Iš šių 592,3 Mln. nuostolių ir įvertinus tai jog "„Swedbank“ Lietuvoje veiklos pelnas prieš mokesčius ir atidėjinius per 9 šių metų mėnesius yra 381,7 mln. Lt." gaunasi, jog vien blogų paskolų atidėjimams nusirašė 974 Mln. Lt.!!!
Deja nežinau aš tos bankų apskaitos sistemos, todėl neaišku ar tikrai visas šitas beveik milijardas litų jau "nuplaukė", t.y. ar ateinančiais metais, atsigaunant tam pačiam transportui ir nekilnojamojo turto sektoriui, dalis šių sumų neišlįs atgal kaip koks tai "netikėtas" pelnas?

Gal kas iš čia esančių ką nors žino apie tų atidėjimų sudarymą (apibendrintai)?

„Swedbank“ Lietuvoje trečią ketvirį grynieji paskolų nuostoliai siekė 323 mln. Lt. Šie nuostoliai daugiausia yra susiję su komercinės paskirties nekilnojamojo turto ir transporto sektoriais."

manau, sis teiginys turetu prasklaidyti "lietuvisku" banku gerbeju iliuzijas, kad sie bankai dideliu nuostoliu nepatirs nes nebuvo pridaline busto paskolu... pasirodo, ne jos labiausiai verzia bankams kilpa ant kaklo...

Gali būti. Kiek pamenu, pas UKB po 6 mėn. toks pelnas visada išlisdavo

TVF įspėjo Švedijos bankus dėl atsakomybės Baltijos valstybėse

http://vz.lt/2/straipsnis/2009/10/21/Atsistatydino_SEB_vadovas_Lietuvoje

Prie to pačio

Matyt ir siandien vis dar bus mananciu, kad geriausia investicija - UKB ir SRS Idomu, kas per genijai siuose bankuose dirba, kad sugeba pelnus virint tada, kai kiti simtamilijoninius nuostolius skaiciuoja

Šiaulių banko nuostoliai 10 mln Lt

Šarkinas sakė, kad bankai patyrė 3 mlrd nuostolių:
Swedbank 600
SEB-900
SB-16
Klausimas- kas ir kaip pasidalijo likusius 1,5 mlrd?

Parex,Nordea, DNB Nord,Danske, Medicinos.

Na medicinos - kaži , juk nedalijo NT paskolu .

Ką tik kalbėjau su vienu užsienietiškų bankų atstovų. Tuo pačiu užklausiau apie tuos bankų milijardinius nuostolius, kuriuos sudaro paskutiniu metu taip išpopuliarėję atidėjimai, t.y. paprašiau bendrais bruožais papasakoti kokiu principu tie atidėjimai formuojami.
Žodžiu, nesąmonė kokia tai su tais vadinamais jų "nuostoliais", nes, pasak bankininko, atidėjimai, priklausomai nuo atskirai kiekvieno banko vykdomos politikos gali būti formuojami pvz. iš klientų, nevykdančių savo įsipareigojimų jau 90d (ar pan.) tikėtinų kredito nepadengimo nuostolių (dar įvertinant to kliento kredito nuostolio tikrąją rinkos kainą, t.y. atėmus sumas, kurias tikimasi gauti pardavus pvz. to kredito užstatą). Čia dar kaip ir viskas aišku, tačiau ir tai jau atsiranda vietos laisvei dėl "tikėtinų" nuostolių (o gal tas klientas ims ir nesubankrutuos).
Tačiau dar įdomesnė dalis, kai šitas mūsų lietuviškas banko filialas iš motininio banko paprasčiausiai gauna nurodymus suformuoti tam tikro dydžio atidėjimų sumą. Tą sumą nurodo motininio banko rizikos departamento analitikai paparasčiausiai įvertinę tam tikro sektoriaus riziką ar pan., t.y. tokie atidėjimai yra visiškai nesusiję su konkrečiomis įmonėmis! Žodžiu, rimtas rimto banko analitikas, vieną dieną ne tos nuotaikos atsikėlęs iš lovos, gali pasiūlyti suformuoti 100 Mln. Lt. atidėjimą (ypač jei to dar kas nors paprašo pvz. akcijos kainai pavarinėti)... Na, aišku, yra ten visokių saugiklių ir t.t., kad belekas beleko nepridarytų, tačiau iš esmės tas atidėjimų formavimas remiasi būrimu iš kavos tirščių.
Kadangi jau pakankamai prisižiūrėjau visokių "prognozuotojų" darbo, galiu drąsiai pasakyti, kad tokiu atveju bankų skelbiamas rezultatas po atidėjimų gali svyruoti +/-50%.

