Pažįstu kelis, turinčius eauto ir gyvenančius butuose. Tai dažniausiai naudojasi pasikrauti eauto darbe; kaip alternatyva - - netoli Vilniaus namuose gyvena tėvai, tai lankydami juos vėl pasipildo baterijas. Minėjo ir tas pačias Igničio stoteles, tik neminėjo, apie lietų ir kelias valandas, - tiesiog užėjo į parduotuvę, paėmė vaiką iš darželio - žiūrėk prabėgo valanda, akumas kažkiek ir pasikrovė. Taip pat minėjo ir prailgintuvus pro langus ir kraunamą e mašiną. Taip, sutinku čia tai vargas, o gal gera proga su kaimynais pasilabinti, pabendrauti.

Labai priklauso ir nuo požiūrio: čia man problema ar ne.

P.s. turiu eauto jau 3 mėnesius ir taip pat turiu bendzininį auto. Jei yra galimybė, šeima važiuoja tik su eauto, kai neišsiverčiame, naudojame abu.
Praėjusios savaitės (7dienų) rezultatai:
eauto - 290 km; kaina 0 cnt, nes elektra sava, atsiskaitymo planas kilovatvalandėmis.
bendzinas - 50 km; kaina 5eur.

Kadangi tai pirmasis eauto rinkausi su mažos talpos baterija (norėjau išbandyti), tai važiuojant į pajūrį naudoju bendzininį. Planuose antro eauto (su didesnės talpos baterija) pirkimas ir bendzininio pardavimas.

su ign tema tai nesusiję ir žalieji smegenų plovimai su investavimu taip pat.Važiuoti krauti prie parduotuvės pižoniškumas, pėsčiomis į parduotuvę vaikštau. Mažų vaikų nebeturiu, išlaidos dyzeliui 0 eur, gaunu nemokamai. Gyvenu bute. Automobilis savas. Pirktas pernai, nes prie esamos infrastruktūros elektrinį pirkti nekilo ranka. Važiuoti krauti pas tėvus už šimto kilometrų kurie tipiškai irgi gyvena bute? Tikrai pažįstu važiuojančių pas ūkininkaujančius tėvus žalios saliarkos prisileisti tuo pačiu apsilankymu. Kai kurie važinėja raudona - namams šildyti vmi kvota yra gerokai per didelė, įprastai pakanka ir namui ir dviems automobiliams. Šiendien gal vz lt straipsnis - Norvegijoje pagaliau elektrinių tapo daugiau nei benzininių, bet neaplenkė dyzelinių. Tai per 10 metų su milžiniškais naftos pinigais stumant šią idėją. Lietuvoje parama naudojamasi vangiai nes žmonėms per brangu elektrinius auto pirkti, o galintys kritiškai vertina ir neperka. O dar viena nesąmonė skleidžiama - sava elektra nekainuoja. Betgi elektrinės įsigijimo kaštus galima išdalinti, nesigaus nulis niekada. Turiu ir aš savo reikmėms nutolusią, tai skaičiuoju, kad elektros savikaina su parama, ir esama parko aptarnavimo kaina ir naudojantis eso paslaugomis jiems atiduodant 32% lygi 9.5 ct kwh

Mielieji, gal galėtumėte pereiti į kitą temą diskusijoms apie e-auto. Ačiū.

Aš pabandysiu truputį sugrąžinti temą prie pačio Igničio

Įkeliu nuorodą Investors Day prezentacijos slidų https://ignitisgrupe.lt/sites/default/files/public/inline-files/Investor%20Day%202024.pdf

Tai tokia trumpa info, ką iš susitikimo pavyko apie projektus sužinoti

Ignitis valdomi Elektrėnai gan trumpu laikotarpiu gali tapti svarbi vieta hidrolizei. Ten yra tiek laisvos vietos, tiek ir laisvų tinklo galių vartojimui (iki 3GW), nes natūraliai ten sueina jungtys galingos, kurios buvo naudojamos Elektrėnų elektrinėms. Be to - ir Achema netoli. Na, o tolimesnėje ateityje hidrolizė bei energetinė sala numatoma Baltijos jūroje, su bendru su Suomija vandenilio vamzdynu į Vokietiją

Jau labai greitai turėtume sulaukti pirmosios patiektos energijos iš didžiulio net 300MW Kelmės vėjo parko. Apie pusė turbinų ten jau pastatyta, tad matyt liko max kelios savaitės, kai pirmoji gamyba pasileis. Ne už ilgo sulauksime ir pirmos energijos iš didelio 137MW Lenkijos vėjo parko, kurio paleidimas šiek tiek vėluoja dėl Lenkijos tinklo operatoriaus, pats parkas jau pilnai pastatytas ir paruoštas paleidimui. Sparčiai į priekį juda ir 239MW Latvijos saulės parkas, poliai jau kalami, bus pradėtos montuoti saulės panelės, paleidimas numatomas kitais metais. Priminimui, šiuo metu Ignitis turi tik 283MW veikiančio vėjo. Tai kaip matote, turimi pajėgumai labai ne už ilgo ne tai kad pakils, bet daugiau nei padvigubės

