Agata,
spekuliantas jaucia ir del to yra spekuliantas? arba nejaucia ir del to yra pseudospekuliantas? Tu kaip ir visada per savo prizme viska perleidi, o jau tie luztantis spinduliai sunkiai sugaudomi man tikrai Na matyt nelemta man

Gerbiu visus spekuliantus, kurie gerbia kitus ir save!

Neklaidinkite visuomenes tamstele. GPM lengvata liks, kurie parduos NT islaike bent 5 metus.

Manau tai eilinis nesusipratimas, kaip ir siulymas indeksuoti atlyginimus ale isvengiant infliacijos poveikio dirbantiesiems. Atrodo, kad tuos atlyginimus gyventojams NSO moka, o ne del isaugusiu verslo sanaudu didinantis savo paslaugu ir prekiu kainas - verslininkai, kuriems del tokiu idiotisku siulymu velgi dar karta reiketu didinti tu paciu prekiu ir paslaugu kainas.

Skaicius 5 - nera pagristas jokiais argumentais. Kodel ne 4 arba 6? Kodel dabar? Gal geriau po 5 metu ta siulyma patvirtinti? Kodel gi ne? Kodel po 5 metu? E.... na iki tiek skaiciuoti moku - rimtesni argumentai i galva neateina (turbut ju nebutu ir pas sio siulymo autorius)

Fox,
5 yra daugiau nei 3. O kuo ilgesnis laikotarpis - tuo didesnis stambių vystytojų pranašumas prieš pavienius asmenis parduodančius NT. Tai yra minusas paprasitem pardavėjam ar spekulianta ir automatiškai pliusas vystytojam. Nes šis mokestis liestų tik privačius asmenis. Kurie yra svarbiausia ir didžiausia NT rinkos dalis. Jei būčiau vystytojas lobinčiau būtent tokius įstatymus. Taip pat stabdyčiau renovaciją (nors neužilgo tai gali būti niša, kuri lems statybininkų išgyvenimą) ir lobinčiau visokias lengvatas įsigyjant būtent naują būstą, taip pat būdų logiška apkraut papildomais mokesčiais energijos netaupančius būstus...

zalias28

o kas butu tavo pirkejai, jei, kaip pats sakai, tu butum vystytojas? Lobina tokius siulymus tik statytojai, kurie nori suskatinti pirkimus ir paskatinti gyventojus pasinaudoti dar galiojanciomis nuolaidomis palukanoms.

jei trumpai, tokius pasiūlymus lobina pirminė rinka. kuo antrinės rinkos pardavėjams yra blogiau, tuo jiems geriau. silpnindami smulkiųjų šansus parduoti jie sustiprina savo galimybes. nesakau, kad tai iš esmės pakeis situaciją, bet kova už būvį, yra kova už būvį...

Nepasitikekit aklai advokatais,nes turejau atveji ,kai mano advokatas buvo "nupirktas" priesingos salies.Visa laime,kad laiku tai pastebejau ir pasikeiciau advokata kitu.Byla buvo surista su turto dalybom

zalias28,

na, kad istatymai kuriami valdantiems didelius finansinius resursus, manau, cia niekam ne naujiena. Tik va pasitelkiami minetos grupes atstovu budai Lietuvoje tikrai nesubtilus ir pasirenkamas netinkamas laikas jiems igyvendinti (bent jau kalbant apie iv. projektu pateikimo visuomenei niuansus)
nebuciau toks uztikrintas, tvirtindamas, kad pirminei rinkai tuo geriau, kuo blogiau antrinei. Lietuvoje labai jau didele ta antrine rinka palyginus su pirmne, kad toji neturetu itakos pirminei. Is tiesu yra viena n.t rinka - viena valtis, kurioje mes visi sedime ir beje patys irklais mosuojame, tik daznai vieni i viena kiti i kita puse.