Tiesiogiai paklausus ar nebus taip, kad kitais metais, jei ekonomika atsigaus spračiau nei kad dabar prognozuoja visokie panikos paveikti analitikai, visi bankai ims skelbti netikėtus pelnus, atsakymas buvo "VISKO GALI BŪTI".

Patinka man bankų apskaitos principai....

Darij taip tu teisus, atidėjimai dar nereiškia gryno užfiksuoto nuostolio. Tačiau tie atidėjimai formuojami ne iš lempos. Jei buvo gauti įsakymai iš aukščiau tokius atidėjimus suformuoti, vadinasi Lietuvai dėliojamos liūdnos prognozės. O ar jos pasiteisins ar ne pamatysim tik ateityje. Pernykštės pesimistinės skandinavų prognozės pasiteisino su kaupu. Taigi nėra pagrindo abejoti jų įžvalgumu.

Šiuos didelius bankų nurašymus reikėtų vertinti ne kaip blogas naujienas patiems bankams, o kaip prastas prognozes Lietuvos ekonomikai.

Visiškai sutinku.

Iš esmės ir norėjau tik pasakyti, kad vertinant savo investicinius sprendimus, reikia labai atsargiai žiūrėti į tokias "prognozines" bankų ataskaitas (t.y. rezultatus po atidėjimų), kurios kažkodėl prilyginamos įmonių balansams, kuriuose šiaip jau tokios "laisvės" iš to balanso daryti ką nori yra gerokai mažiau (priešingu atveju ir TEO šiemet vietoje esamo teigiamo rezultato galėtų parodyti nulį).

Visi vienodai laisvės turi (bankai, teo, lifosa) jei įmonės finansininkai yra fucking smart. Pasidomėkit ENRON, buvo energetikos kompanija (bent jau ant popieriaus) ir sugebėjo pelno/nuostolio ataskaitoj parodyt pajamas, kurios turėjo būti gautos tik po 10 metų. Va jums ir išskirtinė bankų "laisvė".

OpTiiX, jei taip darytų TEO, tai jau būtų finansinės machinacijos ir atitinkamai kai kam už tai grėstų kelialapiai į Lukiškes (ar bent jau finansinis nuskausminimas).
O vat bankuose šita "prognozinė" praktika oficialiai pripažįstama, t.y. bankų finansininkai (kartu su analitikais) visokius pokštus gali krėsti gerokai ramesne sąžine

Ir čia ne pyragai

http://vz.lt/2/straipsnis/2009/10/22/Blogosios_paskolos_i_nuostoli_tempia_DNB_NORD_banka2

PRANEŠIMAS SPAUDAI

Bankai nekeis kreditavimo rizikos vertinimo politikos

Lietuvos komerciniai bankai nuosekliai palaiko Vyriausybės pastangas skatinti ekonomiką ir dalyvauja įvairiose verslo finansavimo programose pagal kiekvienam bankui priimtiną rizikos lygį ir galimybes.

Tačiau, sudėtinga padėtis ūkyje lėmė gerokai suprastėjusius bankų veiklos rezultatus, todėl tokioje situacijoje spaudimas prisiimti daugiau rizikos skolinant yra ne tik ekonomiškai nepagrįstas – jis yra destruktyvus ir gilina pasitikėjimo tarp bankų, Vyriausybės, verslo ir visuomenės eroziją.

