Autorius | Žinutė |
2022-09-09 11:59 #724673 | |
Tomy [2022-09-09 11:42]: „Hanner“ analitikų duomenimis, paskutinį vasaros mėnesį – rugpjūtį – pirminėje Vilniaus NT rinkoje buvo parduotas 81 butas,kurių bendra vertė siekia 21 mln. eurų. Vidutinė parduotų butų 1 kv. m. kaina buvo 3160 eurų. https://hanner.lt/rugpjuti-vilniuje-parduota-busto-uz-21-mln-euru/?fbclid=IwAR2Bs6hgloNYfJMvIBIHbajBMGzPDc8DL91FR8dlNjWMlNJmVPKNpvqywMU Imam skaičiuotuvą: 21 000 000 / 81 = 260 000 Eur Taip sakyčiau, kad visai nekukliai. Panašu, kad perkantys žmonės perka brangius butus. Iš kitos pusės, mano nuomone, visi tokie mėnesių-savaičių skaičiai yra tiesiog akių dūmimas. Vieną mėnesį pardavėjai neparduoda butų, nes jie dar nėra pabaigti. Kitą mėnesį paleidžia prestižinį daugiabutį ir gaunasi vidutinė kaina 260k Eur. o vidutinis plotas 82m2, tai panasu kad nemaža poliarizacija, kažkiek labai brangių, kažkiek pigių |
|
![]() |
2022-09-09 12:20 #724678 |
p. Avulis (Hanner) minėjo berods Vz.podkaste , kad pastebi, jog pirko brangiausius butus asmenys , dabar tokią tendenciją mato. Žurnalistė (-as) klausė dėl to ar ateityje butas bus turtingųjų rankose.
|
|
2022-09-13 13:19 #724994
![]() |
|
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/nt-rinka-rudeni-pasitinka-pokyciais-ar-pirkejai-pagaliau-sulauke-savo-laiko-973-1927338
vasarą prasidėjo kainų "stabilizacija" „Beveik 2 proc. siekianti kainų korekcija nerodo tendencijos ir gali būti vienkartinis, trumpalaikis pasikeitimas dėl pasiūlos struktūros pasikeitimo, tačiau tai signalizuoja ir gerą žinią – kainų stabilizaciją“, – buvo skelbiama bendrovės pranešime. |
|
2022-09-13 13:20 #724995 | |
"Lietuvos būsto rinka taip pat pajus kylančių palūkanų normų poveikį, tačiau reikšmingo būsto kainų kritimo neprognozuojama dėl tebesitęsiančio spartaus gyventojų pajamų augimo bei santykinai mažo gyventojų įsiskolinimo lygio. Pagrindinis iššūkis Lietuvos būsto rinkai išliks pasiūlos trūkumas, kuris gali dar labiau išryškėti, daliai NT plėtotojų atidedant savo projektus dėl vyraujančio didelio neapibrėžtumo: tiek dėl statybos kaštų, tiek dėl būsimos paklausos. Visgi, tolesnės būsto kainų augimo perspektyvos išlieka miglotos, ypač turint omenyje, kad per pastaruosius dvejus metus būsto kainos Lietuvoje išaugo daugiau nei 40 proc." – pažymi Ž. Mauricas.
Nuo savęs pridurčiau, kad pasak Statistikos departamento būstas per metus brango 22,1 proc., o rugpjūčio mėn. metinė infliacija 22,4 proc. Kitais žodžiais tariant, NT rinka tiesiog indeksuoja infliaciją. Stojant infliacijai, sustos NT kainų augimas, bet pasak Ž.Maurico pigimo nereikėtų tikėtis, nes šiuo metu praktiškai sustojo naujos statybos, tai nebeliko konkurencijos antrinei rinkai. |
|
![]() |
2022-09-15 18:55 #725164
![]() |
shtudent [2022-09-13 13:20]: "... tebesitęsiančio spartaus gyventojų pajamų augimo bei santykinai mažo gyventojų įsiskolinimo lygio..." Galima skaičiais pagrįsti tą spartų gyventojų pajamų augimą ir detaliau paaiškinti, santykinai, lyginant su kuo, yra tas mažas gyventojų įsiskolinimo lygis? |
|
2022-09-15 20:46 #725172 | |
Mauricas lygino su švedų įsiskolinimu. Sodros duomenimis, 2021 m. LT darbuotojų pajamos augo 11,5 proc. o 2022 m. - 14 proc.