Iš nuogirdų...
Neseniai teko girdėti, kad mūsų šilumininkai jau dabar moka už dujas rusams daugiau nei po 500 USD. O valdžios paprašyti skolinasi ir nekelia kainų iki .... rinkimų. Todėl po kelių mėnesių gali tekti mokėti už šildymą ir vandenį, daug brangiau nei planuotas brangimas +dar ir palūkanos.
Žodžiu, jei tai tiesa, tai energetinis "smūgis" NT rinkai gali būti žymiai didesnis nei daugelis tikisi. O jei dar ir žiema bus šalta...

to zalias28

net ir nepasitvirtinus tavo nuogirdoms, vistiek sidymo sezono poveikis nt rinkai bus zymiai didesnis nei daugelis tikisi, o padarinius pajusime, manau, kad pavasario pabaigoje.

Straipsnis apie tai, kad vis daugiau žmonių gali susidurti su skolų našta bankams. Daugiau skaitykite čia: http://www.vtv.lt/naujienos/nekilnojamasis-turtas/namu-nebera-skola-liko-17.html
Lietuvoje iki šiol neturime normalaus Fizinio asmens bankroto įstatymo. Taigi, krizei gilėjant, daug kam gali pasidaryti labai sunku su paskolų gražinimu. Kas jų laukia tada?

As manau, kad butent tai leis isvengti dideles NT griuties Lt. Lt zmogui neimanoma bankrutuoti, skolos tesiasi per visa gyvenima. Zmogus kapstysis iki paskutinio, atsisakys keliones, geros masinos ir t.t (nes zinos, kad skola reiks atiduoti).
Kaip asmenini pavyzdi galiu pateikti UK, kur chebra "samomingai" bankrutuoja. Jei NT verte krenta zemiau skolos vertes, niekas nesuka galvos. Eina i "social house" arba nuoma, bet gyvenimo stiliaus nekeicia. Nuostoli amortizuoja bankai. Kaip zinia siandien nuostoli dengia visi mokesciu moketojai. O tas malonumas atsiejo po 1K svaru kiekvienam UK gyventojui. Gal ir nera labai daug vardan finansinio stabilumo. Bet ydingas ratas dar tik pradejo isisukineti.

Ok NT tarkim kris. O kur pinigus deti, jei dabar parduotum. Kesa laikyt. Noway! Panasu, kad nesulauksim zadetos defliacijos, spausdinimo stakles uzkurtos. Tipo labai turetume dziaugtis, kad rinka uztvindyta popieriniais/elekroniniais pinigais.

O aš manau, kad tai kaip draudimas šortinti. Rinka paprasčiausia kris ilgiau ir smarkiau. Koks sveikai mąstantis žmogus galės išdįs tokioj situacijoj pirkti NT žinodamas, kad bankas po to jo vaiko kąsnius skaičiuos, kad jis rizikuoja parduoti visą gyvenimą? Bankroto rizika yra viena, bet rizika papulti baudžiavon jau yra visai kas kita. Bankams tai gali atrodyti saugiau, bet žmonėms - priešingai. Tie, kas jau yra papuolę į šią situaciją nematys net šviesos tunelio gale ir bu labai stipri atgrąsymo priemonė likusiems.
Be to tai dar nereiškia, kad tokiu būdu pavyks sustab NT išmetimą į rinką per varžytines. Tie, kas yra nemokūs gali būti taip pat sėkmingai metami į gatvę, kaip ir UK ar JAV. O NT išvaržmoas. Skirtumas tik tas, kad mūsų tautietis lieka pakambintas visam gyvenimui... Nemokumas ir LT ir UK yra nemokumas. (be to jei pasidomėsi detaliau tuo, kaip UK ar JAV atrodo tas bankrotas, pamatysi, kad ten žmonės yra suinteresuoti nė kiek nemažiau iki paskutinės akimirkos laikytis įsikibė būsto nei Lietuvoj)O kai turime situaciją, kai bijoma pirkti su paskola - tai reiškia, kad žemutinė kainų riba yra daug žemiau nei UK.