Šiais metais į Kruonį nevažiavau, nes buvau praėjusiais ten. Bet vykau į Tauragės hibridinį parką. Tai dydis tikrai įspūdingas, nors atrodo "tik" 22MW. Tad įdomu pagalvojant, kokio dydžio bus Latvijos pirmasis parkas su net 239MW galia. Kas įdomu iš Tauragės parko - tai moduliai ten dvipusiai, planuojama gamyba apie 1100kwh/kwp per metus. Parkas pastatytas įterpiant saulės paneles į tarpus tarp vėjo jėgainių. Tai žinoma turi ir neigiamų pasėkmių - viena iš jų šešėliavimas. O kita - tai, jog nuo vėjo jėgainių sparnų krentantys ledai gali apgadinti saulės paneles. Tad priimtas sprendimas ten vis tik mažinti atstumus iki vėjo bokštų iki kiek mažesnių, nei rekomenduojami, tam jog sutalpinti didesnį kiekį saulės. Bet tuo pačiu įskaičiuojama rizika, jog tokiu atveju kai kurios panelės dėl krentančių ledų bus apgadintos. Taip pat pasiruoštas modulių rezervas, tam jog galima būtų lengva greitai pakeisti pažeistas ar sugedusias paneles. Bent jau šią žiemą panašu jog rizika pasiteisino, nes buvo pažeistos tik 4 iš keliasdešimt tūkstančių panelių.

Tad labai trumpai tiek. Galite aišku patys pasiklausyti ar pažiūrėti visą prezentaciją čia : https://ignitisgrupe.lt/en/investor-day-2024

Ir lauksim kitų renginių

Daliux, Tauragės tik saulės parkas 22MW. Jei su vėju virš 200MW, ar klystu?

Neklysti

Ramygas, Tauragės parkas dabartiniais mastais yra labai mažas, nors tuo metu buvo didelis (ypač iš saulės perspektyvos). Vėjo galia ten apie 25MW, Saulės 22MW. Beje - visi veikiantys bei statomi projektai, net ir su žemėlapiu, yra čia: https://ignitisrenewables.com/portfolio/

Senai matyta kaina Igničio, idomu kiek dar kils, iki 19.20€ ar daugiau kol div nemokėti 😁

Protingi turėtų Enefit Green'ą parduoti ir pirkti Ignitį. Kažkaip pradedu tikėti apie artėjantį Igničio vertinimo renesansą.

MARISIMO, grįžtu aš prie Perteklinės elektros eksporto ir Off-shore vėjo.

Robertosas anskčiau pasidalino interviu su Litgrid CEO https://www.ziniuradijas.lt/laidos/persona-grata/kada-energetikos-kainos-mums-neberupes?video=1 , kuris teigia, kad po Sinchronizacijos LitPol'ink bus naudojama sinchronizacijai ir labai minimaliems komerciniams srautams, kitaip tariant per jungtį nuo 2025 vasario komercinė prekyba nevyks. Kad ji vyktų reikia Harmony Link'o ir/ar LitPolink II. Nei vienas anksčiau 2030 nei teoriškai nei praktiškai atsirasti neturi jokių šansų.

Šiandien Ministras praneša, kad Lietuva jau 2028 metais savarankiškai apsirūpins visu elektros kiekiu https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2363450/kreivys-visiskai-savarankiskai-apsirupinti-elektra-lietuva-gales-2028-m . Primenu, kad Off-shore vėjo parkas I planuojamas pastatyti ne anksčiau 2030 (maždaug 2031), Vėjo parkas II dar tik bus skelbiamas aukcionas. Vadinasi net tas pats Vėjo I parkas yra perteklinis Nacionaliniam vartojimui ir be eksporto galimybių jis tik didins rinkos kainą, kadangi On-Shore vėjas yra pigesnis, tačiau Jūrinis stabilesnis.

Nebent per balansą ir disbalansą kompensuosis, tačiau klausimų logikai kyla.

Dėkui už info. Viską kaip ir skaitęs, bet į vieną vietą nesusivedęs. Sutinku, kad mano rašliava buvo per daug rožinė, jei LitPolLink'o visa galia skiriama sinchronizacijai ir terminai tada pajėgumų vystymo su perdavimo vystymu prasilenkia. Energijos vartojimo augimo tokio nebus, koks planuojamas gamybos augimas. Didžiausias pliusas, kad daugiau eurų liks pas mus, o ne iškeliaus pas skandinavus padidėjus vietiniai gamybai.