Derėtų įvertinti tai, kad visos be atitinkamų garantijų ar užstato išduotos paskolos, virtusios neveiksniomis paskolomis, tik padidina bankų nuostolius. Kitaip tariant, jų patiriami nuostoliai reiškia ne ką kitą, o dar konservatyvesnį kreditavimą, nes bankai negali sau leisti rizikuoti indėlininkų jiems patikėtais pinigais.

Daugiau informacijos:

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Dr. S.Kropas

Vilnius, spalio 28 d. Lietuvos komerciniai bankai šiuo metu geriausiai vertina šalies žemės ūkio sektorių, blogiausiai - nekilnojamojo turto ir statybos sektorius.

Žemės ūkio bendrovės buvo vienintelės, kurių finansinė būklė nedidelės dalies bankininkų buvo įvertinta kaip gera, rodo Lietuvos banko paskelbti apklausos duomenys. Taip manančių buvo apie 10 proc. bankų, o didžioji dalis (80 proc.) jų padėtį įvertino kaip vidutinę.

Palyginti su įvairių kitų pramonės šakų padėtimi, bankai palyginti gerai įvertino namų ūkių padėtį - jų padėtis, bankininkų vertinimu, yra bene geriausia, palyginti su privačių bendrovių situacija. Apie 70 proc. pasisakiusių namų ūkių padėtį įvertino kaip vidutinę, likę - kaip blogą.

Tačiau namų ūkių finansinės būklė, daugumos apklaustų bankininkų nuomone, artimiausiu metu blogės.

Dauguma bankų kaip vidutinę įvertino šalies miškininkystės ir pramonės įmonių būklę, tuo tarpu prekybos, transporto įmonių, bei viešbučių ir restoranų padėtis, jų manymu, yra bloga. Prasčiausiai - kaip labai bloga - buvo įvertinta nekilnojamojo turto ir statybos sektoriaus įmonių finansinė būklė.

Dauguma bankininkų miškininkystės, taip pat žemės ūkio, pramonės bei transporto sektorių perspektyvą įvertino kaip stabilią. Vienintelis miškininkystės sektorius, nežymios (apie 10 proc.) dalies bankininkų nuomone, galėtų augti.

Likusių sektorių, tarp jų - prekybos, nekilnojamojo turto ir statybos įmonių, padėtis, bankininkų nuomone, ateityje blogės. Prasčiausiai buvo įvertinta viešbučių ir restoranų perspektyvą - daugiau nei 80 proc. bankininkų ją įvertino kaip blogą.

Bankų apklausą Lietuvos bankas atliko spalio mėnesį, apklausė aukštas pareigas užimančius bankininkus iš devynių komercinių šalies bankų ir trijų užsienio bankų filialų.

BNS inf.

Šiaip tai turėtų išskirti valdininkų ir bedarbių sektorius- pirmiems viskas kaip vanduo nuo žąsies, kitiems nustojus gauti išmokas- ragai.

Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas sako, kad nepaisant dėl atidėjinių atsiradusių bankų nuostolių, prie bankrotų „tikrai neprieisime“.

„Aš manau, kad tikrai nebankrutuos, mes prie to tikrai neprieisime, nesvarbu, kokia yra ekonominė situacija“, – ketvirtadienį Lietuvos radijo laidoje „Forumas“ kalbėjo S. Kropas.

Anot jo, bankų padėtis skiriasi, pavyzdžiui, nuo valstybės, nes jie nuosekliai formavo rezervus.

„Bankai, kaip ir kiekviena institucija, net ir valstybė, gali bankrutuoti, bet aš manau, kad tai tikrai neturėtų įvykti, nes priežiūros standartai buvo griežti – bankai kaupė galimiems nuostoliams. Ne taip, kaip valstybė“, – teigė S. Kropas.

Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje veikiančių komercinių bankų nuostoliai per devynis šių metų mėnesius siekė 1,37 mlrd. litų. Vien trečiąjį ketvirtį jie sudarė 743,1 mln. litų.
Didieji bankai skelbė, kad šiemet uždirbo veiklos pelno, tačiau nuostolius lėmė atidėjimai galimiems nuostoliams dėl blogų paskolų.