Žodžiu, bankroto įstatymo nebuvimas dabartinėje situacijoje gali apsaugoti bankus nuo griūties, bet tai niekaip negali apsaugoti pačios NT rinkos. Kai yra bankroto rizika pvz. JAV pats bankas kartais yra suinteresuotas nurašyti dalį skolos ir palikti savininką name, kad jis mokėtų likusią sumą. Nes išvaržius nuostoliai būtų didesni. Lietuvoj tuo tarpu bankas išvaržo NT, dalį piningų atsiima iš kart, o likusius vėliau išspaudžia arba parduoda kam nors tą skolą. Negalinčio bankrutuoti kliento skola juk yra vertingesnė nei galinčio... Dabartinėje situacijoje bankroto įstatymas yra saugiklis bankams. Bet ilgesnėje perspektyvoje pačiai ekonomikai tai yra žalinga, ir be to mano galva, žmonių atžvilgiu ir neteisinga. Bet tai jau ktia tema...

O kas bus su tom piningų staklėm dar visiškai neaišku. Taip pat net jei jos ir bus įjungtos vėlgi neaiškus rezultatas. Pvz. Japonijoj nepaisant to, kad palūkanos vienu metu buvo 0,1 proc. NT krito iilllgus metus. Neefektvyių ekonomikos šakų ar įmonių skolos nustojo augti, tačiau jos ir toliau galėjo gyvuoti neužleisdamos vietos šviežioms idėjoms ir naujam efektyviam verslui. Ekonomika nustojo atsinaujinus. Ir Japonija iš technologijų ir inovacijų pionierės pavirto technologijų kapinynu...

Pritariu. Šiuo metu manau, kad bankams yra gerai taip kaip yra. Bet ar ilgai taip tęsis? Bankai kuo toliau tuo labiau susidurs su paskolų gavėjų nemokumo problemomis ir jei bankui bei klientui nepavyks susitarti, t.y. klientas pats neparduos turto, tai kas tada? Dabartinėje NT rinkoje tai labai netgi tikėtina. Bankai nesuinteresuoti kaupti (o ir nenori, negali, ne jų verslas) pas save NT. Kaip klostysis tokiu atveju situacija toliau?
Manau, kad ne už kalnų situacija, kai patys bankai bus suinteresuoti kaip galima greičiau priimti Fizinių asmenų bankroto įstatymą. Situacija su laiku, kai per antstolius skelbiamos varžytinės, taps nevaldoma.
Pasižiūrėkit apie skelbimus čia: http://www.antstoliai.lt/isv/var.aspx
Skelbimų apimtys (NT dalis) jau dabar pastoviai didėja...

Labai malonu sulaukti civilizuotos diskusijos ir svariu argumentu, bet...



Gal ir ilgiau, bet kodel smarkiau? Japonijos lyginimas yra neadekvatus, nes Japonijoje NT ejo paskui technologijas, o Lt butent NT buvo ekonomokos variklis. Nezinau tiksliai kiek stipriai Japonijos uzburbuliavo, bet manau, kad stipriau nei dabar Lt



Nieko naujo, kad Lt istatymai atstovauja didziajam kapitalui. Kad tai zalinga zmogui tai taip, bet ar zalinga ekonomikai sutinku is dalies. Bent jau sutikote (ar ne?), kad zmogus bus linkes laikytis bute kiek imanoma ilgai, nes skola liks. O kaip tai negali atsiliepti Nt rinkai. Poveikis tiesioginis: maziau objektu parduodamu uz belekokia kaina.
O net jei ir bus parduodama per aukciona, buves buto savininkas ieskos pirkeju, kurie uz ji moketu maksimaliai daug, kad mazetu skola. Nu ir kitas svarbus aspektas, kad sprendimai priimami zymiai atsakingiau ir tai skatina rinkos nuosekluma.
Koki NT objektai vyrauja? 1-2 kambariu butas. Koks vidutinis paskolos dydis? Tai ar sunku susimoketi 1000-2000Lt bankui?

