoris), bet sprendimui pasimažinti poziciją ar tapti meškinu - turi pakankamai didelę. ka longini? if you fail to plan, you plan to fail
The Undercover Economist |
|
![]() |
2021-07-16 20:57 #681114
![]() |
Grand [2021-07-16 18:54]: ThePope [2021-07-16 18:18]: Taip sprendimui longinti tai įtakos daug neturi (mažas svoris), bet sprendimui pasimažinti poziciją ar tapti meškinu - turi pakankamai didelę. ka longini? silverį longina jisai. Ir per futures, ir monetom, ir luiteliais. Ir ieško kur dar nusipirkt, bet jobanas JPM neparduoda |
|
![]() |
2021-07-16 21:23 #681117 |
ThePope [2021-07-16 19:06]: Kitų metų trilijonui deficito iš kur? Jų dabar nėra. Jo, jo, labai jau tu perki obligacijas su neigiamu pajamingumu. Nepasakok čia. ![]() Deficitas=Biudžeto asignavimai- Biudžeto pajamos. To trilijono nereikia šiandien. jo reikės per metus. Per metus didins mokesčius ir leis obligacijas. Obligacijas perka investuotojai. Jie pinigų turi dac...ja. Gaila, kad ne visi popiežiai tą supranta. Centriniai bankai neturi teisės dalyvauti obligacijų aukcionuose. Todėl obligacijos perkamos už pinigus, už kuriuos jau mokesčiai būna sumokėti. Gal tavo pinginėje pinigai ir atsiranda iš niekur. Bet mano piniginėje ne. |
|
![]() |
2021-07-16 21:25 #681118 |
ThePope [2021-07-16 19:06]: Jo, jo, labai jau tu perki obligacijas su neigiamu pajamingumu. Nepasakok čia. ![]() Ir čia pademonstravai obligacijų rinkos ir pačių obligacijų principo. Neigiamas investingumas dar nereiškia, kad investuoji į nuostolį. Fondai ir investiciniai bankai iš šių palūkanų uždirba milijardus. |
|
2021-07-16 21:52 #681119
![]() |
|
Ok.
Pirmas klausimas. Iš kur pas investuotojus, tiksliau fondus, "lyčni" pinigai, kai ekonomika uždaryta, augimas neigiamas, o poreikis finansuoti biudžeto pajamų ir išlaidų skirtumą (deficitą) multi trilijoninis. Antra. Iš kur pinigai finansuoti deficitą, jeigu dešimtečiais valstybės skola auga greičiau nei ekonomika. debt/gdp, paprastai tariant "už ką nuperkama/refinansuojama auganti skola vis žemesniu pajamingumu / aukšesnėmis kainomis". Metai iš metų. Dėl neigiamų pajamingumų. Aš nesakau kad į nuostolį, sakau, kad risk/reward sąntykis prie tokio pajamingumo yra asimetriškas ilgalaikiam investuotojui. Neracionalu. Ty paprastai tariant uždirbama begant prieš traukinį. Pvz. aš turiu paloginęs bondų, per fjučerius, bet spekuliatyviais sumetimais, taip sakant tikiuosi rasti mažiau gudrų ant kurio pasifiksuosiu kainos skirtumą. Tai ne investavimas. ![]() Trečia. Pastebėjimas. Reikia nepainioti asmeninių finansų (namų ūkių) ir valdiškų finansų. Tai du skirtingi dalykai. Mano galva čia esminė nesusiklabėjimo šaknis, galvojimas kad valstybės finansai tai daug maž tas pats kaip šeimos biudžetas. Taip nėra. Šeimos išlaidos yra apribotos pajamomis ir kreditingumu (tiek kiek galima pasiskolinti). Tuo tarpu suverenios vasltybės leidžiančios savo valiutą išlaidos yra apribotos tik parlamento nesutarimu, šiuo atveju kongreso. (perdėm optimistiškas sutarimas ir pasiturškimas gali baigtis infliacija) Ty niekas negali uždraust suvereniai federalinei valdžiai sukurti X dolerių ir juos išleisti savo programine nuožiūra. Iš oro. Prisiminiau tikrai komišką situaciją, jūs turėtumėt prisiminti, kai SP reitingų agentūra po krizes n-tais metais sumažino JAV skolinimosi reitingą. Paskui persigalvojo, supratusi kokią nesamonę padarė. Na tai tik atskleidžia, kaip giliai yra isišaknijusi šita "šeimos biudžeto" suverenios valstybės finansuose dogmatika. Tai beje yra ir edžas šioks toks rinkose. Nemokamai. Taip sakant. ![]() |