|
|
![]() |
2022-09-15 21:13 #725175
![]() |
shtudent [2022-09-15 20:46]: Mauricas lygino su švedų įsiskolinimu. Sodros duomenimis, 2021 m. LT darbuotojų pajamos augo 11,5 proc. o 2022 m. - 14 proc. 14 proc. pajamų augimas, lyginant su 20 proc. infliacija yra didžiulis pajamų augimas. ??? O dėl įsiskolinimo, lietuvių įsisikolinimas per capita yra 10K Eur, švedų 22K Eur. Ką čia galima lyginti? (Rusų, ne į temą 2K). Aš nežinau, kur link keliaus nuomos kainos, NT kainos, čia labai priklausys nuo infliacijos, mane domina tik ž.ū. paskirties žemės, kur aš galiu kurti pridėtinę vertę, laikau cash kol kas, kaip ten bus - pažiūrėsim. |
|
2022-09-16 17:37 #725225 | |
Jei cash'as ne finansiniame sraute, tai nelabai gera mintis. Pvz., turiu cash'o, bet jis suvaikšto į biznį ir pargrįžta kaip apyvartinės lėšos. Kas bus su santaupomis, kai vien tik oficiali infliacija 22 proc.? Ar kitais metais bus - 22 proc. defliacijos? Labai abejoju, kai elektra ir dujos x10 kartų. Statybininkai tiesiog nustojo statyti, nes visi dabar sėdi ant cash'o ir laukia, kas dabar bus. Ogi, nieko. Viskas ir toliau brangs, tik lėčiau. Bene ECB nesiekia sukelti recesijos ar krizės, o stabilizuoti kainų augimą. Kertinis čia žodis "augimas".
|
|
![]() |
2022-09-16 19:33 #725231 |
shtudent [2022-09-16 17:37]: Jei cash'as ne finansiniame sraute, tai nelabai gera mintis. Pvz., turiu cash'o, bet jis suvaikšto į biznį ir pargrįžta kaip apyvartinės lėšos. Kas bus su santaupomis, kai vien tik oficiali infliacija 22 proc.? Ar kitais metais bus - 22 proc. defliacijos? Labai abejoju, kai elektra ir dujos x10 kartų. Statybininkai tiesiog nustojo statyti, nes visi dabar sėdi ant cash'o ir laukia, kas dabar bus. Ogi, nieko. Viskas ir toliau brangs, tik lėčiau. Bene ECB nesiekia sukelti recesijos ar krizės, o stabilizuoti kainų augimą. Kertinis čia žodis "augimas". Kas žino, kas bus ir ar gerai laikyti cash. Cash aš vadinu, kai 30% portfelio cash. Dabar 20% - malkos, tikiuosi per metus 500% pasidaryti, bet tai tik planai. O ž.ū. paskirties žemė nebrangsta, arba pinga nestipriai. Bet, kai bus (jeigu bus) "tinkamas" metas pirkti, reikės staigiai cash. Nežinau, palauksiu dar, parizikuosiu. Defliacijos irgi neatmesčiau, kaip varianto, nesvarbu kiek kainuos dujos, jeigu žmonės neturės pinigų, defliacija neišvengiama. Statybininkų didelė dalis sėdi ne ant cash, o ant paskolų. Augimo nematau. Jeigu bus hiperinfliacija, tai 30% portfelio į kaminą. Nemirtina, buvo ir blogiau ![]() |
|
2022-09-19 15:56 #725331
![]() |
|
Augančių palūkanų eroje jokių šansų hiperinfliacijai. Sprendimas kelti palūkanas pavėluotas kokias 5 metais. Apie tai ne kartą rašiau šiame forume, kritikuodamas liberastinę centrinių bankų politiką. Bet kolega the Pope & Co tada mane puldinėjo, sakydami, kad CB daro, CB žino. O aš sakiau, kad bando įsiteikti didiesiems, o nuskurdins eilinį Petrą. Na, pasiekė savo - suvarė žmonių santaupas į nieką ir iššsaukė hyperį po 20 proc. kasmet. Dabar daužo per rankas verslui, kad nustotų dirbti. Kai verslą nusmauks, tada vėl skatins
![]() |
|
![]() |
2022-09-19 16:26 #725332 |
Na bet kas blogai su 5% palūkanomis?