Imant elementaria pasiulos/paklausos logika gausime, kad kentes (jau kencia) NT vystytojai. Per 1-2 metus atsistatys pasiulos/paklausos balansas ir kaina priklausys nuo realiu statybos kastu.
Kitas rodiklis pajamos uz nuoma. Jei sakysim, kad nuomos kaina nekis, tai as is pardavejo tapsiu pirkeju, kai kapitalo graza taps 10% metiniu. O tai yra 3300-4000lt uz kvadrata su pilna apdaila miegamam rajone. Sumazejus palukanoms ir esant sverto galimybei kaina kyla. (sneku apie kokybiska statyba)

Visos musu diskusijos problema, kad niekas normaliai nezino kokios tikros rinkos kainos dabar yra Lt ir kiek sandoriu buvo ivykdyta uz "burbulines" kainas, jei aplamai vyko sandoriu tomis kainomis. As pirkau NT objekta 2008 geguze, bet kaina buvo suderinta 2005 birzeli.
Sutinku, kad pirkimas stipriai sumazes, o tiksliau jau sumazejo, bet normalaus buto negausi uz 4000lt su pilna apdaila.
Plius pridesiu, kad dalis nauju NT projektu dabar prasosi nugriaunami, jau nekalbant apie blokinius.

Kvepia nesibaigiancia diskusija.

vertinam kaip pranešima rinkai kad Swedbank traukiasi iš šio rinkos segmento. Nors oficialaus banko pranešimo kol kas nėra gandai yra.

tie patys gandai kad Swedbank'as pakele indeliu palukanas iki 6-7 proc kaip ir mazieji bankai.

Manau, kad Swedbank'ui stipriai truksta cash'o ko pasekoje yra priverstas trauktis is NT rinkos. Juk butent jis labiausiai ir nukentejo per gandus apie LT banku krize.

+ nuostolis ir iklimpimas su LEH

+ kazkur smeztelejus buvo naujiena kad jiems baiginesi kazkokiu obligaciju ispirkimas or smth.

= stiprus cash trukumas.

Be abejo NT rinka kiti metai tikrai nebus auksiniai

Aš manau kad Swedbank'ui casho kol kas netrūksta. Tiesiog Swedbank'o LT "motina" gavo pakankamai malkų iš reitingų agentūrų ir analitikų kad sumerkta aktyvų dalis į Baltijos šalių NT paskolas yra per didelė taigi motininis bankas yra priverstas neskolinti pinigų saviems.
O dėl teriminuotų indėlių:
http://www.swedbank.lt/lt/pages/privatiems/terminuotas_indelis

Padėtį, kai neperkami butai naujuose daugiabučiuose, nevadinčiau - atsiradusia perprodukcija. Tai ne perprodukcija ir ne poreikio turėti butą sumažėjimas. Tai paprasta zmogaus-pirkėjo reakcija į susidariusią situaciją rinkoje.

Ponia Agata - na nebukit "uzsikirtusios plokstelės" klubo narė. Ar jums dar nepabodo tas ale krizės eskalavimas ir skalambijimas? Tūlas žogelis pasiklausęs žinių bei kalbų aplinkui gali pradėti galvoti, kad ir jam bankrotas neišvengiamas. Jei jau raudas raudoji, tai nesitikek, kad aplinkiniai pagal jas ims šokti.

Padėtis rinkoje - naurali ir normali, ypač po tokio spartaus augimo. Kas tikrai nenaturalu, tai imti paskolas 40-čiai metų; tai įsipareigoti mokėti bankui 3000 lt/mėn tuos 40 metų. Savanoriškai parsiduoti į vergiją - štai kur yra tikroji krizė.