Gal paaiškinsite, KAIP padidėjusi pasiūla ekonomikoje gali didinti rinkos kainą, ačiū...

tai vadinasi siuo atveju VERT....

O dėl LitPol Link - taip, pradžioje didelė jos dalis bus naudojama sisteminiams poreikiams. Bet vėliau, įgyvendinus dinaminio stabilumo priemones ji bus po truputį atveriama rinkai. Teoriškai - tai dvigrandė ir gan galinga jungtis. Ši jungtis dabar naudojama per keitiklius ir perduodant ja DC įtampą, max 500MW galia. Grynai vien teoriškai, po sinchronizacijos abiejų grandžių max galia siekia virš 3000MW. Bet dėl N-1, maksimalus pralaidumas jei tiksliai - būtų iki 1760 MVA. Tam pastatyti 3 po 600MVA autotransformatoriai. Po sinchronizacijos sistemos poreikiams
per šią jungtį planuojama užtikrinti 800 MW pralaidumo, o ateityje, kaip minėjau, palaipsniui ši jungtis bus atveriama rinkai.

Dėl elektros vartojimo - Lietuvos bei Baltijos šalių viduje elektros poreikis taip pat augs, dėl pramonės ir gyventojų energijos vartojimo persitvarkymo nuo iškastinio kuro link žaliojo vartojimo. Tie patys degalai keičiami elektra, kaip ir gamtinių dujų molekulės bus keičiamos H2 bei privačių namų šildyme vietoj gamtinių dujų vis labiau naudojami šilumos siurbliai. LT atveju ypač Achema svarbus objektas, su tiesiog milžinišku dujų suvartojimu. Tad neteisinga čia svarstyti, jog suvartojimas mažai augs - jis augs ir planuojama labai stipriai. Jei dabar visa Lietuva sunaudoja apie 12TWH, per metus, tai po 10 metų su elektrolize sunaudos daugiau nei dvigubai, apie 26TWH. O mums juk dar savo dabartinio suvartojimo poreikius reikia pavyti su gamyba! (ką ne už ilgo ir padarysime)

Ne socializme (ne planinėje ekonomikoje) gyvename. Pirmasis parkas statomas komerciniu būdu, VERT ten iš vis ne prie ko. Antrasis konkurso būdu, pagal CFD plius tikėtina taip pat komercine dalimi. Niekas jokių kainų ten nereguliuos ir nieko nedengs, ne reguliuojama veikla čia, prabuskite gi pagaliau. Arba statybos, finansavimosi bei operavimo savikaina bus mažesnė už tuometinę rinkos kainą ir statytojas (kaip pirmo parko atveju Ignitis) uždirbs pelną, arba, jei priešingai, gaus nuostolį. Bet kainai biržoje papildomi pajėgumai tik mažėjimo linkme įtaką gali daryti (lyginant su atveju, kai parkai nebūtų statomi), o ne didėjimo kažkokio mistinio. Iš kur?

Galiu, PET'uose suskirstytais prioritetais dėl Gamintojų eilės ribojimų.

Sekančiose žinutėse rašote TWh, viskas gražu tol kol yra gražu. Įvardikyme kW ir matysime, kad jis neauga tiek kiek NENS'e numatyta, o apie H2 elektrolizer'ius lengva kalbėti kol jų nėra ir jų dar nebus 2030, tad vartojimo augimas NENS'e numatytas be H2, o ką jau kalbėti apie eksportą.

Šiai dienai turime:
1. Tikslus kai vartojimas augs kartais
2. H2 kurių nėra ir bus
3. Perteklių kurio nėra ir bus
4. Pralaidumą kurio nėra bet bus

Klausimas, kiek biržos kaina gali būti pigi, kad Igničiui apsimokėtų Offshore vėją generuoti į perteklinę rinką?

Didžiausiame statomame Baltijos šalyse vėjo parke šiandien pagaminta pirmoji elektra. Kelmės rajone esančio parko galia sieks 300 MW, o jo pagaminamos elektros energijos pakaks aprūpinti 250 tūkst. namų ūkių Lietuvoje, kas prilygsta Kauno apskrities dydžio teritorijai. hashtag#EnergySmart

Sveikinimai! Pradeda excel business case'as dirbti (capex jau neišims, tai bent kiek kompensuos norimą grąžą)

Sakyčiau pačiu laiku, prieš pat vėjo sezono atidarymą. Projektas kaip iš vadovėlio!

Na va, neoficialios žinios, paskelbtos čia prieš tris mėnesius, tapo oficialiu rezultatu. Sveikinimai IGN akcininkams su pirmąja energija iš didžiausio Baltijos šalyse vėjo parko

https://www.traders.lt/forums.php?m=posts&p=794496#794496

Beje, info priminimui - šiandien yra paskutinė diena, kada perkant IGN Vilniuje, bus gaunami pusmetiniai dividendai.