|
|
2022-09-19 16:41 #725333
![]() |
|
Kai butų prisiperki prie 0%, 5% jau blogai, galai nebesueina. Tada CB kalti būna, kad NT rinka sustojo, anetaip Shtudent??
![]() |
|
2022-09-19 17:00 #725334 | |
hipsteriuku exceliukai nepritaikyti teigiamom palūkanom, nežinojo kad palūkanos ne tik neigiamos būna, lužta kaip pliusines įrašai.
|
|
2022-09-19 17:32 #725335
![]() |
|
Ooo... Nauja tema NT temoje.
![]() 1. Manau, kad hipsteriukams dabartinėje Vilniaus butų rinkoje exeliukas sueina ir su 5 proc. Paskaičiuokite, o ne tuščiai orą virpinkite. 2. 5 proc. yra nesvarbūs tik tiems, kurie neturi paskolų arba kitame kontekste nedalyvauja ekonomikoje, arba šiaip kvailiams. Visiems kitiems 5 proc. yra daug. Ir tai yra daug pradedant hipsteriukais, visais kitais verslais, kurie turi paskolų ir baigiant darbuotojais, kurių potencialus atlyginimo padidėjimas iškeliauja su paskolų įmokomis. |
|
![]() |
2022-09-19 19:41 #725339 |
Bet, istoriškai žiūrint, 5% yra normalios palūkanos.
O pastarojo dešimtmečio nulinės palūkanos yra nenormalios. Reikai pirma atskirti kas yra kas. Ar čia nėra atsimenančių 8% už indėlius LT bankuose? |
|
2022-09-19 19:48 #725340 | |
yra atsimenančių ir 11 proc./metus.
|
|
![]() |
2022-09-19 20:01 #725341 |
Senelis Girinis [2022-09-19 19:48]: yra atsimenančių ir 11 proc./metus. Be abejo, tai buvo viena is geriausiu, galima sakyti investiciju, gyvenime. ![]() "Baidenas neduoda, Baidenas sabotuoja."
|
|
2022-09-19 20:03 #725342 | |
na ko jūs smulkinatės aš tai ir už 37,44% skolinau Lietuvos vyriausybei. Manau prisimena ne vienas tuos labai tolimus laikus
![]() |
|
2022-09-19 20:40 #725345 | |
Snore turėjau 11,5% už indėlį, ot geri laikai buvo!
|
|
2022-09-19 21:20 #725348
![]() |
|
Marius_ [2022-09-19 16:26]: Na bet kas blogai su 5% palūkanomis? Visiškai nieko, tik ikanomika šaibom išlaksto. Paskolos verslui šoka nuo 0,5 iki 5 proc. Viso labo tik dešimt kartų pabrangsta kreditas. Vadinasi, apskaičiuodamas veiklą turiu įtraukti geroookai didesnę galutinio produkto kainą, kad amortizuočiau pabrangimą. O dabar pagalvokite, kad ne man vienam, o visiems aplink tas pats. Visiems verslams, valstybėi ir vartotojams dešimt kartų brangsta pinigai... Teisingai, pipec perkamajai galiai, prie ko mus privedė šitie CB liberastai. |